Žindymas yra natūralus, gamtos sukurtas ir milijonus metų tobulintas procesas, padedantis žinduoliams, taip pat ir žmogui, išsaugoti jauniklius. Tai dieną ir naktį vykstantis mamos ir vaiko bendravimas, teikiantis tiek fiziologinę, tiek psichologinę naudą abiems. Yra moterų, negalinčių žindyti, yra nenorinčių to ilgai daryti, o yra tokių, kurios vaikus maitina krūtimi po dvejus metus ir daugiau.
Kaip Ilgai Reikėtų Žindyti Vaiką?
Sklando daug įvairiausių nuomonių, kaip ilgai normalu kūdikį maitinti krūtimi. Vienos žindo kelis mėnesius, kitos - ir kelerius metus, trečios - išvis kūdikio nemaitina. Svarbu pabrėžti, kad tai, kiek laiko žindyti kūdikį apskritai, mama turi suprasti pati. Tai yra jos ir kūdikio apsisprendimas. Kūdikiui tinkamiausia pirmus 6 gyvenimo mėnesius žįsti tik krūtį. Paskui, kūdikiui augant ir pradedant valgyti kietą maistą, žindymas retėja. Antraisiais ir tolimesniais metais daugelis motinų savo vaikus žindo tol, kol abiems būna gerai.
Paaugęs vaikas nežinda krūties taip dažnai kaip naujagimis. Žindymas jam daugiau reikalingas tam, kad prisiglaustų prie mamos ir nusiraminimui ar skausmui numalšinti.
Kaip Lengvai Nujunkyti Kūdikį?
Kiekvienas kūdikis yra asmenybė su savo poreikiais ir ypatumais. Todėl galima pasakyti, kad kiekvienas nujunkymas yra kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad nujunkyti vaiką nuo krūties reikia kuo švelniau, laipsniškai. Būtina stebėti vaiko poreikius, kodėl jam reikia žįsti. Vaikui atsiranda naujos patirties ir išgyvenimų, jis žinda krūtį vis rečiau, o tai nulemia pieno kiekio krūtyse mažėjimą.
Kai kurios motinos daro klaidą manydamos, kad išvažiavus iš namų savaitgaliui ir palikus vaiką kitų žmonių priežiūrai palengvins šį laikotarpį. Išsiskyrimas su mama sukelia didelį stresą vaikui. Taip pat ir pati mama išgyvena dideli nerimą dėl vaiko. Be to, staigus nujunkymas gali sutrikdyti moters hormonų pusiausvirą ir turėti įtaką moters nuotaikų kaitai. Nujunkyti vaiką nuo krūties pavyks geriau, jei mama visą laiką bus šalia ir daug bendraus su vaiku - taip jis jaus mamos artumą.
Žindymo Nauda Mamai Ir Vaikui
Mamos pienas yra gyva substancija. Jis yra pritaikytas kūdikiui ir užtikrina svarbiausius jo poreikius. Jame yra reikiamas vandens kiekis, baltymų, reikalingų kūdikio augimui, įvairių maitinamųjų medžiagų, kurias kūdikio organizmas lengvai įsisavina, angliavandenių reikalingų energijai gaminti ir smegenų raidai, nesočiųjų riebalų rūgščių, būtinų smegenų ir akių tinklainės raidai, augimo hormonų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų, vitaminų ir fermentų. Taip pat yra imunitetą stiprinančių medžiagų ir gyvų ląstelių, kurios kovoja su kenksmingomis bakterijomis.
Mamos pienas kūdikį saugo nuo virškinimo ligų, kvėpavimo takų infekcijų, vidurinės ausies uždegimų, šlapimo takų infekcijų. Taip pat svarbu paminėti, kad mamos pienas mažina riziką turėti antsvorio, sirgti alerginėmis ligomis, diabetu. Žindymas saugo ir nuo staigios kūdikio mirties. Taip pat žindymas krūtimi skatina taisyklingą žandikaulio, burnos raumenų raidą, o ateityje ir kalbos vystymąsi.
Kūdikio žindymas turi teigimą poveikį ir mamos organizmui: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūtų ir kiaušidžių vėžiu (kuo ilgiau moteris žindo, tuo mažesne rizika). Ateityje moteriai mažėja tikimybė sirgti osteoporoze. Žindymas teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius. Mama išmoksta atpažinti kūdikio rodomus ženklus ir geriau sugeba atliepti kūdikio poreikius. Jie vienas kitą geriau supranta. Žindymas skatina prieraišumą ir motinai suteikia pasitikėjimą bei pasitenkinimą mamos vaidmeniu.
Svorio Metimas Maitinančioms Mamoms
Žindymo laikotarpis netinkamas laikas greitai netekti svorio. Šį laikotarpį moteris per mėnesį gali numesti apie du kilogramus. Reikia paminėti, kad žindymui moters organizmas sunaudoja papildomai kalorijų ir tai padeda lengviau atsikratyti per nėštumą priaugto svorio.
Žindančios Mamos Mityba
Moteris žindymo laikotarpiu gali valgyti įprastą maistą, valgyti viską. Griežtų mitybos nurodymų laikytis nereikia - jie apsunkina žindymo laikotarpį ir mažina džiaugsmą, teikiamą žindymo proceso. Moteriai patartina valgyti apie 5-6 kartus per dieną, vartoti pakankamai baltymų, nepamiršti į mitybos racioną įtraukti daržovių. Reikia nepamiršti, kad žindymo laikotarpiu reikalingas kalcis, kurio yra pieno produktuose, riešutuose, datulėse, brokoliuose. Žindyvė turi gerti pakankamai skysčių, ji neturi jausti troškulio. Tačiau visiškai klaidinga manyti, kad skysčių reikia gerti daug ir per prievartą, nes nuo to gausėja pieno. Mamos pieno kiekio gausėjimas priklauso nuo kitų priežasčių (pvz., kūdikio ir mamos artumo, taisyklingo ir pagal kūdikio poreikį žindymo).
Žindymo laikotarpiu visiškai negalima vartoti alkoholių gėrimų, reikia atsisakyti gėrimų, turinčių sudėtyje kofeino, nes tiek alkoholis, tiek kofeinas patenka į motinos pieną. Tačiau, jei moteris įpratusi gerti rytais kavos, tai ji gali išgerti vieną puodelį nestiprios kavos.
Maisto Produktai, Skatinantys Pieno Gamybą
Tai, kad motinos pieno sintezę veikia maisto produktai ir gėrimai, yra mitas. Pakankamai pieno gamybai svarbu kūdikį žindyti pagal jo poreikį. Kūdikių poreikis arba kitaip - maitinimo dažnis kiekvienam individualus. Vieni kūdikiai žinda kas 1-2 valandas, kiti - kas tris, vieni žinda dažniau dieną, kiti naktį. Pirmą kūdikio gyvenimo pusmetį jis turi žįsti ne mažiau kaip 8 kartus per parą.
Taip pat yra labai svarbu suprasti, kada kūdikis nori valgyti, tai parodo ankstyvieji alkio požymiai: kūdikis rauko kaktą, kruta visu kūneliu, laižo lūpas, čiulpia ir čepsi, kaišioja liežuvį, kelia rankytę prie burnos. Dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis pakankamą pieno gamybą - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties: kūdikio kūnelis ir galva turi būti vienoje linijoje, kūdikio pilvas atsuktas į mamą. Būtina stebėti ar kūdikis teisingai apžiojo krūtį žįsdamas: smakriukas liečia krūtį, apatinė lūpa išsivertusi, apžiota kuo daugiau rudojo laukelio iš apačios, žindymo judesiai persiduoda į ausis, skruostai išsipučia, o ne įdumba, girdisi nurijimas.
Priežastys, Kodėl Mamos Negali Žindyti Pačios
Žindyti savo naujagimį ruošiasi kiekvienos nėščiosios moters organizmas. Tačiau po naujagimio gimimo būna situacijų, kurios sutrukdo šiam procesui vykti sklandžiai. Tai gali būti priežastys, susijusios su pagimdžiusios moters sveikata arba priežastys, susijusios su naujagimiu (gimęs neišnešiotas arba sergantis naujagimis). Tačiau reikia pabrėžti, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neišnešiotų naujagimių maitinimui rinktis donorinį mamos pieną, o ne adaptuotą mišinį, jei jo mama neturi pieno pakankamai dėl streso ar kitų priežasčių.
Donorinis Motinos Pieno Bankas
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje 2016 metais atidarytas pirmas Lietuvoje donorinio motinos pieno bankas. Pieno banko donore gali tapti kiekviena pagimdžiusi moteris, turinti kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus. Moterys donorės kruopščiai atrenkamos: jos užpildo sveikatos anketą, pasirašo sutikimą tapti donore (jei jos duomenys atitinka reikalavimus), po to joms atliekami kraujo tyrimai dėl galimų infekcijų. Jų surinktas pienas tiriamas dėl bakterinio užterštumo, po to pasterizuojamas ir laikomas atitinkamose šaldikliuose 6 mėnesius.
Nuo motinos pieno banko atidarymo donorėmis tapo 325 moterys, išpasterizuoto pieno kiekis - 3352 litrai, per šį laikotarpį buvo maitinti 2707 naujagimiai donoriniu mamos pienu.
Hormonų Įtaka Gimdymui Ir Žindymui
Dievas sukūrė žmones laukinėje gamtoje, kurioje nebuvo švirkštų, akušerinių replių ir sintetinio oksitocino. Per milijonus metų moterys vaikus gimdė be jokios chemijos ir dažniausiai sėkmingai. Natūralų gimdymą „diriguoja“ natūralūs hormonai. Atsiliepdamas į nervais atkeliaujančią informaciją iš atsidarančių gimdymo kanalo vartų, hipofizis pasiunčia į kraują oksitocino bangas. Pasiekusios gimdą, jos išjudina ir kelia vis stiprėjančius susitraukimus - sąrėmius. O gimdyvės smegenyse oksitocinas įjungia signalą išsiskirti endorfinams, kurie dar vadinami „džiaugsmo hormonais“.
Jau ketvirtąjį nėštumo mėnesį moters krūtys pradeda gaminti priešpienį. Jo būna nedaug, nes gausesnę pieno gamybą, kol vaikas nepagimdytas, stabdo placentos progesteronas. Šio hormono veikimas toks stiprus, jog net nedidelės placentos dalys, užsilikusios po gimdymo, gali ir vėliau trukdyti pienui rastis.
Žindymui ruošiasi ir vaikas. Jau gimdoje jis treniruojasi žįsdamas savo nykštį ir mokosi ryti vaisiaus vandenis. Vos gimęs kūdikis geba instinktyviai ieškoti spenelio pagal kvapą, ropoti prie jo ir burna gerai priglusti prie krūties. Paguldytas ant mamos pilvo, naujagimis savo svoriu slegia gimdą, o rankomis, paskui ir burna, liesdamas spenelius, stimuliuoja refleksišką oksitocino išsiskyrimą iš motinos hipofizio.
Dažniausiai medikamentinis gimdymo veiklos skatinimas atliekamas sintetinio oksitocino preparatais. Šie, skirtingai negu natūraliai organizme atsirandantis oksitocinas, nepereina per kraujo-smegenų barjerą. Hipofizis nestimuliuojamas išskirti endorfinus - „džiaugsmo hormonus“.
Motinos Pasitikėjimas Savimi Ir Žindymas
Motinos pasitikėjimas savimi gimdant ir pasitikėjimas savimi žindant turi tas pačias šaknis ir, be abejo, yra susiję tarpusavyje. Kuo mama labiau pasitiki tuo, jog, būdama pati gamtos vaikas, ji ir savo kūdikį pagimdys gamtiškai - natūraliai, tuo ji ramesnė ir labiau užtikrinta. O kuo labiau atsipalaidavusi ji yra, jei neturi užslopintų baimių ar įtampų, tai paprastai, tuo natūraliau ir lengviau ji kūdikį pagimdo.
Ilgalaikis Žindymas Ir Jo Nauda Mamai
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori. Ilgalaikis žindymas - tai žindymas metus ir ilgiau. Žindymas teigiamai veikia moters organizmą po gimdymo, padeda greičiau susitraukti gimdai, mažina pogimdyvinį kraujavimą, 98 proc. apsaugo nuo nėštumo pirmus 6 mėnesius išimtinai žindant, padeda sumažinti kūno svorį.
Būtent hormonas oksitocinas, kuris veikia raumenines skaidulas, supančias pieno liaukutes (alveoles), skatindamas jas susitraukti ir pieną tekėti link spenelio, veikia ir gimdos raumenines skaidulas. Susitraukdamos gimdos raumenienės skaidulos užspaudžia krujagyslių spindžius, atsivėrusius pasišalinus placentai. Mažėja kraujavimas iš gimdos pogimdyviniu laikotarpiu, gimda greičiau grįžta į buvusį prieš nėštumą dydį.
Išimtinis žindymas, kuomet kūdikis pirmus 6 savo gyvenimo mėnesius maitinamas tik iš krūties, padeda išvengti nėštumo iki 98 proc. Šis žindymo poveikis vadinamas fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu krūties spenelio ir rudojo laukelio apie jį (areolos) dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Dažnai dirginant krūties spenelį, intensyvėja pieno gamyba, taip pat slopinama folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio (LH) hormono gamyba, slopinama ovuliacija.
Ilgalaikė žindymo nauda moters organizmui didėja ilgėjant žindymo trukmei. Žindant 12 mėnesių ir ilgiau, rizika sirgti tam tikros rūšies vėžinėmis krūties ligomis sumažėja 4.3 proc. Žindant 24 mėnesius ir ilgiau, rizika sirgti prieš ir po menopauzės krūties vėžiu sumažėja 11-24 proc.
Kiekvienas žindymo mėnuo 1.2-2 proc. mažina gimdos vėžio riziką mamai. Žindymas mažina mamai riziką sirgti kiaušidžių, ypač epitelinės kilmės vėžiu. Žindant bent 13 mėnesių kiaušidžių vėžio rizika sumažėja 63 proc., lyginant su moterimis, kurios žindė iki 7 mėnesių amžiaus.
Pieno gamybai per parą mamos organizme sunaudojama 200-500 kcal. Laktacija teigiamai veikia gliukozės ir riebalų metabolizmą. Skatina riebalų skaidymą, persiskirstymą į taip vadinamus „geruosius“ riebalus t.y. apie šlaunis, klubuose. Skaidant riebalus mažėja kūno masė, mažėja vidaus organuose susikaupęs riebalų kiekis, mažėja išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, nutukimo rizika ateityje. Būtent išeminės širdies ligos išsivystymo rizika mamai ateityje sumažėja 23 proc, jei žindo bent 24 mėnesius.
Žindymas mažina riziką sirgti reumatoidiniu artritu, o jau sergančioms - sumažina reumatoidinio artrito paūmėjimų skaičių. Žindant nuo 12 iki 23 mėnesių, rizika sirgti reumatoidiniu artritu sumažėja 20 procentų.
Laktacijos metu vyksta kaulų demineralizacija. Baigus žindyti kaulų tankis atsistato per 6 mėnesius ir net tampa didesnis, nei buvo iki žindymo. Ir būtent padidėjusi kaulo apimtis ir lemia didesnį kaulų tvirtumą moterims, kurios žindė savo vaikus.
Moksliniais tyrimais nustatyta, jog kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas. Stresui mažinti nepakanka tik laikyti kūdikį ant rankų, kūdikis turi savo oda liesti motinos krūtį. Žindymas ne tik slopina nervų sistemos atsaką į stresą, bet mamos taip pat greičiau nusiramina, labiau pasitiki savimi. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, bet taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį.
Žindymas garantuoja teisėto poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Kūdikio buvimas prie krūties mažina streso hormonų išsiskyrimą mamai.
Žindymas padeda sumažinti mamai tam tikrų ligų atsiradimo riziką, mažina stresą, sukuria glaudų mamos ir kūdikio tarpusavio ryšį.
Motinos Pienas: Ką Reikia Žinoti?
Gerai žinoma, kad mamos pienas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant kūdikio imunitetą. Jis turi kūdikio organizmą saugančių komponentų, tarp jų antikūnių ir prebiotikų, padedančių apsaugoti kūdikį nuo tokių problemų, kaip pilvuko skausmai ir ausų infekcijos. Motinos pienas taip pat gali padėti kūdikiui apsisaugoti nuo galimos astmos vaikystėje. Prebiotikai, randami motinos piene, yra specialios medžiagos, skatinančios gerųjų bakterijų dauginimąsi kūdikio virškinimo sistemoje. Pakankamas tokių bakterijų kiekis padeda apsisaugoti nuo blogųjų bakterijų ir taip stiprina natūralią kūdikio organizmo gynybą. Mamos piene taip pat yra daug LCP rūgščių.
Kol žindote, jūsų kūnas tobulai prisiderina prie kūdikio poreikių. Pieno gaminasi tiek, kiek jo reikia kūdikiui, o unikali pieno sudėtis laikui bėgant vis kinta, kad atitiktų kūdikio maitinimosi poreikius. Pienas keičiasi ne tik kas mėnesį.
Fizinis artumas, kai laikote kūdikį žindantį jūsų krūtį, natūraliai skatina stipresnį ryšį per lytėjimą ir bendravimą su kūdikiu - kalbėjimą, akių kontaktą ir supimą. Naujagimio akys pradžioje gali aiškiai matyti tik 20-37 cm atstumu.
Kita žindymo nauda yra ta, kad jis yra sveikas būdas atsikratyti dalies nėštumo metu sukauptų riebalų. Palaipsniui metamas svoris visada yra saugiausias. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad žindymas turi ir daugiau privalumų: pagerėja žindančios moters medžiagų apykaita, sumažėja osteoporozės ir įvairių vėžio formų susirgimo rizika.
Žindyvės Mitybos Ypatumai
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar del to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal.
Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti. Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kutūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja.
Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų. Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri.
Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė( iki 4-6 mėn).
Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai ( bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt..
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai.Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui.
Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
Endokrininiai Sutrikimai Vaikams
Šiuolaikiniai vaikai yra žemesnio ūgio, tačiau stambesni, nes netinkamai maitinasi. Dažniau serga ir yra labai jautrios nervų sistemos. Remiantis statistikos duomenimis, tik 2 procentus abiturientų galima laikyti sveikais. Per keletą pastarųjų metų normaliai fiziškai išsivysčiusių vaikų sumažėjo 8,5 proc. Per 15-20 metų itin padaugėjo vaikų endokrininių sutrikimų, visų pirma, tai susiję su nutukimu.
Dažnai junta troškulį ir geria pernelyg daug skysčių, dažnai ir gausiai šlapinasi, būna ilgai vangus arba sudirgęs. Tipiška mamų klaida - duoti kūdikiui krūtį kaskart, kai jis nubunda. Taip atsiranda poreikis visą laiką valgyti ir gerti.
Didelę įtaką augimui turi vidaus sekrecijos liaukų veikla - skydliaukės ir lytinio hormono testosterono. Jei šio hormono gaminama per daug, kaulų augimas stimuliuojamas iki tam tikros ribos, o vėliau jis slopina augimo zonas ir stabdo augimą.
Augimo tempus labai svarbu stebėti pirmuosius dvejus metus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vidutiniškai paauga 25-30 cm, antraisiais - iki 12 cm, o trečiaisiais - 6 cm. Pubertatinio periodo pradžioje vaikų augimas vėl daro šuolį. Šį greitą augimą lemia lytinių hormonų poveikis. Mergaitėms toks periodas prasideda 10-12 metais, kai vidutiniškai per metus paauga po 8 cm.
Jei po tyrimo paaiškės, kad skydliaukė padidėjusi, tačiau hormonų lygis normalus, tada pakanka jodo preparatų. Svorio sutrikimai - ir jo deficitas, ir antsvoris. Jei skydliaukė dirba per smarkiai, stebimas svorio kritimas, padidėjęs jautrumas, ypač mergaičių.
8-9 metų mergaitėms atsiranda pirmieji brandos požymiai - spenelių laukeliai iškyla, keičia spalvą ir formą. 10 - 12 metų mergaitėms ima persiskirstyti riebaliniai audiniai, vystosi krūtys. Normali lytinė berniukų branda vyksta 9-14 metais.
Nerimą keliantys požymiai: mergaičių gaktos plaukuotumas nesant kitų antrinių lytinių požymių gali atsirasti dėl antinksčių veiklos sutrikimo, auglio; mažesnis nei bendraamžių ūgis; nesivysto genitalijos - jei 13 metų berniukui pažastyse ir ant gaktos jau auga plaukai, o lytiniai organai dar vaikiški, reikia endokrinologo stebėjimo; abiejų lyčių vaikams gali būti priešlaikinė lytinė branda.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Jautrūs Nėštumo Testai: Atraskite Patikimiausius ir Greičiausius Rezultatus!
- Nepraleiskite! Kaip Teisingai Pakeisti Sauskelnę Kūdikiui – Paprasti Žingsniai ir Patarimai