Vadinamieji „blusų turgūs” ir sendaikčių krautuvės yra visuomeninės savęs pažinimo vietos. Toks savęs pažinimas maskuojamas nekaltu laisvalaikio leidimu ir čia patiriamais malonumais.
Laisvės vartai
Pirmieji vartai yra laisvė. „Šio šlamšto man tikrai nereikia”, - pagalvojame. „Kokia laimė, kad tokių daiktų neturiu savo namuose!”, „Atsikračiau panašaus laužo ir tai tikrai nepakartojamas, nuostabus jausmas!”. Išėję pro laisvės vartus, galime laimingi grįžti namo tuščiomis rankomis.
Pagundos vartai
Antrieji - pagundos vartai. Kiekvienas į akį kritęs ir iš pirmo žvilgsnio patikęs daiktas kaip reikiant išbando mūsų atsparumą gundymui. Naujas troškimų objektas labai vilioja, bet ar tai bus geriausias pasirinkimas? Kiek ilgai jis žavės? Svarstome visus už ir prieš, protas intensyviai dirba ir sprendžia klausimą: ko aš iš tikrųjų noriu? Nepavojingoje sendaikčių turgaus aplinkoje verta pasipraktikuoti, kaip spręsti tokius klausimus ir kaip apskritai ieškoti sprendimų.
Ilgesio vartai
Virš trečiųjų vartų parašyta „Ilgesys”. Žengę per šiuos vartus pasitiki atradėjo laime. Žmogus eina į „blusų turgų” ir staiga suvokia: kažkur čia yra tai, ko ieškau visą savo gyvenimą, kas bus artima mano sielai , su kuo iš karto pajausiu ryšį. Tas kažkas bus susijęs su mano gyvenimo istorija, taps neatskiriama mano dalis ir padarys mano namus ypatingais. Tai pažadins mane naujam gyvenimui.
Vaikų emocijos ir blusų turgus
Blusų turgūs - tai ne tik vieta įsigyti įvairių daiktų, bet ir puiki erdvė vaikams patirti įvairių emocijų. Čia jie gali susidurti su džiaugsmu radus unikalų žaislą, nusivylimu, kai nepavyksta įsigyti norimo daikto, arba jauduliu derantis dėl kainos. Tokios patirtys padeda vaikams ugdyti emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius.
Polinkis į daiktų kaupimą
Daiktų kolekcionavimas suteikia daug malonumo, bet kartais puoselėtas ir, rodos, nekaltas pomėgis virsta nesuvaldoma daiktų troškimo manija. Kodėl taip atsitinka? Kada peržengiama riba tarp kolekcionavimo ir kaupimo? Ir kaip atsikratyti liguisto polinkio kaupti?
Kai kurių žmonių namai tiesiog perkrauti daiktais, dulkes kaupia įvairiausi mažmožiai, kurie kitam atrodytų visiškai nereikalingi. Paklaustas, kas paskatina rinkti ir laikyti tam tikrus daiktus, psichologas sako, kad skirtingi daiktai renkami dėl skirtingų priežasčių.
„Magnetukai ant šaldytuvo durų gali priminti aplankytas užsienio šalis, jais galima prilaikyti vaikų piešinius, patiekalų receptus, prekių sąrašus, lapukus su priminimais ar rašteliais kitiems šeimos nariams. Molinės ar porcelianinės figūrėlės statomos estetiniais, dekoratyviniais tikslais, ir visai nebūtina, kad jos turėtų meninę vertę, - tiesiog be šių dalykų namai gali atrodyti pernelyg nuobodūs ir tušti. Problema atsiranda tada, kai daiktų kaupimui prarandamas saikas.
„Yra du būdai būti turtingu. Pirmasis - daug prikaupti ir antrasis - mažai norėti“, - teigia amerikietė rašytoja, knygų iliustratorė Jackie French Koller. Polinkis kaupti gali būti susijęs su tuo, kad kiekviename žmoguje yra Dievo dydžio tuštuma, kurią mes bandome užpildyti malonumais, potyriais ir galų gale daiktais. Kad ir kiek patirtume, kad ir kiek turėtume, mums vis per mažai“, - dalijasi psichologas A.
Kita priežastis, anot jo, galėtų būti sovietmečiu vyravęs nuolatinis prekių trūkumas. „Ir šiais laikais baimė, kad kažko ateityje gali trūkti, verčia žmones kaupti. Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas žmogaus norą kaupti sieja su vaikyste ir teigia, kad jis pasireiškia vos gimus. Kūdikis emocinį ir psichologinį komfortą iš pradžių susikuria besąlygiškai trokšdamas motinos krūties. Vėliau, pajutęs saugumo pojūtį, sunkiai pajėgia išsiskirti su pirmąja jį ilgai „globojusia“ antklodėle ar minkštu žaisliuku. Nučiupinėti ir nutrinti šie daiktai tampa savotišku emociniu sargu, teikiančiu saugumo jausmą ir padedančiu ramiai užmigti. Anot Z.
Bet kuris kolekcininkas, pavadintas daiktų kaupėju, ne juokais įsižeistų. Jis didžiuojasi surinktomis vertybėmis, o kaupėjai dažniausiai gėdijasi surinkto „turto“. Tačiau kodėl pastarieji niekaip nesugeba atsisakyti šio polinkio?
Psichologas sako, kad kaupėjai negali nustoti kaupti dėl keleto priežasčių: „Visų pirma greičiausiai dėl emocinio prisirišimo. Kaupėjai dažnai užmezga stiprų emocinį ryšį su savo nuosavybe. Šie prisirišimai gali būti siejami su sentimentaliomis vertėmis, prisiminimais ar suvoktu saugumo jausmu. Kai kurių daiktų atsisakymas gali sukelti stiprų praradimo ir nerimo jausmą. Kaupiantys žmonės gali būti įsitikinę, kad sukaupti daiktai jiems labai reikalingi ir, nors jais dabar nesinaudoja, būtinai pasinaudos ateityje. Kaupėjams dažnai sunku priimti sprendimus, ką pasilikti, o ką išmesti. Juos gali paralyžiuoti baimė padaryti neteisingą pasirinkimą ir vėliau gailėtis.
A. Gudo teigimu, kaupimas dažnai laikomas kompulsyviu elgesiu, o tai reiškia, kad tai gali tapti pasikartojančiu, sunkiai suvaldomu veiksmu. „Turto kaupimas suteikia laikiną palengvėjimą nuo nerimo ar kančios. Kaupimas gali būti susijęs su psichinės sveikatos ligomis, tokiomis kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD), depresija, nerimo sutrikimai bei dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Kai kurie kaupėjai turi ribotą supratimą apie jų kaupimo problemos rimtumą arba jos poveikį jų pačių ir aplinkinių gyvenimui. Dėl šios įžvalgos stokos jiems gali būti sunku pripažinti pokyčių poreikį arba ieškoti pagalbos. Kaupimas gali sukelti socialinę izoliaciją, nes asmenys gėdijasi savo gyvenimo sąlygų.
Psichologo A. Gudo teigimu, kompulsinis kaupimas yra psichikos sutrikimas, kai žmonės negali kontroliuoti savo polinkio kaupti daiktus ir sparčiai kaupia didelius jų kiekius, net jeigu tie daiktai yra visiškai beverčiai, netinkami naudoti, o ilgainiui ima trikdyti normalų gyvenimą ir kelti daug problemų.
„Kaupikai gali turėti milžinišką kiekį daiktų, įskaitant drabužius, laikrodžius, laikraščius ar tuščias pakuotes. Jie labai sunkiai ryžtasi atsikratyti turimų daiktų, net jeigu šie yra seni, pažeisti, purvini arba visiškai nenaudojami. Daiktų kaupimas gali užpildyti visus gyvenamojo būsto kambarius, net koridorių ir trukdyti normaliai jais naudotis. Kaupikai dažnai vengia socialinių kontaktų, nes jaučia gėdą dėl savo gyvenamųjų sąlygų ir gali jausti didelį nerimą dėl to, kaip kiti juos vertina. Dėl namų užgriozdinimo jie gali turėti sunkumų atlikti kasdienes veiklas: gaminti maistą, valyti ir palaikyti švarą arba miegoti.
Neseniai teko matyti reportažą, kaip vienas garbaus amžiaus amerikietis dešimt metų „kolekcionavo“ kartonines dėžes, senus langus ir kitokį šlamštą, net nudvėsusias kates. Kai kaimynai kreipėsi į specialias tarnybas ir psichiatras nustatė senoliui kaupimo sutrikimą, buvo iškviestos šiukšliavežės. Jų prireikė net šešių visam „turtui“ išgabenti! Paklaustas, kas sukelia šį psichikos sutrikimą, A. Gudas sako, kad kompulsinį kaupimą paskatina kompleksiniai veiksniai, nors ne visi jie gali būti taikomi visiems žmonėms.
„Tyrimai rodo, kad kompulsiniam kaupimui vystytis gali turėti įtakos genetika. Jei šeimoje yra žmonių, kurie turi šį sutrikimą, kyla didesnė rizika, kad ir kiti šeimos nariai gali jį paveldėti. Trauminės patirtys, tokios kaip praradimas, skyrybos, nelaimingi įvykiai ar kitos emocinės traumos gali sukelti kompulsinį kaupimą kaip būdą susidoroti su šiais sunkumais. Jo teigimu, kompulsiniai kaupikai dažnai turi sunkumų priimti sprendimus dėl to, ką išmesti ir ką išsaugoti. Tai gali būti susiję su gebėjimo valdyti savo elgesį stoka.
„Kompulsinį kaupimą gali skatinti ir kognityviniai procesai, tokie kaip nuolatinis apmąstymas ir nerimas dėl galią turinčių daiktų praradimo. Šį sutrikimą gali skatinti ir socialinė izoliacija, kuriai būdingas ribotas kontaktas su kitais žmonėmis vengiant jų spaudimo keisti elgesį. Įtakos, be abejo, turi ir vartotojiška kultūra, skatinanti nuolatinį pirkimą ir daiktų kaupimą“, - sako A.
Kaip atsikratyti polinkio kaupti daiktus?
Atsikratyti polinkio kaupti daiktus kompulsinio kaupimo sutrikimo atveju, pasak psichologo A. Gudo, gali būti sudėtinga, bet įmanoma esant tinkamai paramai ir dedant pastangas.
- Supratimas ir pripažinimas. Pirmas žingsnis yra suprasti, kad turite šį polinkį ir pripažinti, kad jis gali turėti neigiamų pasekmių jūsų gyvenimui.
- Konsultavimasis su specialistu. Svarbiausias žingsnis yra kreiptis į specialistą, ypač psichologą arba psichiatrą, kuris turi patirties gydant kompulsinį kaupimą.
- Gydymas vaistais. Kai kuriais atvejais gali prireikti gydymo vaistais.
- Laipsniškas pokytis. Gydymo metu būtina pamažu ir sistemingai keisti savo elgesį - t . y.
- Parama ir palaikymas. Labai svarbu rasti palaikymą iš draugų, šeimos narių arba grupės.
- Išlaidų vengimas. Svarbu atsispirti nereikalingų daiktų pirkimo aistrai, stengtis nepirkti jų ir negabenti į namus, kol vyksta gydymo procesas.
Psichologas atkreipia dėmesį, kad atsikratyti polinkio kaupti daiktus yra ilgas ir kartais sunkus procesas, bet su tinkamu specialistų palaikymu ir savo pačių atkaklumu tai yra įmanoma.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Hiperaktyvus Vaikas Mokykloje: Efektyvūs Patarimai Tėvams ir Pedagogams Sėkmei Užtikrinti
- Efektyvios smurto ir patyčių prevencijos strategijos mokyklose: užtikrinkite vaikų saugumą dabar!
- Neįtikėtinos Kalėdinės Dovanos Vaikams Mokykloje – Geriausios Idėjos Ir Patarimai!
- Manų Košė Kūdikiams: Gardūs Receptai ir Nepakeičiami Patarimai Tavo Mažyliui
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai Vyrams – Originalūs, Šmaikštūs ir Prasmingi Linkėjimai