Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Vienas ryškiausių aspektų - hormonų pusiausvyros kaita, turinti didelę įtaką tiek motinos organizmui, tiek vaisiaus vystymuisi. Aptarsime, kokie hormonai ir kaip keičiasi nėštumo metu, kokią tai daro įtaką moters savijautai ir vaisiaus raidai.

Hormonų Pokyčiai Nėštumo Metu

Hormonų - biologiškai aktyvių, organizmo funkcijas reguliuojančių medžiagų yra įvairių ir daug. Jų kiekis organizme dažniausiai yra pastovus, per parą svyruoja šiek tiek. Jei kraujyje hormonų sumažėja, vėl prasideda jų gamyba. Kai moteris nėščia, endokrininės liaukos išskiria daug daugiau hormonų nei anksčiau. Šių hormonų vaidmuo per nėštumą ypatingas: jie atsakingi už jo palaikymą ir gimdymą.

  • Estrogenai: Didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja.
  • AKTH (adenokortikotropinis hormonas), antidiuretinis hormonas, aldosteronas, kortizolis ir kt.: Didėja šių hormonų kiekis.

Progesterono Įtaka

Moteriškieji lytiniai hormonai progesteronai saugo ir „globoja“ apvaisintą kiaušialąstę (atpalaiduoja gimdos raumenis ir mažina jų įtampą). Dabar per parą jo pasigamina tiek, kiek anksčiau per visą mėnesinių ciklą. Psichikai šių hormonų poveikis priešingas vienas kitam: estrogenas aktyvina, o progesteronas ramina. Štai todėl esate tokia dirgli, kartais net pati savęs negalite suprasti. Tačiau progesteronas ne tik ramina, bet dar ir slopina. Todėl išsiblaškymas - kasdienis jūsų palydovas. Ir neverta dėl to nervintis. Jis sutelkia organizmo išteklius vaisiui auginti ir išnešioti.

Adrenalino ir Kortizolio Poveikis

Tai įtampos hormonas, bet nėščiąją veikia lyg dopingas sportininkus, tik kartais gali sukelti neaiškų nerimą. Akimirkomis, kai apima ši emocija, pasistenkite nukreipti savo dėmesį į malonius dalykus. Jūsų organizmas dabar dirba už du. Tam reikia milžiniškos energijos. Į pagalbą atskuba hormonas adrenalinas. Tai jis priverčia širdį greičiau plakti, sparčiau ima dirbti ir kiti organai, padidėja kraujospūdis. Tačiau nuotaikoms adrenalino poveikis nėra malonus. Tampate nervingesnė, norisi išlieti pyktį, iškelti sceną, papriekaištauti, kad per mažai jumis rūpinasi. Neįsijauskite!

Nėščiųjų pykčio priepuoliai kaip pavasario lietūs - trumpalaikiai, tad dėl jų neverta gadinti santykių su mylimuoju. Paaiškinkite, kad esate nekalta dėl savo emocijų ir į jūsų išsakomus priekaištus bei nuoskaudas neverta žiūrėti labai rimtai. Esate nervingesnė iš dalies dėl to, kad jaudinatės dėl kūdikio: ar jam viskas gerai, ar gims sveikas? Žinokite, kad jums kenkia labai jaudintis, nes ilgalaikė įtampa veikia kūdikį. Žinoma, nedidelis stresas, jaudulys mažyliui nepakenks, priešingai, užgrūdins. Todėl nebijokite visų savo emocijų ir jų neslopinkite - tai būtų blogiau, nei jas išgyventi.

Endorfinai - Laimės Hormonai

Skaitomos knygos, žiūrimi spektakliai, filmai jums atrodo genialūs, o žmonės aplink - mieli ir geri. Ne, jūs neišsikraustėte iš proto. Tai endorfinų - džiaugsmo ir palaimos hormonų poveikis. Jie užaugina laimės sparnus, suteikia besilaukiančiai moteriai ramybę ir poilsį reikiamą akimirką. Kai kurios besilaukiančios moterys jaučia ypatingą darną: joms nieko netrūksta, yra laimingos, patenkintos, jaučiasi visavertės, išnyksta vienišumo jausmas. Jos nuolat girdi komplimentų, kad pražydo ir švyti. Tad euforija turi pagrindą.

Endorfinai moterį padaro jautresnę kitų bėdoms ir nelaimėms, sustiprėja nuojauta. Juk mamai ji svarbi, tiesa? Pastojus endorfinų nebūna labai daug, bet jų vis daugėja, tad nieko nuostabaus, jei pirmą trimestrą palaimos pojūtis aplanko retai. Tai vėlesnių nėštumo mėnesių būsena. Tačiau nėštumui didėjant moteris vis dažniau pajaučia motinystės teikiamą laimę. Aukščiausią tašką endorfinai pasiekia per gimdymą.

Oksitocinas ir Prolaktinas

Oksitocinas atsakingas už gimdos raumenų susitraukimus gimdant, o prolaktinas - už pieno gamybą. Šie hormonai dar vadinami ir meilės hormonais, nes jiems veikiant atsiranda emocinis ryšys su mažyliu, prieraišumas. Oksitocinas mamą daro jausmingą. Todėl galite apsiverkti pamačiusi mažytį kačiuką, jus traukia vaikai, verkiate žiūrėdama melodramą. Ir šios ašaros malonios! Tačiau galite jaustis pažeidžiama ir vieniša. Tai priklauso nuo jūsų artimųjų. Gerai, jei jie mokės sukurti aplink jus meilės ir šilumos salelę.

Skydliaukės Disfunkcija Nėštumo Metu

Skydliaukės ligos yra dažnas sutrikimas, sukeliantis nesklandumus pastojant. Skydliaukės disfunkcija pasireiškia 2-3% nėščiųjų. Moters skydliaukės disfunkcija ypač svarbi vaisiaus implantacijai ir vystymuisi bei naujagimio būklei. Skydliaukės ligos turi didelę reikšmę sėkmingam pastojimui ir nėštumo eigai. Laiku nediagnozavus skydliaukės patologijos galimas ilgesnis laikas siekiant sėkmingo pastojimo, o pastojus galimas savaiminis persileidimas. Gali sutrikti menstruacinio ciklo trukmė ir kraujavimo intensyvumas. Atsiranda liuteininės fazės sutrikimai, hiperprolaktinemija ir lytinių hormonų disbalansas. Svarbu nėštumo metu monitoruoti skydliaukės funkciją ir esant reikalui ją koreguoti. Kai nustatomas tikrasis hipotiroidizmas - pakaitinė hormonų terapija levotiroksinu turėtų būti inicijuota kuo anksčiau, siekiant išvengti žalos vaisiui.

Gyvensenos Koregavimas Hormonų Pusiausvyrai Atkurti

Jeigu nėra diagnozuojama organizmo būklė, kurią būtina gydyti vaistais, galima sau padėti ir hormonus subalansuoti koreguojant gyvenimo būdą. Anot R. Mardosienės, tam tikrų natūralių fiziologinių pokyčių gyvenime nesukontroliuosime, tačiau išsiugdyti naujus įpročius - galime kiekvienas.

  1. Fizinis aktyvumas: Pravartu pradėti nuo nedidelių pokyčių, pavyzdžiui, aktyvesnės fizinės veiklos. Sportas skatina endorfinų - nuotaiką pakeliančių medžiagų - gamybą. Tai gali padėti grąžinti hormonų pusiausvyrą organizme.
  2. Subalansuota mityba: Svarbu nepamiršti pilnavertės ir subalansuotos mitybos, kuri vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant hormonų balansą organizme.
    • Peržvelkite savo mitybos įpročius ir atsisakykite arba sumažinkite pridėtinio cukraus vartojimą.
    • Jeigu norisi kažko saldaus, verčiau pasmaguriaukite vaisiais, juoduoju šokoladu.
    • Žarnyno veiklą subalansuokite vartodami raugintus maisto produktus - kefyrą, raugintus kopūstus, natūralų jogurtą.
    • Jeigu šių produktų jūsų mityboje trūksta, galite papildomai vartoti gerųjų bakterijų preparatus - probiotikus arba probiotikus su prebiotikais.
    • Jūsų mityboje turėtų netrūkti ir gerųjų riebalų. Todėl pravartu į savo valgiaraštį įtraukti tokių produktų kaip riešutai, sėklos, avokadai ir kiaušiniai.
    • Pastarieji organizmą papildys ir baltymais, kurie suteikia organizmui amino rūgščių, būtinų hormonų gamybai.
  3. Mikroelementai ir vitaminai:
    • Nepamirškite ir mikroelementų, ypač - seleno, kuris atlieka svarbų vaidmenį hormonų reguliavimo procesuose. Dėl jo trūkumo gali sutrikti skydliaukės hormonų pusiausvyra.
    • Svarbus ir magnis, kurio yra moliūgų ir ispaninio šalavijo sėklose, migdoluose, špinatuose.
    • Skydliaukės hormonų veiklai taip pat reikalingas jodas.
    • Pravartu atkreipti dėmesį ir į Vitamino D trūkumą, kuris gali sukelti estrogenų disbalansą.
  4. Žoliniai preparatai: Šalia būtiniausių mikroelementų, vitaminų pravartu atkreipti dėmesį ir į žolinius preparatus, galinčius pagerinti endokrinininių liaukų veiklą ir koreguojančius hormonų kiekį organizme.
  5. Atsipalaidavimas: Anot farmacininkės, svarbu mokytis atsipalaiduoti - medituoti, giliai kvėpuoti ir pakankamai ilsėtis. Tai gali padėti sumažinti streso hormono kortizolio gamybą organizme.

Mitybos Svarba Nėštumo Metu

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.

Maisto Produktai, Kurių Reikėtų Vengti

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.

Kofeino Vartojimas

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.

Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.

Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.

Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.

Vaistų Vartojimas Nėštumo Metu

Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.

Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.

Žalingi Įpročiai Nėštumo Metu

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.

Kelionės Nėštumo Metu

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.

Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.

Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.

Saulės Poveikis Nėštumo Metu

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.

Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.

Miego Svarba Nėštumo Metu

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.

„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu.

Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.

2019 m. žurnale „Obstetrics & Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. 2013 m. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. 2016 m.

Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.

„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.

žymės: #Nestumo

Panašus: