Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai ir koloidiniai procesai (asimiliacija, disimiliacija, difuzija, osmosas ir kt.) vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai.
Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2-2,5 l geriamojo vandens. Kad organizmas normaliai funkcionuotų, vandens reikia 4-5 kartus daugiau, t. y. kad jame būtų 9-10l. Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo, todėl netekęs 1-1,5l vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Praradus dėl vandens deficito 6-8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta ir skauda galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo), silpsta protas. Netekus 21% vandens, žmogus miršta.
Normali mūsų kūno temperatūra svyruoja labai nedaug: 36,6-37 °C. Nukrypimas nuo šios normos vos per keletą dešimtųjų laipsnio liudija apie negalavimą, vieno ar kito organo normalios funkcijos sutrikimą. Esminis dalykas yra tas, kad vanduo (kraujas) geba sugerti (ir atitinkamai grąžinti) šilumos tiek, kiek negalėtų joks kitas skystis. Gamtoje nėra geresnio šilumos nešiotojo kaip vanduo. Vanduo labai padeda palaikyti pastovią organizmo temperatūrą (yra geras šilumos reguliatorius). Krintant aplinkos temperatūrai, vandenyje dėl oksidacijos procesų kaupiasi šiluma ir neleidžia kūnui atšalti. Aplinkos temperatūrai kylant, kraujas, plūsdamas į oda, padidina šilumokaitą ir prakaitavimą. Prakaitas pro odą atiduoda šilumą aplinkai ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo.
Nėščia moteris per parą turėti išgerti apie du litrus skysčių. Pienas, kefyras, limonadai - nėra tai, ko jai reikėtų. Tai turi būti vanduo. Kuo daugiau gersite vandens, tuo mažiau jus kankins nuovargis, nes stingant organizme vandens greičiau pavargsta raumenys ir juntamas viso organizmo nuovargis. Geriant daug vandens mažesnė vidurių užkietėjimo tikimybė, daugiau vandens reikia vartoti toms moterims, kurias kankina rėmuo.
Šarmų ir rūgščių pusiausvyra nėštumo metu
Šarmų ir rūgščių pusiausvyra - svarbus būsimų mamų ir jų kūdikių sveikatos veiksnys, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Ar žinojote, kad organizmo užrūgštėjimas ir dehidratacija reikšmingai prisideda prie rytinio pykinimo? Dėl mineralų atsargų, ypač kalcio, išeikvojimo bei sutrikusios organizmo pH pusiausvyros nėštumo metu moterims gali pradėti kristi dantys, pasireikšti trapių kaulų sindromas.
Organizmo rūgštėjimas - visų ligų ir senėjimo priežastis. Žinoma, kad rūgštis geriausiai neutralizuoja šarmai. Būdas, kaip gaminti šarminį vandenį, žinomas jau pusšimtį metų - tuomet žmonės naudingą šarminį vandenį vadino „gyvu“, o rūgštinį - „negyvu“. Tokį vandenį galima pasigaminti vandens jonizatoriumi. Jonizuotas vanduo gaunamas elektrolizės būdu. Įpylus vandens į jonizatorių, vienoje indo sekcijoje prie katodo kaupiasi teigiami šarminių metalų kalcio, magnio, natrio, kalio (jonizuotas šarminis vanduo), o prie anodo - neigiami chloro, fosforo, sieros ir vandenilio (jonizuotas rūgštinis vanduo) jonai.
Jonizuoto vandens savybės
Jonizuotas šarminis vanduo labai artimas gamtoje randamam vandeniui, kuris žmogui yra sveikiausias. Tokio vandens yra šaltiniuose, garsėjančiuose gydomosiomis galiomis. Tad kas gi yra tas jonizuotas vanduo? Jis ruošiamas specialiame prietaise - vandens jonizatoriuje. Paveikus elektros srove, vanduo su jame ištirpusomis druskų molekulėmis yra jonizuojamas. Vykstant elektrolizei, vanduo suskaidomas į dvi sudedamąsias dalis (dviejuose jonizatoriaus induose). Šis vanduo yra mums pačios gamtos dovanota gyvybės versmė. Savo sandara ir savybėmis jis daug artimesnis organizmo skysčiams negu paprastas geriamasis vanduo.
- Šarminis vanduo yra takesnis (jo paviršiaus įtempimas beveik dukart mažesnis negu vandentiekio vandens) ir yra artimas kraujo paviršiaus įtempimui (todėl organizmą aprūpinus pakankamu šarminio vandens kiekiu, kraujas tampa skystesnis.
- Rūgštinis („negyvasis“) vanduo turi teigiamą elektros krūvį (teigiamą oksidacinį-redukcinį potencialą ORP) ir rūgštinių savybių.
- Sidabringas vanduo - tai vanduo, kuriame yra teigiamų sidabro jonų.
G.Laurinavičiaus teigimu, rūgštinis vanduo pasižymi baktericidinėmis savybėmis, todėl tinka naudoti dezinfekcijos tikslais. Namie, pvz., šiuo vandeniu galima plauti vaisius, kiaušinius, valyti paviršius. O šarminį vandenį labai sveika gerti. Skirtumą tarp paprasto vandens iš čiaupo ir šarminio labai gerai iliustruoja bandymas. Į vieną stiklinę įpilkite vandens iš čiaupo, į kitą - šarminio. Tada įmerkite arbatžolių pakelius (kambario temperatūros). Visi žinome, kaip lėtai arbatžolės spalvins vandenį iš čiaupo, užtat šarminis vanduo labai greitai ištrauks arbatžolių spalvą, panašiai, kaip plikant.
Pagrindiniai vandens parametrai
- Vandens gardelių skaičius. Iš čiaupų tekančio gręžinio vandens gardelę sudaro 11-12 molekulių, o žmogaus organizme esančio vandens gardelės turi 5-6 molekules. O šarminio vandens gardelė jau sudaryta iš 5-6 molekulių, todėl toks vanduo pasisavinamas iš karto, organizmui jo papildomai nereikia apdoroti ir eikvoti tam energijos.
- Rūgštingumas, arba pH. Visi žinome, kad rūgštinė terpė, kai pH - 0-7, šarminės pH - 7-14. Anot gydytojo, visos mūsų organizmo terpės (kraujas, smegenų skystis, limfa, žarnų turinys ir t.t.) yra šarminės, išskyrus skrandį, odą ir makštį, kurios yra rūgštinės. Tad suprantama, kad naudingesnis bus šarminis vanduo.
- Paviršiaus įtampos koeficientas. Šarminio vandens pliusas - beveik dvigubai mažesnis negu vandens iš čiaupo paviršiaus įtampos koeficientas.
- Oksidacinis-redukcinis potencialas (ORP). Anot gydytojo, labai svarbu žinoti, koks - teigiamas ar neigiamas - yra geriamų skysčių potencialas. Neigiamas ORP rodo, kad yra laisvų elektronų. Kuo didesnis neigiamas krūvis, tuo elektronų daugiau, tuo didesnė nauda organizmui, nes jie padeda neutralizuoti žalingus laisvuosius radikalus. Šarminio vandens ORP neigiamas, todėl jis yra tarsi laisvų elektronų donoras, kuris jais pamaitina rūgščius radikalus, ir tie, gavę trūkstamą elektroną, tampa nežalingi. Taigi šarminis vanduo veikia kaip antioksidantas, mažindamas laisvųjų radikalų perteklių, kuris mūsų organizme susidaro medžiagų apykaitos procesų metu.
Šarminio vandens nauda nėštumo metu
Jonizuotas šarminis vanduo padeda sumažinti pykinimą ir kitus toksikozės požymius.
Kokių savybių turėtų būti vanduo?
- Valytas vanduo švaresnis nei įprastinis vanduo.
- Struktūrizuotas - sušaldykite vandenį šaldymo kameroje, kad virstų ledu, paskui atšildykite kambario temperatūroje.
Jonizuoto vandens naudojimas buityje
- Pesticidų plėvelės šalinimui nuo vaisių ir daržovių (15 min.).
- Žalios mėsos ir žuvies plovimas (15 min.).
- Rūgštinis („negyvasis“) vanduo buityje gali būti naudojamas kaip universalus valiklis. Kadangi yra be jokių cheminių priemaišų, juo galima plauti indus, valyti kambarius, stalviršius ir kt.