Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai, bet ir puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.

Kaip Supažindinti Vaikus su Poezija?

  1. Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
  2. Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
  3. Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
  4. Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
  5. Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.

Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.

Justino Marcinkevičiaus Indėlis į Vaikų Literatūrą

Justinas Marcinkevičius laikomas vienu iš labiausiai žinomų Lietuvos poetų, rašytojų, dramaturgų, vertėjų ir visuomenės veikėjų. Jo indėlis į literatūrą yra milžiniškas. Per savo gyvenimą J. Marcinkevičius išleido apie šimtą knygų: eilėraščių, pjesių, esė, knygų vaikams. Justinas Marcinkevičius savo eilėmis išaugino ne vieną skaitytojų bei šalies patriotų kartą. Net ir šiandien dauguma puikiai atsimena jo kūrinį „Grybų karas“.

Iškilaus lietuvių poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinys Utititi, šalta skirtas vaikams (1-asis leid. 1969 m.). Šioje knygelėje mažieji skaitytojai ras žinomiausius poeto eilėraščius: Ką aš veiksiu žiemą, Rudens skundas, Mano knygelės, Žiema ir kt. J. Marcinkevičiaus eilėse susipina mistinės patirtys bei liaudies kūrybos motyvai. Ypač dažnai girdimos liaudies dainų frazės - rašytojas pripažino, kad tai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kuris brandino jo asmenybę. Na, o nuotaikingus tekstus rinktinėje iliustruoja Agnės Nananai piešiniai.

Naujausias Rinktinių Raštų Leidimas

2024 m. išleisti Rinktiniai raštai / Justinas Marcinkevičius, kuriuos sudaro 10 tomų. Šis dešimties tomų rinkinys struktūruotas pagal literatūros žanrus, laikantis chronologinio principo. 1-4-ame tomuose sudėta J. Marcinkevičiaus poezija, kurią atrinko Elena Baliutytė-Riliškienė, 5-asis tomas sudarytas iš rašytojo poemų, atrinktų Donatos Mitaitės, 6-7-ame tomuose - dramos, kurias atrinko Aušra Martišiūtė-Linartienė, 8-ame tome publikuota J. Marcinkevičiaus proza ir esė, juos atrinko Valentinas Sventickas, 9-10 tomus sudaro rankraščiai, laiškai, archyvinės nuotraukos ir kūryba vaikams, kuriuos atrinko poeto anūkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė.

Tai - pirmoji Lietuvos atgimimo dainiaus vaikams skirtų eilėraščių rinktinė. „Vaikų žemė“ pripildyta tiek puikiai žinomais, tiek anksčiau niekur neskelbtais kūriniais. Ši rinktinė nukelia mažuosius skaitytojus į svajonių šalį, o vyresnius kviečia dar kartą išgyventi nerūpestingą vaikystę. Šios rinktinės pavadinimą įkvėpė daugumai gerai žinomas poeto eilėraštis „Vaikų žemė“. Pats rinkinys yra tarsi duoklė autoriaus atminimui, prisimenant jo puikią kūrybą vaikams.

Justino Marcinkevičiaus Biografija

Justinas Marcinkevičius - lietuvių poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkaimyje, Prienų r. Vėliau dirbo žurnalų Genys, Pergalė redakcijose, o nuo 1965 m. Justinas Marcinkevičius vadinamas Tautos poetu, pagrindinės jo kūrybos temos buvo Lietuva, Lietuvos istorija, jos gamta, kultūra ir žmogus, jo egzistencinė problematika. Tęsė neoromantinės lyrikos tradiciją. Poetas mirė 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje.

1954 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1953-59 dirbo žurnalų Genys ir Pergalė redakcijose. 1959-60 LSSR rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. 1985-1990 aktyvus LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (kalbėjo svarbiausiais Lietuvai klausimais), Prezidiumo narys, 1989-90 SSRS liaudies deputatas, 1989-90 Komisijos Lietuvos nepriklausomybės planui parengti kopirmininkas. Vienas populiariausių 20 a. pabaigos-21 a. pradžios poetų Lietuvoje.

Svarbiausi Kūriniai

Pirmieji eilėraščių rinkiniai Prašau žodžio (1955), Duoną raikančios rankos (1963), poemos Dvidešimtas pavasaris (1956 31970, LSSR valstybinė premija 1957, inscenizacija pastatyta 1958), Kraujas ir pelenai (1960 21961, inscenizacija pastatyta 1961), Publicistinė poema (1961) atitiko socialistinio realizmo reikalavimus, juose pakiliai kalbama apie kaimo kolektyvizaciją, smerkiamas kaimo žmogaus pasyvus trečiojo kelio ieškojimas, kai susiduria dvi politinės jėgos, Bažnyčia kaltinama žmogaus pasyvumo ugdymu. Apysakoje Pušis, kuri juokėsi (1961 21971) pasakojama apie jaunus menininkus, paveiktus Vakarų filosofijos, bet vėliau grįžusius prie neva liaudiškos kūrybos. Itin reikšmingoje istoriosofinėje poemoje Donelaitis (1964) keliamos nacionalinės kultūros gyvybingumo problemos. Poema Siena (1965, inscenizacija pastatyta 1970) paremta miesto realijomis, ja autorius siekė naujoviško poetinio mąstymo. Eilėraščių rinkiniuose Mediniai tiltai (1966) ir Liepsnojantis krūmas (1968) sakralizuojami realūs tėviškės, kaimo buities vaizdai. Pokario tema, pradėta cikle 1946-ieji, išplėtota baladžių poemoje Devyni broliai (parašyta 1969-72, su kitomis mažosiomis poemomis išspausdinta rinkinyje Šešios poemos 1973). Poema Pažinimo medis (1979 22001) skirta lietuvių raštijos ir tautinės savimonės formavimuisi 16-19 amžiuje.

Poezijos rinkiniuose Gyvenimo švelnus prisiglaudimas (1978), Būk ir palaimink (1980), Vienintelė žemė (1984), Už gyvus ir mirusius (1988) kaimiškoji tėviškė tampa savotiška Lietuvos metonimija, reali tikrovė darosi nebe tokia svarbi, kuriama metaforos, simboliai, deklaruojamos gerumo, užuojautos idėjos. Eilėraščiai elegiški - lyrinis herojus suvokia būties laikinumą ir giminystę su viskuo, kas gyva. Dažnai kalbama savotiško pamokslininko, žinančio, kas bloga ir kas gera, intonacijomis, transformuojama tautosakiniai, mitologiniai modeliai, religinių žanrų (maldos, pamokslo, litanijos) poetika. Kalba suvokiama ir kaip tautiškumo pamatas, ir kaip kūrybinės galios išraiška. Eilėraščių rinkinys Eilėraščiai iš dienoraščio (1993 21994) publicistiškas, vietomis atvirai ironiškas. Rinkiniuose Žingsnis (1998), Carmina minora (2000) vėl grįžtama prie elegiško kalbėjimo, eilėraščių poetika minimalistinė. Rinkinio Dienos drobulė (2002), rinktinės Amžino rūpesčio pieva (2005) naujuose eilėraščiuose grįžtama prie ankstesnės topikos (motina, malda, bažnytėlė, šulinys, vakaras, arklys), svarbiausių temų (Lietuvos, gimtosios kalbos likimas, nuostaba, susidūrus su tuo, kas gražu, netikėta), bet gyvenimas lyriniam subjektui dažnai atrodo skaudus, o šių dienų kasdienybė verta ironijos. Nepriklausomybės metų poezija kameriškesnė, uždaresnė, gilinamasi į žmogaus elegines būsenas. Po mirties išleisti rinkiniai Ranka parašyta: trumpi eilėraščiai (2012), Iš natūros (2013), Viešpatie, nejaugi neprašvis?

Nedidelėse dramose mitologiniais motyvais Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas (rinkinys Šešios poemos 1973, pastatyta 1981) ir Ikaras (pastatyta 1981, išspausdinta 1983 22005) nagrinėjamos asmenybės heroizmo ir tragizmo problemos. Išleido poetinės publicistikos knygą Dienoraštis be datų (1981 21999), straipsnių ir interviu rinkinį Tekančios upės vienybė (1995), po mirties išleista knyga Dienoraščiai ir datos (sudarytojas V. Sventickas 2011 22012).

Apdovanojimai

  • LSSR valstybinė premija 1957 ir 1969
  • Poezijos pavasario laureatas (1965)
  • Gedimino ordino Komandoro kryžius (1993) ir Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (1997)
  • Vytauto Didžiojo ordino Didysis Kryžius (2003)

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: