Maudynės - tai ne tik higiena, bet ir maloni patirtis kūdikiui. Naujagimio oda - ypač jautri. Per karštas vanduo gali nudeginti, per šaltas - sukelti diskomfortą ar net peršalimą.
Kūdikio maudymo ypatumai
Pagal šiuolaikines sveikatos priežiūros rekomendacijas, kūdikį galima pradėti maudyti praėjus kelioms dienoms po gimimo, kai bambutės likutis natūraliai nudžiūva ir nukrenta - paprastai tai įvyksta per 5-14 dienų. Maudynės neturi būti kasdienės - pakanka 2-3 kartų per savaitę, kol mažylis dar visai mažas.
Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, rinkitės „sausesnį“ maudynių metodą - nusausinimą. Toks būdas tiks ir tomis dienomis, kai vaiko nemaudote vonelėje. Tam paguldykite kūdikį ant rankšluosčio ar kito pakloto ir drėgna kempinėle ar minkšto audinio skiaute švelniais judesiais nušluostykite veidą ir kūną, skirdami ypatingą dėmesį raukšlėms, sričiai už ausų, tarpupirščiams.
Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad kūdikį reikia maudyti kas vieną-dvi dienas. Tačiau toks dažnas prausimas (ypač jei naudojamas muilas) sausina ploną kūdikio odelę, todėl šiuo metu populiaresnė nuomonė, kad maudyti kūdikį vonelėje pakanka vieną-du kartus per savaitę, kitomis dienomis nuiprausiant užpakaliuką.
Paprastai, naujagimiams ir kūdikiams nuprausti pakanka vandens: jie neprakaituoja, stipriai nesusipurvina, jų kakutis ir šlapimas (ypač žindomų kūdikių) yra kitoks nei suaugusių ir gerai nusiplauna vandeniu. Be to, kūdikių odelė yra labai plona, ją sausina net ir apiprausimas vandeniu, todėl prausiklius naudokite pagal poreikį ir saikingai (pakanka vos kelių lašų). Pirmosiomis dienomis geriausia nenaudokite nieko.
Reikalingi daiktai maudymui
Jums prireiks:
- Vonelės
- Didžiulio rankšluosčio (geriausiai tiktų specialus kūdikiams skirtas rankšluostis su kapišonu)
- Vaikiško švelnaus muilo ar prausiklio (jei jį naudosite)
- Kempinėlės
- Vatos tamponėlių (akims, nosytei)
- Švarių sauskelnių ir drabužėlių
- Vandens termometro (jei esate patyrę, galite apsieiti ir be termometro)
- Ąsočio (ar kito indo su vandeniu apiprausimui)
Specialiai kūdikiams skirta vonelė su tvirtu ir stabiliu pagrindu yra saugiausias ir patogiausias pasirinkimas, bet galite maudyti ir dubenyje ar kriauklėje. Į vonelę galima įtiesti minkštą rankšluostį ar įdėti specialų vonios gultuką.
Vandens temperatūra
Ideali vandens temperatūra kūdikiui - apie 36-37°C, t. y. kūno temperatūros lygio. Tai galima patikrinti specialiu vonios termometru arba - kaip daro daugelis tėvų - įkišant alkūnę.
Nepilkite vandens tiesiai ant kūdikio - verčiau naudokite šluostę ar ranką, kad švelniai apipiltumėte mažylio kūnelį.
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio odelė yra itin jautri, tad geriausia vengti muilo ar kvapnių priemonių. Po maudynių suvyniokite kūdikį į šiltą rankšluostį su gobtuvu. Švelniai nusausinkite odelę, ypač odos raukšleles - tai padės išvengti sudirgimų ar iššutimų. Tada aprenkite kūdikį, pamaitinkite ir, jei tai vakarinės maudynės - ramiai migdykite.
Kūdikio primaitinimas
Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).
Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau.
Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.
Pirmieji maisto kąsniai
Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją.
Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįstamą MP, jei jau reikalingas papildomas maitinimas.
Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!). Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti.
Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.
Rekomenduojamos daržovės: pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija bei avokadas. Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. Daržoves (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisius duoti be riebalų.
Kopūstas virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę. Svarbu naujus produktus įvesti palaipsniui, po vieną, kad prasidėjus alergijai, žinotumėte „kaltininką“.
Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku.
Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.
7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.
Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka.
Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.
Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams. Žemiau pateikiamos pagrindinės gairės, ką vaikelis turėtų valgyti nuo 4 mėnesių iki pirmojo gimtadienio.
Kiekvienas vaikas yra individualus mažas žmogus, todėl tai - tik gairės, padedančios tėvams orientuotis, nuo kokių produktų geriausia pradėti primaitinimą.
Rekomenduojami produktai pagal amžių
| Kūdikio amžius ir primaitinimas nuo… | Rekomenduojami produktai | Gaminimo laikas/būdas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 4 mėnesių | Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas | Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. | Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė. |
| 5 mėnesių | Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. | Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. | Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu. |
| 6 mėnesių | Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). | Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. | Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi. |
| 7 mėnesių | Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai) | Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. | Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. |
| 8 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. | Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų. |
| 9 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų) | Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą. |
| 10 mėnesių | Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai | Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. | Iki metų reikėtų vengti cukraus. |
| 11 mėnesių | Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. | Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. | Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių). |
10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko.
Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.
Saugus elgesys namuose
Gerbiami suaugusieji ! Vaikui dar nesuprantamas durų veikimo principas, jis lengvai netyčia gali prispausti pirštą. O jei šeimoje yra keli vaikai, tai lakstymai po namus, žaidimai su durų trankymu gali baigtis galūnių arba galvos sužalojimu.
Saugaus elgesio namuose priemonės vaikams būtinai turi numatyti prieigos prie buitinių chemikalų ribojimą. Beveik visos tabletės, sirupai ir kapsulės didelėmis dozėmis yra itin pavojingos net suaugusio žmogaus sveikatai, jau nekalbant apie mažą vaiką. Čia, kaip ir buitinės chemijos atveju, vaikiško smalsumo ir suaugusiųjų nerūpestingumo rezultatas gali turėti negrįžtamų pasėkmių.
Peiliai, žirklės, adatos, smeigtukai, vinys. Vaikas gali arba susižaloti, arba nuryti aštrų mažą daiktą. Vaikui sunku paaiškinti tai, ko jis nemato, tačiau būtina jam pasakyti, kad pavojinga liesti elektros rozečių kištukinius lizdus ir į juos kišti įvairius daiktus, traukti laidus ir juolab juos kramtyti, kišti į burną įkroviklius ir artintis prie išardytų elektros prietaisų.
Karšta orkaitė, viryklė, sriubos puodas ir kt. gali būti nudegimų priežastimi. Nuo pat mažens reikia mokyti savo kūdikį, kad daiktas gali būti karštas, nesvarbu, ar tai lygintuvas, ar arbatos puodelis, netyčia paleistas vanduo iš čiaupo ar keptuvės dangtis. Vaikų saugos priemonės namuose šiuo atveju negali būti parinktos, čia gali išgelbėti tik paties vaiko patirtis.
Mėgstamiausia daugelio vaikų pramoga yra atsistoti ant palangės ir spoksoti į pravažiuojančias mašinas. Gerai, kai neįmanoma užlipti ant palangės be suaugusiųjų pagalbos, tačiau vaikai labai greitai išmoksta patraukti kėdę prie palangės ir įlipti į anksčiau nepasiekiamą aukštį. Būkite budrūs, net jei langas neatsidarys , atsirėmęs į langą visu kūnu, vaikas gali išspausti stiklą.
Daugelis tėvų mano, kad kai tik kūdikis pradeda tvirtai stovėti ant kojų, jis gali visiškai savarankiškai būti vonioje ir žaisti su savo žaislais. Tai netiesa. Net suaugęs žmogus gali paslysti vonioje, ką jau kalbėti apie vaiką, kuris dar tobulai neįvaldęs savo kūno.
Stebėkite , kad vaikas neimtų į rankas ir nekištų į burną šarminių baterijų - šarmai gali sukelti sunkius vidinius nudegimus. Įrengiant vaikų kambarį būtų tikslinga iki minimumo sumažinti stiklo ir veidrodžių paviršių kiekį, o kitiems kambariams įrengti galite paieškoti specialių produktų, skirtų vaikų saugumui namuose.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Sužinokite, kaip atpažinti ir gydyti kūdikio pakaušio problemas: rachitą, neuralgiją ir karščiavimą!
- Ar per karštas oras gali pakenkti jūsų kūdikiui? Sužinokite svarbiausius faktus!
- Kraujavimas nėštumo metu: Sužinokite, kada tai gali būti pavojinga jūsų ir kūdikio gyvybei!
- Įspūdingi Pokyčiai Lietuvos Kaime Po Baudžiavos Panaikinimo: Ar Lūkesčiai Tapė Realybe?
- Idealiai Kietai Virtų Kiaušinių Laikas – Atrask Paslaptį!