Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su naujagimių registracija ir pilietybės klausimais, ypač jei esate Lietuvos Respublikos pilietis ir gyvenate Jungtinėje Karalystėje.
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
Jeigu esate Lietuvos Respublikos pilietis ir įgijote kitos valstybės pilietybę, apie tai privalote per 2 mėnesius informuoti Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Su Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimais, įsigaliojusiais 2021 m. sausio 1 d., visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę - būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, - nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę - gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų. Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiame daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) www.migracija.lt (skiltyje „Užsieniečiams“ pasirinkus savo turimą pilietybę atsidarys prašymo pateikimo vedlys).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Daugybinė pilietybė
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę - Lietuvos ir kitos valstybės - pilietybę įgydavo gimimu. Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami.
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu - 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) - 1 metai nuo Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis 1 metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
Pranešimas apie įgytą pilietybę
Jeigu esate Lietuvos Respublikos pilietis ir įgijote kitos valstybės pilietybę apie tai privalote per 2 mėnesius informuoti Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
Jungtinės Karalystės pilietybės įgijimą gimimu gali patvirtinti Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos (pavyzdžiui, HM Passport Office) išduota pažyma arba tėvų (vieno iš tėvų) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės paso, galiojusio vaiko gimimo metu, kopija.
Pranešime turite nurodyti savo asmeninį el. Užpildžius pranešimą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie pranešimo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus.
Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo. Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
Migracijos departamentas nagrinėja pranešimus apie asmenų įgytą kitos valstybės pilietybę ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo, kuomet asmenys turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, arba teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Nepranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 Eur baudą.
Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo
Asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, jei turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduoda jų atstovai, t. y. Tokiu atveju prie prašymo taip pat būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Prašyme turite nurodyti savo asmeninį el. Užpildžius prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus.
Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo. Dokumentų originalai Migracijos departamentui turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos.
Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
Sprendimą priima ir Lietuvos Respublikos pilietybę dekretu išsaugo Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Lietuvoje gimusio vaiko registravimas
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje.
Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas.
Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Kaip įregistruoti vaiko gimimą?
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos biure.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, reikalingi gimimo registracijai
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.)
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas)
- Jei vaikas gimė ne santuokoje: Tėvystės pripažinimo pareiškimas
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi būti dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko gimimo liudijimas
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro.
Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“.
Asmenys, turintys teisę į daugybinę pilietybę
Ši teisė taikoma:
- Asmenims, ištremtiems iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m., kurie turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir buvo ištremti laikotarpiu nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d.
- Asmenims, išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 m., kurie turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jei 1990 m. kovo 11 d.
- Asmenims, kitos valstybės pilietybę įgiję laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m., galintys įrodyti savo ar savo tėvų, ar senelių arba prosenelių (ar vieno iš jų) iki 1940 m. birželio 15 d. savo lietuvių kilmę.
- Asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę.
Dokumentai, patvirtinantys pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
Tai gali būti:
- Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.
- Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m.
- Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.
Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat gali būti pateikiamas užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai, pvz.: dokumentai apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir (ar) žemę, apie dalyvavimą rinkimuose iki 1940 m. birželio 15 d.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kiek kainuoja pasas vaikui: kainos ir dokumentai 2024 m
- Pasas vaikui skubos tvarka: kaip gauti greitai?
- Sužinokite, Kiek Laiko Galioja Vaiko Pasas Lietuvoje – Svarbiausia Informacija Vienoje Vietoje!
- Gerosios Bakterijos Kūdikiams: Atraskite Nepakeičiamą Naudą ir Kaip Jas Teisingai Vartoti
- Ar Nėštumo Testas Gali Klaidinti? Sužinokite Priežastis ir Efektyvias Sprendimo Gaires!