Hipotirozė nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Hipotirozė yra endokrininė liga, kai skydliaukė gamina per mažai skydliaukės hormonų (tiroksino T4 ir trijodtironino T3), kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, širdies ritmą, kūno temperatūrą ir kitus procesus.

Dėl hormonų trūkumo sulėtėja organizmo funkcijos, sukeldamos įvairius simptomus, tokius kaip nuovargis, svorio prieaugis ar šalčio netoleravimas. Hipotirozė dažnesnė moterims, ypač vyresnėms nei 60 metų, tačiau gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant vaikus.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, tai viena dažniausių skydliaukės ligų, paveikianti apie 5-10 % populiacijos, dažnai diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus. Negydoma hipotirozė gali sukelti komplikacijų, tokių kaip širdies ligos ar miksedema.

Hipotirozės priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės priežastys:

• Hašimoto tiroiditas
• Gydymas radioaktyviuoju jodu
• Skydliaukės operacija
• Spindulinis gydymas
• Vaistai
• Jodo trūkumas

Rizikos veiksniai:

• Lytis (moterims dažniau)
• Amžius (vyresniems nei 60 metų)
• Genetika
• Jodo trūkumas

Hipotirozės simptomai

Hipotirozės simptomai dažnai vystosi lėtai ir gali būti nespecifiniai, todėl liga kartais lieka nediagnozuota.

• Nuovargis
• Svorio prieaugis
• Šalčio netoleravimas
• Depresija
• Vidurių užkietėjimas
• Sausa oda
• Plaukų slinkimas

Kaip diagnozuojama hipotirozė?

Hipotirozės diagnozė remiasi kraujo tyrimais ir klinikiniais požymiais.

• TTH (skydliaukę stimuliuojančio hormono) tyrimas: Padidėjęs TTH kiekis rodo hipotirozę.
• LT4 (laisvojo tiroksino) tyrimas: Sumažėjęs LT4 kiekis patvirtina hipotirozę.

Hipotirozė nėštumo metu

SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštumo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito.

SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu (8). Norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:

• skydliaukės simptomų;
• 1 tipo CD;
• anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas;
• nutukimas;
• taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas;
• skydliaukės ligos giminėje;
• sunkus jodo trūkumas (68).

Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimes­tro metu.

Manoma, kad šis TTH kiekio sumažė­jimas yra nulemtas gerokai padidėjusios chorio­ninio gonadotropino koncentracijos, ypač nėštu­mo pradžioje. TTH kiekio kraujyje normos ribos laipsniškai didėja antrame ir trečiame nėštumo trimestruose, bet reikėtų prisiminti, kad TTH kie­kio normos ribos išlieka mažesnės viso nėštumo metu.

Taigi nėščiosioms rekomenduojama taikyti specifines TTH kiekio normos ribas kiekvienam trimestrui. Jeigu laboratorijoje nėra galimybės nustatyti vietinių nėštumo trimestrams specifi­nių TTH kiekio normos ribų, tuomet rekomen­duojamos šios TTH kiekio normos ribos: pirmą­jį trimestrą - 0,1-2,5 mIU/l, antrąjį trimestrą - 0,2-3,0 mIU/l, trečiąjį trimestrą - 0,3-3,0 mIU/l (67-71).

SH priežastis nėštumo metu gali būti jodo de­ficitas (77). Nustatyta, kad nėštumo metu dėl pa­greitėjusios glomerulų filtracijos ir jodo klirenso bei transplacentinės jodo pernašos vaisiui padi­dėja jodo poreikis. Nėščių ir maitinančių krūtimi moterų jodo paros norma - 250 μg (76). Ši jodo paros norma gali būti pasiekta vartojant 150- 250 μg kalio jodido tabletes arba nėščiųjų poli­vitaminus su jodu. Paros jodo suvartojimas nėš­tumo metu neturėtų viršyti 500 μg. 2011 metais 393 mln. europiečių (44,2 proc.), įskaitant nėš­čias ir vaisingo amžiaus moteris, diagnozuotas jodo trūkumas.

Gydymas: kaip valdyti hipotirozę?

Medikamentinis gydymas

Pagrindinis hipotirozės gydymo būdas yra pakaitinė hormonų terapija levotiroksinu. Levotiroksinas yra sintetinis T4 hormonas, kuris kompensuoja trūkstamus skydliaukės hormonus.

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Mityba: Subalansuota mityba su pakankamu jodo kiekiu.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti medžiagų apykaitą ir savijautą.
• Streso valdymas: Streso mažinimas gali padėti reguliuoti hormonų pusiausvyrą.

Stebėjimas

Reguliarus TTH kiekio stebėjimas padeda užtikrinti, kad gydymas yra veiksmingas ir dozė yra tinkama.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate kad jums hipotirozė ar pastebite simptomus, tokius kaip nuovargis, svorio prieaugis, šalčio netoleravimas ar depresija, būtina konsultuotis su endokrinologu ar bendrosios praktikos gydytoju, kad būtų atlikti kraujo tyrimai ir nustatyta diagnozė.

Hipotirozės poveikis kasdieniam gyvenimui

Ankstyvoje stadijoje hipotirozė gali nežymiai paveikti gyvenimo kokybę, tačiau negydoma sukelia nuovargį, svorio problemas ar emocinius sutrikimus, ribojančius darbingumą ir socialinį gyvenimą. Tinkamai gydant levotiroksinu, dauguma pacientų jaučiasi gerai ir gyvena įprastą gyvenimą.

Subklinikinė hipotirozė (SH)

Subklinikinė hipotirozė (SH) - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropi­nio hormono (TTH) kiekis, tačiau laisvojo tiroksi­no (LT4) ir trijodtironino (LT3) kiekis siekia nor­mos ribas.

SH paplitimas populiacijoje svyruoja nuo 4 iki 10 proc., o pasireiškimo rizika didesnė moterims (7,5 proc.), vyresnio amžiaus (>65 metų) asme­nims (iki 15 proc.), kaukaziečiams ir pakankamai jodo gaunančiose populiacijose (iki 23,9 proc.) (1, 3-6). Dažniausia SH priežastis yra autoimuninis ti­roiditas, kitos galimos priežastys - poūmis tiroidi­tas, pogimdyvinis tiroiditas, skydliaukės operacijos ar radioaktyviojo jodo (J131) terapija, perteklinis jodo vartojimas, gydymas jodo turinčiais prepara­tais, pavyzdžiui, amiodaronu, taip pat ličio karbo­nato, sulfonamidų ir kitų medikamentų vartojimas, skydliaukę infiltruojančios ligos (pvz., amiloidozė, sarkoidozė, hemochromatozė, AIDS, pirminė sky­dliaukės limfoma), toksinai, TTH receptorių genų mutacijos, kt. (7).

Nors SH yra subklinikinė būklė, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo ir trukmės, ji gali pro­vokuoti ar sunkinti jau esamus sveikatos sutriki­mus, o nėščiosioms gali būti susijusi su padidėju­sia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavi­mo iš gimdos rizika, sutrikdyti vaisiaus vystymą­si. Ši būklė gali turėti skirtingą reikšmę paciento sveikatai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveika­tos būklės ir kitų veiksnių.

Nustačius SH, svar­bu nuspręsti dėl tolesnės taktikos - ar reikia de­taliau tirti, kaip ir kiek laiko stebėti, kada ir kaip pradėti gydyti?

Klinika

Sergantys SH pacientai gali neturėti nusiskun­dimų sveikata arba gali jausti hipotirozei būdingus simptomus, tokius kaip nuovargis, mieguistumas, atminties pablogėjimas, energijos stoka, odos sau­sumas, šalčio netoleravimas, raumenų silpnumas, raumenų mėšlungis, obstipacijos, akių vokų ir vei­do patinimai, balso užkimimas.

Kai kuriuose moks­liniuose tyrimuose nustatyta, kad simptomų pasireiš­kimas koreliuoja su serumo TTH kiekiu, tačiau kiti tyrimai tai paneigia (8-10). Dėl pojūčių subjektyvu­mo ir nepatvirtintos koreliacijos su laboratoriniais duomenimis SH nustatyti paciento pojūčiai diagnos­tinės reikšmės neturi.

Diagnostika

SH diagnostika remiasi tik objektyviais tyrimų rezultatais, tokiais kaip TTH, LT4, ATPO ir / ar an­tikūnų prieš tiroglobuliną (TgAk) koncentracijos, skydliaukės ultragarsiniu ištyrimu, o ne subjekty­viais paciento pojūčiais.

TTH kiekis kraujo serume

SH diagnostikoje svarbiausias rodiklis - pa­didėjęs TTH kiekis. Sergant SH, TTH kiekis gali būti padidėjęs saikingai (<10 mIU/l) arba labai (>10 mIU/l) (11, 12). Net iki 90 proc. SH atvejų nustatomas saikingas TTH kiekio padidėjimas (3, 13).

Pastebėta, kad tiek sergantiems SH, tiek svei­kiems asmenims būdingas cirkadinis TTH kiekio svyravimas, kai mažiausias šio hormono kiekis nustatomas ankstyvą popietę, o vakare ar naktį - maždaug 30 proc. didesnis. Todėl SH diagnozei patvirtinti laboratorinius tyrimus rekomenduoja­ma atlikti kelis kartus, o stebint TTH kiekį, pa­tartina kraujo tyrimus imti tuo pačiu paros metu (6, 14, 15).

TTH cirkadinio svyravimo poslinkis gali pasireikšti asmenims, dirbantiems naktimis, nesilaikantiems miego režimo, turintiems didelį fizinį krūvį, sergantiems depresija ir kitais nuo­taikos sutrikimais (1). Sveikų asmenų kraujo se­rume TTH kiekis yra 0,4-4,0 mIU/l, tačiau paros svyravimai kiekvienam asmeniui būdingi tik tam tikrame intervale (dažniausiai apimančiame tik trečdalį normos ribomis laikomo intervalo).

Ne­gana to, ilgą laiką stebint tą patį asmenį, galima pastebėti senėjimui būdingas TTH kiekio didėji­mo tendencijas. Nustačius padidėjusį TTH kiekį ir siekiant atmesti hipotirozės diagnozę, būtina tirti LT4 kiekį, kuris turi siekti normos ribas (16, 17). Šių hormonų stebėjimas svarbus, nes kasmet iki 5-8 proc. SH atvejų progresuoja į klinikinę hipotirozę, kurią reikia gydyti (6).

Nors dažniausia SH priežastis laikomas au­toimuninis tiroiditas, reikėtų pagalvoti ir apie ki­tas retesnes galimas TTH kiekio padidėjimo prie­žastis, tokias kaip TTH receptorių mutacijos, ki­tos kilmės tiroiditas, gydymas įvairiais vaistais (amiodaronu, ličio preparatais, kt.), būklė po sun­kios gretutinės ligos (7, 18). Taip pat svarbu at­kreipti dėmesį į paciento amžių, nes senyviems (>80 metų) žmonėms nedidelis TTH kiekio padi­dėjimas 4,0-7,0 mIU/l ribose laikomas adaptaci­niu procesu senstant. Retesniais atvejais organiz­me gali būti sintezuojamos neaktyvios TTH izo­formos (19).

Nutukusiems asmenims dažniausiai nustatomas didesnis nei 3,5 mIU/l TTH kiekis, kuris tiesiogiai koreliuoja su kūno masės indek­su (KMI) bei atsparumu insulinui (20).

Taigi, nustačius izoliuotą TTH kiekio padidėji­mą, svarbu įvertinti šio padidėjimo priežastis. Pa­kartotinai TTH kiekį tikslinga ištirti po 2-3 mėne­sių tuomet, kai galimos laikinos etiologinės priežas­tys (tokios kaip poūmis ar pogimdyminis tiroiditai, sunkios gretutinės ligos). Kartu su TTH būtina kar­toti ir LT4 kiekio tyrimus.

ATPO ir TgAk

Kadangi autoimuninis tiroiditas yra dažniausia SH priežastis, būtina tirti ATPO ir / ar TgAk kie­kius, siekiant patvirtinti ar atmesti šią patologiją. ATPO tyrimas yra pats jautriausias serologinis au­toimuninio tiroidito nustatymo būdas, o šių antikū­nų titro padidėjimas neretai yra susijęs su didesne SH progresavimo į klinikinę hipotirozę tikimybę (ATPO teigiami - 4,3 proc. per metus, ATPO nei­giami - 2,6 proc. per metus) (21, 22).

Skydliaukės ultragarsinis tyrimas

Maždaug 20 proc. SH pacientų ATPO ir / ar TgAk nėra aptinkami. Tokiu atveju verta atlikti skydliaukės ultragarsinį ištyrimą. Atliekant šį ty­rimą, galima pastebėti jau ankstyvam autoimuni­niam pažeidimui būdingus pokyčius - hipoecho­genišką ar nehomogenišką skydliaukės audinio struktūrą (5).

1 lentelė. TTH normos ribos nėštumo trimestrais

Trimestras	TTH normos ribos (mIU/l)
I	0,1-2,5
II	0,2-3,0
III	0,3-3,0

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
• Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
• Neįtikėtinas Kūdikio Smegenų Vystymasis: Kaip Užtikrinti Geriausią Startą Nuo Nėštumo Iki Pirmųjų Metų
• Epidūrinė nejautra gimdymo metu: ar ji tikrai saugi motinai ir naujagimiui?