Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.

Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi, ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą.

Pasak gydytojos E. Kvedarienės, nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Kalbėdama apie nėštumo metu vykstančius hormonų kiekio pokyčius, gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) - svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.

Skydliaukės sutrikimai nėštumo metu

Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

O hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves'o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves'o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Hipotireozė nėštumo metu

Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.

Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija. Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta.

Skydliaukės veiklos stebėjimas nėštumo metu

Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus. Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai, sako E. Kvedarienė. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.

Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.

Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu.

Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.

Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 sav. savaites, vėliau - kas 6-8 sav. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti.

Gydymas hipotireozės nėštumo metu

Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.

Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai.

Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.

Prevencinės priemonės

Ji taip pat pažymi, kad yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. „Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. „Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą“, - pataria „Antėjos“ gydytoja E. Kvedarienė.

Laboratoriniai tyrimai

dr. Gydytoja endokrinologė doc. dr. Laisvųjų hormonų nustatymas yra jautresnis ir specifiškesnis skydliaukės funkcijos rodiklis nei bendrųjų. Sveiko žmogaus kraujyje laisvo tiroksino koncentracija turėtų būti nuo 0,9 iki 2,3 ng/dl arba nuo 12 iki 30 pmol/l. Norint visiškai suprasti LT4 tyrimo rezultatus, papildomai gali prireikti kitų laboratorinių skydliaukės kraujo tyrimų.

Tirotropinis hormonas (tirotropinas / TSH) - skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą reguliuojantis hormonas. Tai vienas pagrindinių skydliaukės funkcijos rodiklių, leidžiantis įvertinti bendrą jos būklę. Aptikus pakitimų, tyrimą reikia atlikti reguliariai. Padidėjusios tirotropinio hormono reikšmės rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipofunkciją), o sumažėjusi reikšmė - skydliaukės funkcijos padidėjimo (hiperfunkcijos) rodiklis.

Tirotropinis hormonas (TSH) stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme. Jį gamina priekinė hipofizės dalis. Verta pastebėti, kad naujagimiams iki 4 parų amžiaus TSH koncentracija yra žymiai didesnė nei įprastai. Todėl TSH tyrimas, įtariant įgimtą skydliaukės patologiją, turėtų būti atliekamas praėjus 4 paroms po gimimo.

Jei tirotropinis hormonas padidėjęs, tai gali reikšti, kad skydliaukė negamina pakankamai hormonų (hipotirozė). Jei TTH kiekis per mažas, tai gali reikšti, kad skydliaukė gamina per daug hormonų (hipertirozė). TTH kraujo tyrimas nepaaiškina, kodėl tirotropino yra per daug ar per mažai.

Hipertirozė pasireiškia maždaug 1 iš 500 nėščiųjų, o hipotirozė - maždaug 1 iš 250.

TSH nereaguoja į gyvenimo būdo pokyčius.

Daugelis multivitaminų, papildų (ypač skirtų plaukams ir nagams), taip pat nereceptiniai ir receptiniai vaistai gali turėti įtakos skydliaukės tyrimo rezultatams.

Kada skiriamas TTH, TSH tyrimas?

Šiuo metu, kaip teigė specialistė, nėra rekomenduojama tirti skydliaukės hormonus profilaktiškai visiems. Skirtingose gairėse nurodoma, jog TTH, arba TSH, tyrimą profilaktiškai reikėtų atlikti tuomet, jei šeimoje nustatyta skydliaukės ligų, jei kada nors anksčiau buvo nustatyta ar gydyta skydliaukės liga, jei žmogus serga I tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, nutukimu, nevaisingumu, esant širdies ritmo sutrikimų.

Norint ištirti TSH, atliekamas kraujo tyrimas. „Šio hormono, kaip ir daugelio kitų, fiziologinės normos yra labai plačios. Nedidelis nukrypimas nuo normos kartais būna susijęs su kitomis, ne vien su skydliaukės ligomis. Normos gali kisti, vartojant ar trūkstant tam tikrų medžiagų (jodo, vitamino D), taip pat fiziologiškai pirmąjį nėštumo trimestrą TSH tyrimas gali skirtis“, - paaiškino endokrinologė I.

Simptomai esant TTH nukrypimams

Tirotropino didėjimas, pasak gydytojos, paprastai būna laipsniškas, jis nekinta kas dieną ar kas savaitę. Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Dalis pacientų, anot specialistės, skundžiasi plaukų slinkimu ar kūno (ypač veido), galūnių patinimu.

Atlikus kraujo tyrimą ir radus TTH mažiau normos, galima įtarti skydliaukės hormonų perteklių organizme.„Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos“, - kalbėjo gydytoja endokrinologė I. Fomčenko.Nustačius sumažėjusį TSH, atliekami kiti hormoniniai ir nehormoniniai tyrimai, pagal tai skiriamas gydymas (dažnai prireikia vaistų, norint normalizuoti TSH ir pagerinti savijautą).

Papildomi tyrimai

Kuomet tyrimas parodo, jog TSH per didelis ar mažiau normos, anot gydytojos, papildomai tiriami kiti hormonai, laisvas tiroksinas, arba LT4, laisvas trijodtironinas, arba LT3. Esant reikalui, atliekami antikūnių, susijusių su skydliauke, tyrimai ir pan. „Įvertinęs situaciją, šiuos tyrimus skiria gydytojas, nes tik jų kompleksinis vertinimas gali padėti nustatyti, ar yra skydliaukės sutrikimas - liga, kurią reikia gydyti, ar gydymas nereikalingas.

Laboratorinės diagnostikos tikslai:

  • Įvertinti skydliaukės pažeidimą.
  • Diagnozuoti to pažeidimo priežastį.

Diagnozuojant hipotirozę, svarbiausi laboratoriniai testai yra laisvas tiroksinas (FT4) ir tirostimuliuojantis hormonas (TSH). Bendras T4 tyrimas taip pat kartais atliekamas. Jautriausias diagnozuojant hipotirozę yra TSH tyrimas. TSH - skryningo tyrimas atliekamas įtarus hipotirozę. Nepastebėti (nustatant vien tik TSH) gali būti tik reti hipofizės arba pogumburis patologijų atvejai, kai TSH koncentracija yra normos ribose.

Pačios dažniausios hipotirozės priežastys - autoimuninės ligos, Hashimoto tiroiditas ir ankstesnė chirurginė intervencija. Pagrindiniai Hashimoto tiroidito požymiai yra padidėjusi skydliaukė, padidėjusi anti-TPO bei anti-TG koncentracija kraujyje. Tiroiditai būna skausmingi ir beskausmiai. Abiem atvejais pasireiškia skydliaukės hipofunkcija. Šis hipotirozės pasireiškimas gali būti greitas - nuo kelių savaičių iki 3 mėnesių. Skausminga skydliaukė paprastai rodo poūmį granulomatozinį tiroiditą. Įgimtos hipotirozės turėtų būti atidžiai ieškoma atliekant neonatalinį skryningą.

Gydymo monitoringas

Optimalus hipotirozės gydymas - tai sintetiniai T4 preparatai, skiriami į vidų (levotiroksinas). Gydymas T4 preparatais greitai normalizuoja serumo FT4, FT3 ir TSH rodiklius. Šis gydymas taip pat užtikrina, kad tvarkingai naudojant medikamentus rodikliai tik truputį svyruoja valandų eigoje, todėl skydliaukės funkcija išlieka normos ribose. Toks gydymas leidžia įvertinti ir T3 rodiklio vertes (t.y. kaip audiniuose vyksta T4 virsmas į T3). Gydant adekvačiai serumo FT3 ir T3 būna normos ribose, nors maža dalis T3 sekrecijos ir nebūna kompensuota, o T4/T3 santykis būna padidėjęs (dėl gydymo vien tik T4 preparatais).

Įvairių levotiroksino preparatų hormoninis aktyvumas skiriasi. Be to, ligoniai individualiai reaguoja kiekvienu konkrečiu atveju. Remiantis TSH ir FT4 koncentracijos nustatymu, galima gana preciziškai dozuoti medikamentus. Levotiroksino tabletės išleidžiamos įvairiomis dozėmis: 25, 50, 100, 112, 125, 150, 175, 200, ir 300µg. Smulkesni dozavimai taip pat kartais taikomi, nes medikamentus galima skirti ne kiekvieną dieną. Kadangi T4 gyvavimo pusperiodis yra 7 dienos, tokios gydymo schemos nebūtinai keičia hormono koncentraciją kraujyje.

Paros metas, kai geriama tabletė, neturi reikšmės. Jeigu netyčia praleidžiama viena ar kita dozė, kitą kartą galima dviguba arba triguba dozė. Terapinei dozei sureguliuoti paprastai reikia 5-6 savaičių tam, kad serumo TSH, FT4 ir FT3 pasiektų stabilią, naują koncentraciją. Vidutinė levotiroksino paros dozė, reikalinga pasiekti normalią TSH koncentraciją ligonio serume, yra 150µg (2µg/kg kūno masės), jeigu skydliaukė visai nefunkcionuoja. Tačiau kiekvieno individo organizmo poreikiai gali labai skirtis, todėl dažniausiai pasirenkama korekcijos dozė būna tarp 50 ir 150µg.

Gydymo efektyvumas gali būti nustatomas matuojant TSH, FT4 ir FT3 (pastarąjį - jeigu reikia). Tikslas yra pasiekti TSH normos reikšmes (matuoti TSH koncentraciją panaudojant 3-ios kartos technologiją). Taikant gydymą tiroksinu, TSH stabili koncentracija nusistovi tik po 6 savaičių gydymo. Jei TSH tiriamas anksčiau šio laiko, kai dar nepasiekta stabili pusiausvyrinė koncentracija, gali būti klaidingai įvertinama klinikinė situacija. Šiuo laikotarpiu tikslesnę informaciją gauname tirdami FT4.

žymės: #Nestumo

Panašus: