Neretai žiniasklaidos priemonėse matomi įvairūs pranešimai dėl paauglio (-ių) naudoto smurto prieš kitą paauglį, tačiau ne visos ugdymo įstaigos yra tinkamai pasirengusios reaguoti ir imtis atitinkamų priemonių, siekdamos užkirsti kelią smurtui. Negana to, visuomenėje vis dar pasigirsta frazių apie tai, kad vaikai kilusius konfliktus turėtų išsiaiškinti tarpusavyje, be suaugusiųjų pagalbos.
Visagino gyventojai jau kurį laiką aptarinėja tai, kas nutiko vienoje vietos mokykloje, kurios pavadinimo neatskleisime saugodami galimai nukentėjusių vaikų interesus. Socialiniuose tinkluose esą pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip vyresni vaikai tyčiojasi iš jaunesnio mokinio. Dėl to sukilo vaikų tėvai, kurie tvirtina, kad su netinkamu vyresnėlių elgesiu jaunesnieji susiduria ne pirmą kartą, o mokyklos vadovybė nesiima jokių veiksmų, kad tai būtų sustabdyta. Pasak kai kurių tėvų, vaizdo įrašuose užfiksuoti „nevaikiški žaidimai“, o patyčios pasireiškia įvairiomis formomis - priekabiavimu, bauginimu, agresyviu elgesiu.
Policijos ir vaiko teisių gynėjų reakcija
Situaciją aiškinasi policija. Utenos apskrities policijos atstovė Violeta Ginaitienė informavo 15min, kad šią savaitę dėl įvykio gautas pranešimas ir po to pradėtos tikslinti jo aplinkybės. „Buvo gautas policijoje pranešimas apie galimas patyčias ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, - pasakojo vietos policijos atstovė. Daugiau informacijos policija neteikia, kadangi tai susiję su nepilnamečiais, tačiau ji perdavė Visagino policijos komisaro Gintaro Mažinto paraginimą kreiptis į policiją pastebėjus ar turint žinių apie netinkamą vaikų elgesį. „Jis turi prašymą, kad žmonės drąsiai ir tiesiogiai kreiptųsi į policiją“, - pabrėžė V.Ginaitienė.
Situaciją Visagino mokykloje šiuo metu aiškinasi ir vaiko teisių gynėjai, gavę pranešimą iš policijos. „Tiek visuomenę, tiek vaiko teisių gynėjus ar pagalbą teikiančius darbuotojus neramina atvejai, kai vaikai patiria smurtą ir patyčias mokykloje, kur turėtų jaustis visiškai saugūs tiek fiziškai, tiek ir emociškai“, - 15min sakė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė. „Apie vienoje iš šalies mokyklų mažesniems vaikams iš vyresniųjų klasių moksleivių galimai kylančias grėsmes vaiko teisių gynėjus informacija pasiekė iš savivaldybės atstovų. Pranešama ir apie paauglių padarytus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti smurto veiksmai prieš vaiką“, - pridūrė ji.
Pasak jos, informaciją gavę vaiko teisių gynėjai nedelsiant reagavo, taip pat pranešė ir policijai. „Svarbiausia, kad nukentėjęs vaikas šiuo metu yra saugus, juo rūpinasi artimieji, vaikui jau teikiama psichologo ir kita reikalinga pagalba“, - pabrėžė I.Gaigalienė. Anot jos, vaiko teisių gynėjai siekia identifikuoti visus galimai dalyvavusius įvykyje vaikus ar mačiusius įvykį, taip pat vertinama situacija jų šeimose. Po to bus sprendžiama, kokią pagalbą pasiūlyti, kad ateityje tokie veiksmai nepasikartotų.
Tuo pačiu I.Gaigalienė patikino, kad su vaiko teisių gynėjais mokykla bendradarbiauja, teikia reikalingą informaciją. „Svarbu pasakyti, kad pagalba bus inicijuota ir smurtavusiems paaugliams. Pagalba netinkamai besielgiančiam vaikui ar paaugliui ne mažiau svarbi nei nukentėjusiam. Kai kalbame apie destruktyvų paauglių elgesį, visų pirma svarbu suprasti, kas jį nulėmė, ir tik taip jį galime sustabdyti. Pasitaiko, kad smurtaujantis paauglys namuose pats matė smurtinio elgesio modelį ir jį atkartoja. Smurtiniam elgesiui gali būti ir ne viena priežastis, o kiekvienas vaikas ir kiekviena situacija yra labai individuali. Priminsime, kad pagalbą vaikams ir šeimoms teikia socialiniai partneriai“, - kalbėjo vaiko teisių gynėja.
„Kiekvienos ugdymo įstaigos uždavinys - apsaugoti vaikus nuo smurto, stabdyti netinkamą elgesį, inicijuoti pagalbos vaikams ir jų tėvams teikimą, pavyzdžiui, mokyklos vaiko gerovės komisijos metu identifikavus iššūkius, sunkumus, atitinkamai sudaromas pagalbos vaikui planas. Jei reikalingos paslaugos, kurių mokykla negali suteikti, gali būti organizuojama savivaldybės vaiko gerovės komisija ir joje sudaromas kitų paslaugų planas. Jei neturi pakankamai resursų, mokykla gali kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą ir pasitelkti jos specialistus sprendžiant patyčių problemą“, - tęsė ji.
Pasak specialistės, jei vaiko tėvai susiduria su ugdymo įstaigos nepakankamu ar netinkamu veikimu, turėtų kreiptis į ugdymo įtaigos steigėją, paprastai tai - švietimo skyriai savivaldybėse, informuojant apie situaciją, prašant imtis veiksmų bei apie juos informuoti, pavyzdžiui, raštu.
Taip pat, anot I.Gaigalienės, labai svarbu, kad įrašas neišplistų. „Problema, kai vaikai ar paaugliai patys pasidalina nederamu turiniu, pavyzdžiui, smurtiniais vaizdais, tikrai egzistuoja. Jau pasitaikę atvejų, kai vaikai platino netinkamus vaizdus, pavyzdžiui, muštynių mokykloje ar kito žiauraus elgesio. Jeigu nutinka taip, kad vaikas užfiksuoja tokį vaizdą, pirmiausia apie tai vertėtų pasikalbėti su suaugusiu žmogumi, kuriuo pasitiki ir įvertinus aplinkybes kreiptis į teisėsaugą, perduoti jiems įrodymus“, - dėstė vaiko teisių gynėja.
Mokytojų atsakomybė ir priežiūra
Tačiau kuomet nepilnametis yra ugdymo įstaigoje, natūralu, jog vaiko tėvai negali visapusiškai vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų bei nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias smurtui panaudoti. Tokiu atveju svarbu žinoti, jog mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos.
Incidentai mokyklose ir jų pasekmės
Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje įvyko incidentas, kai į mokyklą atėjęs kaukėtas asmuo nieko nekliudomas nuėjo iki mokinių persirengimo kambario, kur buvusiems vaikams liepė atiduoti telefonus ir juos susirinkęs pasišalino. Įvykiu jau domisi policijos pareigūnai, stiprinti saugumą žada ir mokykla.
Vaidos sūnus dėl įvykio smarkiai išsigando. Iškart po incidento vaikas buvo parvežtas namo, nes labai verkė, išgyveno. „Vakar kreipėmės į psichologą. Šiandien jis jaučiasi gerai. Jau ir vakar vakare jautėsi gerai. Raminome, kad svarbiausia, jog jis pats liko gyvas. „Kraupi situacija. Pati dirbu kitoje mokykloje ir, atrodo, norisi saugumą užtikrinti mokiniams ir savo vaikus į mokyklą išleidžiu galvodama, kad bus saugu, bet man ta mintis, kad įėjo, žinojo, kur eiti. Aš, kaip mama, net nežinau, kur yra tas persirengimo kambarys ir tikrai nenueičiau. Faktas, kad tai galėjo baigtis kraupiai - labiausiai gąsdina ir baugina. Telefonas tėra daiktas. Tą ir vaikui sakome. Esu sukrėsta tokio įvykio, kad niekas nematė. Juo labiau, kad ir kameros fiksavo, kad žmogus praėjo ir pro budinčią ir kaip įėjo, taip ir išėjo.
Pašnekovas akcentavo, kad nors jo vaikas, kuris šiuo metu yra šeštokas, telefono ir neprarado, tačiau smarkiai išsigando. „Tas telefono praradimas yra mažiausia problema. Tokiame mažame amžiuje išgąsdinti vaikus yra pats blogiausias dalykas. „Pikta, kad taip vyksta apskritai.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad pirmadienį apie 10.43 val. į mokymo įstaigą atėjęs nepažįstamas vyras iš 2013 m. ir 2014 m. gimusių nepilnamečių pavogė mobiliuosius telefonus bei pasišalino. „Vakar pas mane į kabinetą ateina berniukai, kurie pasako, kad iš jų paėmė telefonus. Situacija yra tokia, kad mokinių pertraukų metu mūsų mokyklos vidinio kiemelio durys yra atrakintos ir per vienas iš tų durų įėjo vyriškis, kuris pakilo į antrą aukštą ir pateko į prie sporto salės esantį vaikų persirengimo kambarį. Buvo užsidėjęs gobtuvą ir taikliai atėjo į rūbinę. Išklausiusi vaikų pasakojimą direktorė nedelsdama paskambino policijai, mokinių tėvams. D.
Nelaimingi atsitikimai ir civilinė atsakomybė
Tėvai, išleisdami vaikus į darželį ar mokyklą, pagrįstai tikisi, kad jie ten bus visiškai saugūs, tačiau kartais nutinka kitaip. Darželinukui prispaudžiami pirštai durimis, moksleivis prasikerta lūpą slidžiame mokyklos koridoriuje, o gimnazistas dėl netvarkingo inventoriaus susižeidžia kūno kultūros pamokoje. „Kai kalbame apie būrį vaikų vienoje vietoje, rizika jiems patirti traumą ar susižaloti visuomet išauga. Dažnai susiklosto situacijos, kai net tinkamas dėmesys vaikų saugumui neapsaugo nuo nelaimės. Atsitikus nelaimingam įvykiui, vaikai, tėvai ir ugdymo įstaigos patenka į nemalonią situaciją, kuri neretai yra sprendžiama tėvų ieškiniais ir teismo procesais dėl žalos atlyginimo“, - kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Civilinės atsakomybės produktų vadovė Baltijos šalims Renata Grigaliūtė-Grobovienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad daugėja atvejų, kai įvykus nelaimei tėvai iš mokyklos ar darželio reikalauja atlyginti patirtą žalą. „Nepaisant to, savo civilinę atsakomybę Lietuvoje draudžia nedaugelis ugdymo įstaigų. Draudimo bendrovės statistika rodo, kad iš visų ugdymo įstaigų mūsų šalyje civilinės atsakomybės draudimu dažniausiai yra pasirūpinę darželiai.
Pasak R. Grigaliūtės-Grobovienės, civilinė atsakomybė ugdymo įstaigoms dažniausiai kyla dėl patalpų ir mokymo inventoriaus trūkumų bei tiekiamo maisto kokybės. „Tai atvejai, kai vaikas nukrenta ant slidžių, neseniai išplautų grindų, susižeidžia dėl netvarkingo kūno kultūros pamokose naudojamo inventoriaus, vaiko asmeniniai daiktai sugadinami - užliejami vandeniu ar nukenčia gaisro metu. Civilinė atsakomybė ugdymo įstaigai gali kilti, jei vaikas apsinuodija ugdymo įstaigos tiekiamu maistu.
R. Grigaliūtė-Grobovienė atkreipė dėmesį, kad daugėja atvejų, kai vaikai žalą padaro vieni kitiems - susistumdo ar susipeša ir tuomet įvyksta nelaimė. Jos teigimu, vaikų ugdymas ir priežiūra - itin atsakinga veikla, kurioje svarbiausia - vaiko gerovė. Tam privalo būti užtikrinta saugi ugdymo įstaigos aplinka, tačiau žmogiškos klaidos kartais yra neišvengiamos. „Būtent dėl žmogiškojo faktoriaus ugdymo įstaigose dažniausiai atsitinka nelaimės - valytojos paliktos šlapios mokyklos grindys, netinkamai pasirinktas maisto tiekėjas ar dvi auklėtojos, nespėjusios paskui kelias dešimtis darželinukų.
Tėvų patirtys ir mokyklos reakcija
Pirmuoju atveju Ingridos sūnus, kaip ji teigia, nukentėjo nuo smūgio stalo teniso rakete. „Mano sūnui netyčia trenkė stalo teniso rakete. Lūpa patino ir bėgo kraujas iš nosies. Mokytojai, kurie buvo šalia, padėjo susitvarkyti su bėgančia nosimi, pridėjo ledą, nuramino vaiką. Bet svarbiausia tai, kad nei viena mokytoja, kuri buvo tuo metu šalia, nepranešė apie įvykį vaiko mamai (tai yra man). Vaiką išsiuntė namo važiuoti autobusu. Parvažiavau namo iš darbo, radau savo vaiką su ištinusia lūpa ir skaudančia galva. Iškviečiau greitąją ir nuvažiavome į ligoninės priimamąjį. Ačiū Dievui, nieko baisaus nebuvo, tik pora žaizdelių burnoje ir ištinusi lūpa“, - rašė ji.
Moterį labiausiai neramina tai, kad apie įvykį jai nebuvo pranešta nedelsiant. „Mokyklos darbuotojai jau ne pirmą kartą nepraneša apie panašius įvykius ir mažesni vaikai yra skriaudžiami mokykloje vyresnių vaikų“, - teigė Ingrida.
Ši situacija nebuvo vienintelė, kurioje nukentėjo moters sūnūs. Kito incidento metu įvyko muštynės su, kaip teigia moteris, vyresniais moksleiviais. „Vėl šioje mokykloje įvyko muštynės, nukentėjo mano abu sūnūs. Pagal vaikų pasakojimą, juos mušė jiems nepažįstami vyresni vaikai. Keturiese užpuolė ir mušė paeiliui daug kartų. Labiausiai - į pečius. Kai sumušė, tie keturi vaikai apsisuko ir nuėjo. Mano vienas iš sūnų stipriai verkė iš skausmo. Pasakė mokytojui, bet jis nesureagavo ir nuėjo. Vėliau abu mano sūnūs [apie tai] pranešė mokyklos darbuotojai, ji pranešė klasės auklėtojai. Pedagogai tarpusavyje pasikalbėjo ir nieko nenusprendė, nuėjo toliau vesti pamokų vaikams“, - buvo rašoma laiške.
Kaip teigia Ingrida, apie incidentą mokykloje ir vėl nebuvo pranešta vaikų tėvams. „Nei skriaudėjų vaikų tėvams, nei nukentėjusių vaikų tėvams niekas nepaskambino ir nepranešė. Vaikai savo mobiliuosius telefonus turi, bet paskambinti negalėjo, nes mokykloje mokytojai atima iš vaikų mobiliuosius telefonus visai dienai, prieš vykstant namo grąžina. Sumušti vaikai buvo išsiųsti toliau lankyti pamokų ir autobusu keliauti namo. Kai mano abu sūnūs grįžo namo, viską man papasakojo ir skundėsi stipriais skausmais, aš juos iškart nuvežiau į gydymo įstaigą, ten patikslino sumušimus ir rekomendavo gydytis namuose. Savaitę jie buvo namie. Mokyklos darbuotojai buvo įspėti apie tokį jų elgesį, bet nekreipė dėmesio“, - rašė Ingrida.
Gimnazija pakomentavo situaciją. „Užtikriname, kad mūsų mokykla atsakingai žiūri į kiekvieną galimą smurto ar patyčių atvejį ir veikia vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, įskaitant Smurto, patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos aprašą“, - buvo rašoma komentare.
Pirmiausia buvo aptarta pirmoji situacija. „Įvyko netyčinis incidentas žaidimo metu. Gimnazijos darbuotojai operatyviai sureagavo - suteikė pirmąją pagalbą, o nežymus kraujavimas iš nosies buvo greitai sustabdytas. Mokinys patvirtino, kad jaučiasi gerai, neturi nusiskundimų ir grįš namo mokykliniu autobusu lydimas brolio ir sesers“, - patikino Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos atstovė.
Dėl antros situacijos šiuo metu yra aiškinamasi, bandoma išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. „Surinkus išsamią informaciją, bus įvertintas darbuotojų veiksmų tinkamumas, o prireikus taikomos poveikio priemonės tiek mokiniams, tiek atsakingiems darbuotojams. Situacija taip pat analizuojama Vaiko gerovės komisijoje. Norime pabrėžti, kad gimnazija griežtai netoleruoja jokių smurto formų, o visos prevencinės ir intervencinės priemonės taikomos sistemingai ir tikslingai, siekiant užtikrinti saugią ir palaikančią mokymosi aplinką visiems mokiniams. Kadangi minėtos situacijos susijusios su nepilnamečiais, dėl jų asmens duomenų apsaugos negalime viešai komentuoti konkrečių vaikų ar pedagogų elgesio. Užtikriname, kad tėvai apie incidentus informuojami laikantis nustatytos tvarkos, o prireikus kviečiami į pokalbius. Mums svarbu išgirsti tėvų ir bendruomenės pastabas, nes tik konstruktyvaus bendradarbiavimo būdu galime kurti saugesnę ugdymo aplinką visiems. Gimnazija labai apgailestauja dėl susidariusios situacijos, kuri mamai sukėlė nerimo, tačiau patikiname, kad gimnazijos administracija ėmėsi visų priemonių“, - buvo rašoma atsakyme.
Teisiniai aspektai
Smurtautojo atžvilgiu taip pat turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, kuriomis turėtų būti siekiama ne tik nubausti - sudrausminti, bet ir nustatyti tikrąją priežastį, paskatinusią smurtauti. Ugdymo įstaigose tarp mokinių, dažniausiai pastebimas fizinis ir psichologinis smurtas. Pirmiausia būtina pažymėti, kad nepilnamečių vaikų elgesys, jų asmeninės vertybės ir gebėjimas tinkamai elgtis tarp bendraamžių yra neatsiejami nuo auklėjimo namuose.
Jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl vaiko ligos, žaidžiant sportinius žaidimus ar atliekant kitą veiklą be švietimo įstaigos sutikimo, tyčia susižalojant ar susižalojant dėl neteisėtų veiksmų (pvz., chuliganizmo, vagystės ir t.t.), tokiu atveju tyrimas gali būti neatliekamas. Komisija turi atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, t. y. išklausyti įvykį mačiusių asmenų, įskaitant ir mokinių bei darbuotojų paaiškinimus, o prireikus gauti jų rašytinius paaiškinimus ir pasiaiškinimus bei ekspertų išvadas, nukentėjusiojo (esant galimybei) rašytinį paaiškinimą, medicinos įstaigos pažymą apie traumos pobūdį, sunkumą, taip pat išnagrinėti kitą su įvykiu susijusią medžiagą ir nustatyti aplinkybes bei priežastis, kas ir kokių norminių aktų reikalavimus pažeidė.
Žinoma, galima situacija, kuomet teikiama pagalba nėra efektyvi, arba atsisakoma priimti teikiamą pagalbą, o nepilnametis vaikas ir toliau nesilaiko ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kelia grėsmę kitiems vaikams. Įtarus, jog vaikas galimai patyrė patyčias, smurtą iš kitų nepilnamečių, pedagogų ar kitų mokyklos darbuotojų, reikėtų nedelsiant apie tai raštu pranešti mokyklos administracijai.
Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinė atsakomybė nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą taip pat gali būti taikoma.
Apibendrinant, norėtųsi priminti, kad pastebėjus ugdymo įstaigoje patyčias ar smurtinius atvejus, būtina nedelsiant reaguoti ir imtis pirminių veiksmų konfliktinei situacijai nutraukti. Nelaimingo įvykio metu turi būti užtikrinamas situacijos tyrimo objektyvumas, priešingu atveju, nepilnametis patirdamas smurtą apie tai nepraneš ugdymo įstaigos specialistams, o laiku nesuteikus reikalingos pagalbos, smurto ir patyčių pasekmės gali būti labai skaudžios.
žymės: #Vaikiska
Panašus:
- Blusų turgus: neįtikėtina vieta vaikų emocijoms ir savęs pažinimui
- Hiperaktyvus Vaikas Mokykloje: Efektyvūs Patarimai Tėvams ir Pedagogams Sėkmei Užtikrinti
- Neįtikėtinos Kalėdinės Dovanos Vaikams Mokykloje – Geriausios Idėjos Ir Patarimai!
- Neįtikėtina! Kaip Kalba Formuoja Vaikų Ateitį – Sužinokite Svarbiausius Faktus!
- Kaip Sėkmingai Planuoti Antrą Vaiką: Geriausi Patarimai ir Naudingos Įžvalgos