Institucinės globos tradicija atsirado ir sustiprėjo Europoje kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius bei užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais, kaip būtina priemonė užtikrinti jų išlikimą.
Socialinių paslaugų gavimo tvarka
Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės, todėl dėl socialinių paslaugų skyrimo, pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos soc. paslaugų centą/savivaldybės/seniūnijos socialinių paslaugų skyrių/socialinės paramos skyrių, kur užpildo prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma) bei pateikia šiuos dokumentus:
- Laisvos formos prašymą, kuriame asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių ar jo globėjas, rūpintojas) nurodo socialinės globos įstaigos pavadinimą, kurioje pageidauja gauti paslaugas.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams) ir jo kopiją.
- Socialinį statusą patvirtinantį dokumentą (pensininko pažymėjimą ar kt.).
- Neįgaliojo pažymėjimą (darbingumo lygio nustatymo pažymą) ar specialiojo poreikio nustatymo pažymas.
- Medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Tuomet konkrečios savivaldybės socialinių paslaugų centro ar iškart savivaldybės socialiniai darbuotojai suruošia asmens, pageidaujančio gauti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas dokumentus ir juos perduoda savivaldybės socialinės paramos skyriui, kuris per mėnesį laiko priima sprendimą dėl asmens siuntimo į globos namus/finansavimo skyrimo (neskyrimo).
Savivaldybės priėmusios sprendimą, kad asmeniui bus teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos ir teikiamas finansavimas, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, jam išrašo siuntimą į globos namus. Siuntimą išrašo savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl socialinės globos skyrimo ir finansavimo. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo įteikimo asmeniui dienos.
Institucija, išrašiusi siuntimą, gali galiojimo terminą pratęsti, jeigu asmuo raštu pateikia neginčijamas objektyvias priežastis, dėl kurių jis per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose.
Kai ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa teikiama ir finansuojama pagal sutartį, sudarytą paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens), savivaldybės ir globos namų, asmens mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą:
- mokėjimo dydis už ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jei asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą;
- jeigu turto vertė didesnė už jo savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę globą dydis padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Mokėjimo dydį apskaičiuoja savivaldybė.
Tiesioginis kreipimasis į globos įstaigą
Asmuo, ar jo globėjas, tiesiogiai kreipiasi į Viešoji įstaigos Sveikatos metai soc. globos skyrių kuriame nori gauti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas. Įstaigai pristato reikiamus dokumentus - galiojantis asmens dokumentas, medicininiai išrašai apie ligas ir vaistus, asmeniui pateikiami rekvizitai ir informacija dėl mokėjimo atlikimo už soc. globos paslaugas (visą globos kainą sumoka pats asmuo arba jo globėjas).
Institucionalizacijos kritika
Europos šalyse didelis skaičius žmonių gyvena nuolatinės globos įstaigose: vaikai, žmonės su negalia ir vyresnio amžiaus žmonės. Institucionalizacija ir grėsmingo jos masto žala suaugusiesiems ir vaikams ne kartą akcentuota UNICEF ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regioninio padalinio bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto. Apžvalgose įtikinamai parodoma, kad Vidurio ir Rytų Europos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse pokyčiai institucinės globos srityje per pastaruosius dvidešimt metų buvo itin vangūs.
Net du tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. O institucinė globa yra įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė. Valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Kalbama apie visavertį vaiko, netekusio tėvų globos, žmogaus su negalia gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Būtent šiuo tikslu turėtų vadovautis valstybės dalyvės, siekiančios neįgalių vaikų teisių įgyvendinimo.
Jungtinių Tautų alternatyvios globos vaikams gairės, patvirtintos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 64-oje sesijoje, laikytinos svarbiu žingsniu skatinant valstybes dalyves kritiškai įvertinti savo vaikų apsaugos sistemas, kurios daugelyje šalių vis dar remiasi ydinga nuolatinių globos įstaigų sistema.
20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Tuo tarpu gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Akivaizdu, jog institucinė globa, ypač jeigu ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo.
Per pastaruosius porą dešimtmečių visuomenę vis pasiekia pranešimai tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungos šalyse apie dideles globos institucijas, kuriose vaikai arba žmonės su negalia gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai nevengia žiauraus ir asmenybę žeminančio elgesio, kartais peraugančio į kankinimą. Be abejo, tai gali pasitaikyti ir šeimoje, šalia mūsų.
Įvairios tarptautinės ataskaitos praneša, kad globa institucijoje skatina vienų piktnaudžiavimą savo privilegijuota padėtimi kitų atžvilgiu ir sukuria sisteminio, nuasmeninto smurto tikimybę bei galimybę tiek iš darbuotojų, tiek iš vyresnių globos institucijos gyventojų pusės.
Globos įstaigos dažnai būna uždaros, įsteigtos atskirai nuo bendruomenių, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai bei žmonės su negalia neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
žymės:
Panašus:
- Institucinė Globa Mažiems Vaikams: Svarbiausi Tyrimai ir Politinės Pasekmės, Kurias Turite Žinoti
- Sužinokite Visą Tiesą Apie Socialinę Globą: Kas Tai Ir Kaip Ji Veikia?
- Nepraleiskite! Viskas, ką turite žinoti apie socialinę apsaugą motinystės atveju Lietuvoje
- Edgaras Eidėjus: Įdomiausia Biografija, Verslo Paslaptys ir Meilės istorija su Natalija Bunke
- Kaip Teisingai Sodinti Kūdikį Automobilinėje Kėdutėje – Saugumo Patarimai Tėvams