Nemažai draugysčių užsimezga vaikystėje ir paauglystėje, tačiau ne kiekvienas vaikas ar paauglys turi gerą draugą. Vaikams, kurie išsiskiria iš kitų vaikų, dažniausiai dar sunkiau surasti draugą. Hiperaktyviems vaikams neretai tai ypač sudėtinga. Ar galima kaip nors jiems padėti?
Hiperaktyvūs vaikai - kokie jie?
Kalbant apie hiperaktyvius (arba padidinto aktyvumo) vaikus, pirmiausia jie apibūdinami kaip „sunkūs“ vaikai: nuolat juda, triukšmauja, kalba, kai to daryti negalima. Tokie vaikai dažnai nenustygsta vietoje, jiems sunku ilgai išsėdėti, jie bėgioja ir laipioja, nors taip neturėtų elgtis.
Jiems sunku žaisti ar dalyvauti kitoje laisvalaikio veikloje, nesukeliant daug triukšmo, jie dūksta ar taip įsismarkauja, kad sunku nurimti, kai kas nors to paprašo. Natūralu, kad aplinkiniams neretai atrodo, kad tai neišauklėti ir išdykaujantys vaikai, nors dažniausiai taip nėra. Vis dėlto aplinkiniams jie lieka „nepatogūs“ vaikai.
Darželyje ir mokykloje hiperaktyviems vaikams iškyla ir bendravimo su kitais vaikais problema. Labai judrūs vaikai dažnai nepritampa prie draugų, būna nepopuliarūs, vaikai nenori su jais žaisti, nes vaikai turi žinoti žaidimo taisykles ir jų laikytis, o hiperaktyvūs vaikai dažnai yra nekantrūs, negali sulaukti savo eilės, nekreipia dėmesio į kitus, nesilaiko taisyklių, nustatinėja savo taisykles, trukdo žaisti, todėl dažnai yra nepriimami ir nuo pat mažens izoliuojami, atstumiami, paliekami nuošalyje. Nenuostabu, kad patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, mažėja jų savivertė, didėja nerimas, nepasitikėjimas savimi.
Tačiau hiperaktyvūs vaikai tikrai nori bendrauti su savo bendraamžiais, turėti draugų ir žaisti bendrus žaidimus. Reikia nepamiršti, kad ir hiperaktyvūs vaikai, kaip ir kiti vaikai, turi nemažai teigiamų savybių.
Teigiamos hiperaktyvių vaikų savybės:
- Kūrybiškumas: jie turi puikią vaizduotę, todėl dažnai turi daug minčių ir idėjų.
- Entuziazmas ir spontaniškumas: jiems rūpi daug dalykų, jiems retai nuobodu, tai „gyvos“ asmenybės. Jei su jais nesipykstama, kartu būti yra įdomu.
- Lankstumas: jie vienu metu turi daug idėjų, minčių, todėl randa daug alternatyvų idėjoms, svajonėms įgyvendinti.
- Energingumas: jeigu tokiems vaikams darbo ar žaidimo užduotis įdomi, jie yra motyvuoti ir dažnai patiria sėkmę.
Kaip draugauti su hiperaktyviu vaiku?
Yra nemažai patarimų ir rekomendacijų, kaip dirbti, elgtis, auklėti ir mokyti hiperaktyvius vaikus. Apibendrintai galima pasakyti, kad tai tęstinis specialistų komandinis darbas ir nuolatinis tėvų palaikymas. Vis dėlto reikia nepamiršti ir bendraamžių.
Juk vaikai nori bendrauti su vaikais, o ne tik su suaugusiais. Šiuo atveju suaugusiųjų vaidmuo taip pat didelis, jų užduotis - padėti susidraugauti arba bent užkirsti kelią patyčioms ir kitoms neigiamoms reakcijoms. Šiam tikslui, atsižvelgiant į vaikų amžių, galima naudoti įvairią literatūrą: nuo pasakų iki apsakymų apie tai, kaip gali jaustis hiperaktyvūs žmonės ir kaip galima jiems padėti.
Viena iš tokių knygų - vaikų neurologės Susan Yarney „Pasikalbėkime apie dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą. Vadovas draugams, artimiesiems, specialistams“. Knyga parašyta berniuko Beno, kuriam nustatytas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, vardu, kuris pasakoja, kaip jis jaučiasi ir kaip draugai bei suaugusieji jam gali padėti.
Suzan Yarney savo vadove rašo apie tai, kaip gali padėti draugai:
- Ramiai mane perspėkite, kai pradedu triukšmauti ar nurodinėti.
- Krėsti kvailystes nėra jėga, todėl prašau: pasistenkime bendromis pastangomis išvengti nemalonumų.
- Kartais galiu leptelti nepagalvojęs.
- Atleiskite, jei neišgirdau, ką sakėte.
- Būsiu laimingas, jei pasikviesite mane į gimtadienį, juk su manimi daug smagiau. Pažadu savo žavesiu ir sąmoju gimtadienį padaryti dar smagesnį.
- Prašau nesišaipyti iš manęs dėl dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo.
- Jums padedant, man kas dieną bus geriau ir geriau.
Tai visai nesudėtingi prašymai, kurie padės vieniems vaikams geriau suprasti ir priimti hiperaktyvius vaikus, o pastariesiems - nesijausti atstumtiems ir nereikalingiems. Mes, suaugusieji, visada turime prisiminti, kad vaikai mokosi iš mūsų.
Hiperaktyvumo požymiai ir priežastys
Kai kurie vaikai tiek aktyvūs ir energingi, kad gali kilti pavojus jiems patiems. Vaikai paprastai turi daug daugiau energijos už savo tėvus: labai energingi jie gali būti visą dieną ir jiems sunku nurimti. Tai natūralu. Hiperaktyvus vaikas - kitoks: jis siautėja po namus kaip uraganas, nieko nepalikdamas ramybėje.
Jie nesugeba koncentruoti dėmesio į vieną užduotį ilgiau kaip keletą sekundžių, akimirksniu juos patraukia kiti reikalai. Būdingiausi hiperaktyvumo požymiai: pernelyg didelis judrumas, nesugebėjimas ramiai žaisti, nekantrumas, dirglumas, impulsyvumas, dažnai ir - isteriškas elgesys. Toks vaikas greitai supyksta ir įsižeidžia, beveik nepatiria baimės jausmo.
Hiperaktyvus vaikas dažnai konfliktuoja su kitais vaikais, triukšmauja, nesilaiko elgesio taisyklių, nepaiso pastabų ir nuobaudų. Mokykloje toks vaikas puldinėja nuo vieno užsiėmimo prie kito, nuolat išdykauja, išsiblaškęs. Nustatyti hiperaktyvumą sudėtinga. Dauguma aktyvių vaikų nėra hiperaktyvūs. Vienas iš šios problemos požymių - lėtesnis vystymasis.
Hiperaktyvumo priežastys įvairios. Dėl jų vis dar nesutariama. Dauguma mokslininkų mano, kad tai nervų sistemos sutrikimas. Viena iš priežasčių - gimdymo traumos metu pažeistos smegenys. Hiperaktyvumą gali sukelti gėrimuose ir maiste esantys sintetiniai dažikliai. Didelės įtakos dėmesio ir hiperaktyvumo sindromui turi paveldimumas. Vaiko judrumas ir išsiblaškymas, neklusnumas ne visada hiperaktyvumo pasekmė.
Patarimai tėvams ir pedagogams
Asmens sveikatos klinikos gydytojos, vaikų ir paauglių psichiatrės I.Viltrakytės teigimu, kiekvienas vaikas ir jo atvejis - unikalus. Dėl to padėdama hiperaktyviems vaikams ir jų tėvams ji pradeda nuo individualaus, kompleksinio gydymo plano sudarymo. Visgi keli patarimai ar žingsniai gali padėti tiek tokiems vaikams, tiek jų tėvams jaustis geriau.
Trys svarbūs žingsniai:
- Pozityvus skatinimas: Pabrėžti ne vaiko patiriamus sunkumus, o pranašumus. Nukreipus tinkama linkme vaiko energingumas, iniciatyvumas, fizinis pajėgumas gali tapti privalumu, tarkim, sporto ar kūrybinėje srityse. Taip pat labai svarbu akcentuoti jo pastangas - vaikui, kuriam taip sunku išlikti ramiam, sutelkti dėmesį ir nepasiduoti impulsyvumui, ramybė, atida ir koncentracija reikalauja didžiulių pastangų.
- Nuoseklumas ir struktūra: Aiški priežasčių ir pasekmių sistema, nuolatinis skatinimas atlikti pradėtus darbus iki galo. Tiek namuose, tiek pas senelius ar svečiuose, tiek mokymo įstaigose vaikui turi galioti tos pačios taisyklės. Pirmiausia - sureguliuota dienotvarkė. Tuomet tokia elgesio ugdymo sistema, kai drausmės siekiama be bausmių, o apribojant malonumus. Nuolat primenant, kad „pirmiausia - darbas, o jį atlikus - malonumas“. Idealiu atveju vaiko tėvai, seneliai ir mokytojai turėtų tarsi į konteinerį surinkti neramius vaiko jausmus ir tapti ramaus, aiškaus balso tono ir nuoseklaus elgesio pavyzdžiu.
- Dirgiklių sumažinimas: Ugdymo procesą gali palengvinti sąmoningas dirgiklių vaiko aplinkoje sumažinimas, pavyzdžiui, jo atskyrimas nuo kitų panašaus elgesio vaikų, kartais gal net tyčia provokuojančių vaiko nerimastingumą. Tyla ir ramybė namuose, kai vaikas turi paruošti pamokas ar skaityti. Sodinimas į pirmą suolą mokykloje, kraštutiniu atveju - gal net klasės ar mokyklos pakeitimas.
Gydytoja paaiškina, kad kartais tėvai skundžiasi, jog hiperaktyviam vaikui viskas tarsi „praslysta pro ausis“. Tai ne vaiko kaltė, o sutrikimo pasekmė. Kai vaikui sunku įsisąmoninti informaciją per klausą, rekomenduojama pasitelkti ir kitus jutimo kanalus - dažniau jį liesti, aiškinti gestais, gaudyti akių kontaktą.
Vaikų psichiatrės teigimu, medikamentinė pagalba svarstoma tik išbandžius visas įmanomas vaiko elgesio struktūravimo priemones ir nepatyrus žymesnio pagerėjimo. Laimei, daugeliu atvejų tėvų ir mokytojų pastangos atsiperka - įvedus sistemą į hiperaktyvaus vaiko gyvenimą, skatinant jo pastangas ir padedant atsiriboti nuo dirgiklių pasireiškia akivaizdus pagerėjimas. O ilgainiui paaugęs vaikas ir pats išmoksta atpažinti hiperaktyvumo paūmėjimą skatinančius dirgiklius ir savikontrolės.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Atskleista: Kodėl Gimsta Hiperaktyvūs Vaikai ir Kaip Jiems Padėti Išlikti Ramiais!
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Sportiniai Vežimėliai Nuo Gimimo: Geriausi Modeliai, Atsiliepimai ir Ekspertų Patarimai
- Vaikų Darželiai Pilaitėje: Išsamios Apžvalgos, Naujausios Naujienos ir Patarimai Tėvams