„Teisė gyventi ar teisė žudyti?“. Ši problema kamuoja ne vieną moterį, kai ateina lemtingoji valanda rinktis. Abortas - vienintelė išeitis nutraukti nepageidaujamą nėštumą? Jau nuo seno į dar negimusius kūdikius buvo žiūrima labai pasyviai. Abortai - viena iš aktualiausių temų visuomenėje. Ji svarbi ne tik mums, bendraamžiams, ne tik Lietuvai, tačiau visam pasauliui. Kuo gi? Visų pirma norėtume pabrėžti, kad nuo pastojimo momento dar negimęs kūdikis jau yra atskira būtybė, tačiau tai supranta nedaugelis. Visų antra - legalizuodama abortus, visuomenė pasirenka pačią lengviausią išeitį, tarytum norėdama atsisakyti atsakomybės už kiekvieną pilietį.
Abortų Istorija Ir Dabartis
Susidurdami su abortų problemomis šiuolaikiniame pasaulyje, daugelis pripažįsta, kad tai išties aktuali tema šiandien. O kaip buvo anksčiau? Ar abortų banga užgriuvo vos prieš dešimt, penkiolika ar dvidešimt metų? Tikriausiai ne. Teigiama, kad senovėje abortų daryti nebuvo priimtina, tačiau kūdikiai buvo žudomi daug dažniau negu dabar. Kodėl? Anksčiau abortas buvo labiau pavojingas moters sveikatai, nes dar nebuvo taip toli pažengusios medicinos, tinkamų specialistų.
Vienas iš būdų pašalinti vaisių būdavo toks, kai motina išgerdavo nuodų, tikėdamasi, kad taip bus paveikiamas kūdikio vystymasis ir jis mirs. Tačiau dažniausiai nukentėdavo pati motina, nes nuodai išplisdavo visame moters organizme. Kitas iš būdų buvo pažeisti moters pilvą išoriškai, tačiau kartu su kūdikiu mirdavo ir ji. Lyginant tokias aborto priemones ankstesniais laikais su šiandiena, galima teigti, kad kai kurios moterys naudoja tokius vaisiaus pašalinimo būdus, tačiau dažniausiai nukenčia pačios.
Žvelgiant į labai seniai susiformavusią nuomonę apie žmogaus atsiradimą, buvo priimtina laikyti tai, kad žmogus atsiranda tik susiformavus kūnui ir tada jis gauna sielą. Žinoma, ši nuomonė prieštarauja dabartinei, kuri sako, kad negimusi gyvybė taip pat žmogiška ir asmeninė. Vėliau susiformavus civilinei teisei, abortas buvo ypatingai smerkiamas. Buvo elgiamasi taip: jei vaisius nesujudėdavo ir buvo daromas „išvalymas“-tai abortas buvo laikomas baudžiamu nusižengimu, o kai vaisius sujudėdavo-tai jau kriminalinis nusikaltimas. Taigi anksčiau buvo pateikiama absurdiškas požiūris, t. y. Vienintelis įrodymas, kad buvo atliktas abortas, būdavo kūdikio lavonėlis.
Kadangi abortai nebuvo legalūs, tokie įrodymai buvo iškart naikinami, todėl dėl įrodymų trūkumo nusikaltimas taip ir likdavo neįrodytas. Kuo labiau, tuo toliau medicina žengė į priekį, todėl atsirado naujų metodų atlikti abortams. Apie 1750 metus buvo taikoma techninė naujovė, t. y. per kaklelį į gimdą buvo įspraudžiami metaliniai daiktai (replės, strypeliai.), kurie sukeldavo persileidimą. Taip būdavo lengviau pasiekti kūdikį moters įsčiose. Tačiau šis būdas kaip ir ankstesnieji buvo pavojingas moters sveikatai.
Kūdikį tarsi išplėšdavo iš gimdos, o moters organai tiesiog sudarkomi. Taigi, kai buvo įrodyta, kad žmogaus gyvybė prasideda jau nuo apvaisinimo, o ne nuo jo judesių motinos įsčiose, įstatymai buvo pakeisti. Apžvelgiant turimus faktus, moteris nebuvo baudžiama. Ji nebuvo persekiojama, nekaltinama vaisiaus nužudymų. Daugelis teismų moters nepripažindavo kalta, neįvardindavo jos kaip bendrininkės nutraukiant nėštumą. Žvelgiant jau į seniai susiformavusią situaciją, galime padaryti išvadas, kad vaisiaus vystymasis motinos įsčiose sukėlė prieštaravimų.
Gyvybės Pradžia
Žvelgiant į šiuolaikinę visuomenę, susiduriant su visiškai kitokia nuomone nei buvo susiformavusi anksčiau, iškyla klausimų, kada gi būtybė pradeda būti žmogumi, ar tai, kas įsitvirtina moters įsčiose, turi sielą, kada ji atsiranda? Su šiais klausimais susiduria tie, kas labiau nori išanalizuoti vaisiaus vystymąsi. Taigi įsčiose esanti gyvybė dar neapčiuopiama. Visi turbūt žinome, kad gemalas susiformuoja susiliejus spermatozoidui ir kiaušialąstei. Nors gyvybė atsiranda tik moters įsčiose, atsakomybė tenka ir vyrui, bet jo vaidmuo tarsi užmirštamas, kai moteris atsiduria ties apsisprendimo riba: gimdyti ar žudyti.
Taigi jau 25 d. dvasinį ryšį su motina. Momentas, kai prasideda organizmo vystymasis, užsibaigia tik mirtimi. Žvelgiant į mūsų gvildenamą temą, ši mirtis dažniausiai ištinka dar įsčiose esančią būtybę. Viskam egzistuoja pradžia. Tiek gyvybei, tiek jos nutraukimui. Vaisiaus augimas moters įsčiose prasideda jau nuo jo įsitvirtinimo. Motina pradeda jausti ryšį su kūdikiu. Būtybės širdis pradeda plakti 18 dieną, po 40 d. nuo pastojimo funkcionuoja smegenys ir t. t.
Taigi vaisiaus augimas įsčiose skatina atsirasti stipriam ryšiui tarp dar negimusio kūdikio ir motinos. Tačiau ryšys prarandamas, atlikus abortą. Kas gi sprendžia, kada gyvybė turėtų nustoti egzistavusi. Visuomenė tai įvardina kaip motinos savanaudiškumą. O ką jaučia būtybė, kai kėsinamasi smogti jai lemtingąjį smūgį? Dar negimęs kūdikis yra kone jautriausia būtybė. Ji reaguoja ne tik į motinos nuotaikos kaitą, bet ir į aplinkos pasikeitimus. Kuo vėlesnis abortas, tuo didesnė skausmo tikimybė ir jis ilgiau trunka. Kai vaisius nuodijamas druska, jis ilgiau merdi.
Taigi labiausiai nukenčia vaisius, kuriam nesuteikiama pasirinkimo galimybė. Už jį nusprendžia kiti. Kodėl visuomenė tarsi užsimerkia prieš tokius veiksmus, kodėl nėra imamasi kokių nors priemonių, kad abortai būtų stabdomi.
Abortai: Kaip Ir Kiek?
Priėjau prie bene pačios skaudžiausios šios temos dalies. Yra keletas abortų atlikimo būdų:
- Chirurginis abortas: Dažniausiai daromas Cezario pjūvis, kūdikis su placenta išimamas ir išmetamas. Jei išimtas kūdikis kvėpuoja (nes metodas taikomas vėlesnėje nėštumo stadijoje), tai jis įmetamas į kibirą su vandeniu, arba jam nukerpama virkštelė.
- Iščiulpimas/Išsiurbimas: Pacientė atpalaiduojama ir jai išplečiamas gimdos kaklelis. Tai atlikus, į gimdą įkišamas plastiko vamzdelis, ant kurio galo yra peilį primenantis galas. Vaisiaus kūnelis suplėšomas į gabalus. Didesnės dalys (pvz. galvutė) suardomos ir išimamos chirurginėmis replėmis.
- Išplėtimas ir nugramdymas: Gimdos kaklelis vėlgi praplečiamas, tik į gimdą įvedama kilpos pavidalo plieninis peilis.
- Išplėtimas ir išdraskymas: Daromas po 12 nėštumo savaičių. Replių pagalba nuplėšiami organai: kaukolė, kaulai, stuburkaulis. Aborto atlikėjas replėmis sučiumpa vaisiaus dalį ir sukamaisiais judesiais ją išplėšia.
- Atsiranda sąrėmiai išstumiamas iš gimdos.
Visuomenė, susidūrusi su negailestingu vaisiaus nužudymu, tikriausiai net nesusimąsto, jog tai gali sukelti komplikacijų. Daugelis iš apklaustųjų teigia, kad abortas nėra toks kenksmingas. Kai abortus, esant nedideliam nėštumui, atlieka patyrę gydytojai tinkamai įrengtose klinikose, komplikacijų tikimybė yra labai maža. Jos susijusios su daugeliu dalykų: svarbiausi jų - operuojančio gydytojo patirtis ir įgūdžiai, nėštumo dydis, pacientės sveikatos būklė. Pirmajame trimestre aborto komplikacijos yra nedažnos, tokios kaip trauma, kraujavimas, infekcija ir nepilnas atsiurbimas.
Prieš abortą turi būti patikrintas Tavo Rh faktorius (kraujo grupė). Jei tavo yra Rh (-), po operacijos turi būti būtinai suleistas gamaglobulinas (tokie vaistai), kad būtų išvengta nėštumo komplikacijų ateityje. Abortus atliekant tinkamai, retai pasitaiko mažojo dubens infekcija (sąlygota pačios procedūros arba prieš tai buvusios infekcijos), kuri vėliau gali būti nevaisingumo priežastimi. Keletą kartų kartojant mechaninį gimdos kaklelio plėtimą, gali padidėti persileidimo galimybė kitų nėštumų metu.
Taigi abortų komplikacijos susidaro, kai patenka užkratas, sužalojama gimda. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad didesnė dalis moterų renkasi ypač nekvalifikuotus chirurgus, bijodamos paviešinti nėštumą. Daugiau kaip 90% abortų (JAV) padaroma privačiose klinikose. neatliekami nei prieš, nei po abortų. Taigi tokiose klinikose atlikto aborto saugumas negali būti lyginamas su universitetinėse ligoninėse daromais abortais.
Pasekmės Motinai
- Mirtis: Mirtys nuo aborto ne visada registruojamos. Legalių abortų komplikacijos privačiose klinikose ar gimdymo namuose dažnai slepiamos ne tik saugant moterų reputaciją, bet ir ginant klinikos ar gydytojo prestižą.
- Infekcija: Gana dažna - 27%. Infekciją galima apibūdinti kaip sepsį (kraujo užkrėtimas). Infekcijos pavojus jaunoms moterims yra 2 kartus didesnis nei vyresnėms.
- Kraujo perpylimas: Kraujo perpylimo pavojai: alerginė reakcija, kepenų uždegimas, kraujo ligos ir kt.
- Hepatitas: Kepenų uždegimas (hepatitas) kiekvienai moteriai gali būti lemtingas.
- Embolozmas: Kraujo trombai yra sveikų jaunų moterų, dariusių abortus, mirties priežastis.
- Kraujavimas: Labai dažna aborto pasekmė pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Ilgiausi Nėštumai Gyvūnų Pasaulyje
Kiekvienai moteriai nėštumas yra skirtinga ir unikali patirtis. Vienoms tai yra tarsi stebuklas, o kitos tai išgyvena kaip eilinę dieną, savaites ir mėnesius, per daug apie tai negalvodamos. Tačiau viena niekada nesikeičia - moteris laukiasi 9/10 mėnesių (žinoma, jei nėra jokių komplikacijų ir neištinka priešlaikinis gimdymas). Pasirodo šis laikotarpis nėra jau toks ilgas.
Štai keletas gyvūnų, kurie nešioja savo jauniklius ilgiausiai:
- Dramblys: Didžiausias iš visų sausumos gyvūnų turi ilgiausią nėštumo laikotarpį iš visų gyvų žinduolių. Taip, dramblių nėštumo laikotarpis trunka nuo 18 iki 22 mėnesių.
- Delfinas: Šie nuostabūs jūrų žinduoliai nešioja savo kūdikį nuo 15 iki 18 mėnesių. Tarp visų žinomų delfinų rūšių banginiai žudikai turi ilgiausią nėštumo laikotarpį - nuo 17 iki 18 mėnesių.
- Banginis: Banginių, didžiausių gyvų padarų Žemėje, nėštumo laikotarpis taip pat yra vienas ilgiausių - apytiksliai 12-16 mėnesių. Tarp įvairių banginių, kašalotai turi ilgiausią nėštumo laikotarpį - apie 16 mėnesių.
- Raganosis: Šie neįtikėtini stambūs žinduoliai jauniklį nešioja 15-16 mėnesių.
- Vėplys: Šis nuostabus, ilgaamžis jūrų žinduolis daugiausia randamas Arkties regione. Vėplių nėštumas trunka 15 - 16 mėnesių.
Dramblių intelektas ir socialinė elgsena yra vieni iš įdomiausių ir sudėtingiausių gyvūnų karalystėje. Jie ne tik gali atpažinti save veidrodyje, bet ir turi sudėtingą socialinę struktūrą, kurioje vyrauja patelės ir jų palikuonys. Drambliai taip pat gali reikšti emocijas, tokius kaip liūdesys, džiaugsmas ir netgi solidarumas. Jie gali rūpintis savo sergančiais ar sužeistais šeimos nariais ir netgi rodyti tam tikrą „gerbimą” mirusiesiems artimiesiems.
Dramblių apsauga yra vienas iš svarbiausių ir skubiausių gamtos apsaugos klausimų. Nors yra daug tarptautinių ir nacionalinių įstatymų, skirtų apsaugoti šiuos nuostabius gyvūnus, jie vis dar yra grėsmėje dėl medžioklės, buveinės praradimo ir klimato kaitos. Tačiau yra ir daug galimybių. Daug organizacijų ir bendruomenių visame pasaulyje dirba kartu, kad rastų inovatyvius ir tvarius sprendimus dramblių apsaugai.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Ilgalaikio žindymo paslaptys: neįtikėtina nauda ir galimos rizikos, kurias privalote žinoti!
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Neįtikėtinas Motiejaus Valančiaus vaikų knygelių sąrašas, kurį privalo žinoti kiekvienas tėvas!
- Neįtikėtinos Žymių Lietuvių Rašytojų ir Vertėjų Biografijos, Kurios Jus Įkvėps!