Po gimdymo prasideda naujas ir labai svarbus moters gyvenimo etapas - jauna mama turi pasirūpinti ne tik vaikeliu, bet ir savo sveikata. Vadinamasis pogimdyminis periodas trunka 6-8 savaites, kuriomis organizme vyksta daugybė pokyčių - visos jo sistemos pamažu atsikuria ir tampa tokios, kaip prieš nėštumą. Tam reikia daugiau jėgų, o lyg tyčia kaip tik šiuo periodu moteris išsekusi.
Infekcijos po gimdymo
Kitos infekcijos po gimdymo apima įvairias infekcijas, kurios gali atsirasti po vaiko gimimo. Jos gali būti bakterinės, virusinės ar grybelinės, ir gali pasireikšti skirtingose kūno dalyse. Šios infekcijos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų motinai, įskaitant sepsį, ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar net mirtį.
Priežastys
Kitos infekcijos po gimdymo gali būti sukeltos įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima bakterijų, tokių kaip Streptococcus ar Staphylococcus, patekimą į organizmą per žaizdas ar gleivines. Taip pat, jei motina turėjo infekcijų nėštumo metu, tai gali padidinti riziką po gimdymo. Hormoniniai pokyčiai, sumažėjusi imuninė sistema ir netinkama higiena taip pat gali prisidėti prie infekcijų atsiradimo.
Simptomai
Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, šaltkrėtį, skausmą pilvo apačioje, nemalonų kvapą iš makšties, išskyras, kurios gali būti neįprastos, ir bendrą silpnumą.
Diagnostika
Norint diagnozuoti kitas infekcijas po gimdymo, gydytojai dažnai atlieka fizinį tyrimą ir anamnezę. Papildomi tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus ir kultūras, kad būtų galima nustatyti bakterijas ar virusus. Kartais gali prireikti ultragarsinio tyrimo, kad būtų galima įvertinti gimdos ir kitų organų būklę.
Gydymas
Kitos infekcijos po gimdymo gydomos priklausomai nuo infekcijos tipo. Bakterinės infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais, kurie padeda kovoti su bakterijomis ir sumažinti uždegimą. Grybelinės infekcijos gali būti gydomos antimycotiniais vaistais. Be to, svarbu užtikrinti gerą higieną ir, jei reikia, poilsį, kad organizmas galėtų atsigauti. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir probiotikų vartojimą, kurie padeda atkurti natūralią mikroflorą ir stiprina imuninę sistemą.
Sepsis po gimdymo
Sepsis po gimdymo yra gyvybei pavojinga būklė, kuri atsiranda, kai organizmo atsakas į infekciją sukelia sisteminį uždegimą. Ši liga gali pasireikšti bet kuriuo metu po gimdymo, bet dažniausiai ji būna pirmąsias kelias savaites. Sepsis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip organų nepakankamumas, ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Sepsis po gimdymo yra rimta būklė, susijusi su organizmo atsaku į infekciją, kuri gali paveikti kelias sistemas ir organus. Pagrindinės paveiktos sritys yra imuninė sistema, kraujotakos sistema ir organai, tokie kaip inkstai, kepenys ir plaučiai. Po gimdymo moters organizmas patiria didelius fiziologinius pokyčius, todėl imuninė sistema gali būti silpnesnė, o tai padidina infekcijų riziką.
Priežastys
Pagrindinės sepsio po gimdymo priežastys apima bakterines infekcijas, kurios gali atsirasti dėl chirurginių intervencijų, tokių kaip cezario pjūvis, ar dėl infekcijų, susijusių su gimdymu. Dažniausios infekcijos, sukeliančios sepsį, yra gimdos infekcijos, šlapimo takų infekcijos ir odos infekcijos.
Diagnozė
Sepsio diagnozė apima klinikinius tyrimus, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Gydytojai paprastai atlieka kraujo tyrimus, kad nustatytų infekcijos požymius, tokius kaip leukocitų skaičius ir uždegimo žymenys.
Gydymas
Sepsio gydymas apima skubų antibiotikų vartojimą, siekiant kovoti su infekcija, ir gali apimti skysčių terapiją, kad būtų palaikomas kraujo spaudimas. Sunkiais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos, įskaitant organų palaikymą. Taip pat svarbu stebėti ir gydyti bet kokias komplikacijas, kurios gali išsivystyti.
Gimdos uždegimas (Endometritas)
Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą. Gimdos uždegimas ir pirmieji jo simptomai paprastai pastebimi 5 - 12 parą po gimdymo.
Gimdos gleivinės uždegimas pasitaiko nuo 1% iki 3 % moterų gimdžiusių natūraliais gimdymo takais ir apie 5% moterų atliekant cezario pjūvio operaciją.
Simptomai
- Gausios išskyros (nemalonaus kvapo, pūlingos, skystos, susimaišiusios su lochijomis);
- Skausminga pilvo apačia;
- Karščiavimas ir šaltkrėtis;
- Bendras silpnumas;
- Sutrikęs ir skausmingas šlapinimasis;
- Vidurių kietėjimas;
- Dingęs apetitas;
- Padidėjęs prakaitavimas.
Negydant gimdos uždegimo, gali kilti įvairių komplikacijų. Tačiau laiku kreipiantis pas prižiūrintį akušerį ginekologą būklę galima greitai sustabdyti. Tai nėra pavojinga liga, kuri yra gydoma antibiotikais.
Jei gydymas ambulatorinis, pacientės yra išleidžiamos namo su skirtais medikamentais ir nustatoma data, kuomet reikės vėl pasirodyti pas šeimos gydytoją ar akušerį-ginekologą. Jeigu būklė yra sunkesnė, moteris yra guldoma į ligoninę. Dažniausiai mamos yra guldomos kartu su naujagimiais.
Higiena po gimdymo
Intensyviausi procesai vyksta atsikuriant gimdai bei gimdymo takų audiniams. Neseniai pagimdžiusios moters lytiniai organai yra lyg didžiulė žaizda, kurią lengvai gali apnikti infekcijos. Neseniai pagimdžiusios moters organizmas nualintas ir pažeidžiamas. Atsiskyrus placentai, buvusios jos prisitvirtinimo vietos gimdos ertmėje pažeistos - tai gana didelis plotas. Mikrobai, patekę į šias žaizdas, kaip ir bet kurias kitas, greitai sukelia uždegimą. Puiki terpė jiems daugintis - gimdai traukiantis atsirandančios išskyros - lochijos. Tai placentos prisitvirtinimo audinių liekanos, kraujo, gleivių išskyros. Pirmosiomis dienomis po gimdymo jos būna su kraujo priemaiša, po to pasidaro šviesiai gelsvos ir vis šviesėja bei mažėja.
Gimdos kaklelis, kūdikiui buvęs vartais į pasaulį, pirmosiomis savaitėmis dar lieka praviras, todėl tarp gimdos ir makšties nėra apsauginio barjero. Visiškai gimdos kaklelis užsidaro praėjus trims savaitėms po gimdymo. Be to, gimdos kaklelio gleivių kamštis, užkertantis kelią mikrobams, taip pat dar nesusiformavęs, taigi pasiekti jiems žaizdas gimdoje nėra jokių kliūčių. Net ir lengviausio gimdymo metu, tempiantis audiniams, atsiranda mikroįtrūkių bei mikrotraumų, pro kurias gali prasiskverbti mikrobai.
Makštyje yra daugybė bakterijų, įprastinėmis sąlygomis apie 95 proc. jų - laktobakterijos, išskiriančios pieno rūgštį. Todėl makšties terpė įprastai yra rūgštinė, ji neleidžia mikrobams patekti į gimdą bei išlaikomas minimalus, nesukeliantis uždegimų, natūraliai čia esančių patogeninių mikrobų kiekis. Dėl organizme vykstančių pokyčių po gimdymo makšties terpė tampa šarminė ir nebeatlieka apsauginės funkcijos. Visas nepalankias aplinkybes sustiprina tai, kad nėštumo bei gimdymo išsekintos moters apsauginės reakcijos per silpnos atsilaikyti savo jėgomis.
Akivaizdu, kad pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moters lytiniai organai nėra natūraliai apsaugoti, kaip anksčiau, todėl tai padaryti reikia pačiai. Intymių vietų švara padeda greičiau sugyti žaizdoms ir siūlėms, o dauguma ginekologinių komplikacijų po gimdymo atsiranda būtent dėl netinkamos higienos. Kraujas, išsiskiriantis drauge su lochijomis, yra geras maistas mikrobams, padeda jiems sparčiai augti ir daugintis. Todėl pagrindinė jaunos mamos užduotis, kad lochijos nesikauptų išoriniuose lytiniuose organuose. Taigi reikia dažnai apsiprausti. Tai patariama daryti ne rečiau kaip kartą per 2-3 valandas, taigi ne mažiau kaip 6-8 kartus per parą. Kol dar nesugijo audinių įtrūkiai ir žaizdelės, svarbu apsiprausti pasinaudojus tualetu, prieš miegą bei atsikėlus ryte.
Pirmosiomis dienomis, kai išskyros itin gausios, reikia dažnai keisti higieninius įklotus (ne rečiau kaip kas 2-3 valandas) ir kiekvieną kartą po to apsiprausti. Gausiau lochijos išsiskiria maitinant kūdikį krūtimi, nes vaikui žindant susidaro daugiau hormono oksitocino, kuris skatina gimdos susitraukimą.
Apsiprausiama nestipria srove tekančiu šiltu vandeniu, taip, kad į lytinius organus nepatektų tiesiosios žarnos mikrofloros. Todėl vandens srovė nukreipiama nuo tarpvietės išangės link, be to, vandens neturi patekti giliau į makštį, nes jis išplaus naudingą mikroflorą. Apsiprausiame nuosekliai: pradedame nuo tarpvietės, o paskui pereiname prie išangės srities. Nenaudokite jokių kempinių, nes jomis galite pažeisti audinius, o per smulkučius įtrūkius lengvai patenka infekcija. Nusiprausus, intymios vietos atsargiai nusausinamos tik šiai kūno daliai skirtu rankšluosčiu, kuris kasdien išskalbiamas. Jeigu gimdant plyšo ar buvo prakirpta tarpvietė, lytinės lūpos, praustis reikia ypač atsargiai.
Visą pogimdyminį periodą derėtų vengti maudynių vonioje, atvirame vandens telkinyje arba baseine, nes mikrobai į lytinius organus gali patekti per vandenį. Intymių vietų oda ir gleivinė po gimdymo ypatingai jautrios ir anksčiau naudotos higienos priemonės gali sukelti alergijas. Netinkamos higienos priemonės gali apsunkinti audinių gijimą ir jis užsitęs. Šiuo periodu reikia specialių prausiklių, kurie ne tik gerai pašalina nešvarumus, bet ir turi natūraliai mikroflorai atsikurti padedančių medžiagų. Dar viena iš svarbiausių intymiosios higienos priemonių savybių yra palaikyti rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH 4,0. Šiam periodui skirti prausikliai turi komponentų, apsaugančių nuo patogeninių bakterijų augimo, o tai labai svarbu gimdymo metu pažeistų intymių vietų priežiūrai.
žymės:
Panašus:
- Virusinė infekcija vaikui: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Žarnyno infekcijos kūdikiams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Norovirusinė infekcija nėštumo metu: kaip atpažinti, gydyti ir išvengti pavojų
- Ar infekcija gali iškreipti nėštumo testo rezultatus? Sužinokite tiesą!
- Marinuotas Kiaušinis Ramen: Neįtikėtini Receptai ir Lengvi Paruošimo Būdai
- Neįtikėtinos Kūrybiškos Idėjos Vaikams: Maisto Gaminimas ir Smagūs Darbeliai!