Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiandieninė medicina suteikia galimybę atlikti įvairius genetinius tyrimus, siekiant nustatyti galimas rizikas ir sutrikimus dar negimus kūdikiui arba iškart po gimimo. Vienas iš dažniausiai atliekamų tyrimų - Dauno sindromo patikra.

Neinvazinis Prenatalinis Tyrimas (NIPT)

VUL Santaros klinikose įdiegtas naujas molekulinės genetikos neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), kuris leidžia iš kraujo jau nuo 8 nėštumo savaitės nustatyti vaisiaus apsigimimo riziką. Labai jautriu ir tiksliu naujos kartos sekoskaitos molekulinės genetikos metodu yra tiriamas nėščiosios moters kraujas, kuriame nustatoma vaisiaus kraujo genetinė medžiaga (laisvai cirkuliuojanti vaisiaus DNR). Iš motinos kraujo išskyrus šiuos laisvai cirkuliuojančius vaisiaus DNR fragmentus, galima įvertinti, ar vaisius neturi dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų - Dauno (papildomos 21-os chromosomos) ligos, Edvardso (papildomos 18-tos chromosomos) bei Patau sindormo (papildomos 13-tos chromosomos) - rizikos.

Anot Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Prenatalinės diagnostikos skyriaus doc. dr. Eglės Benušienės, šiuo metu, minėtų genetinių ligų rizikai nustatyti yra taikomi mažiau tikslūs biocheminiai tyrimai. Šie tyrimai gali būti atliekami nuo 9-tos nėštumo savaitės, tačiau tam, kad juos įvertinti tenka laukti 11-kos nėštumo savaičių. Jei biocheminiai tyrimai nurodo padidintą chromosominių ligų riziką, moteriai rekomenduojama atlikti choriono gaurelių ar vaisiaus vandenų tyrimą.

Pastarieji tyrimai nėra saugūs ir gali sukelti persileidimą. Naujojo NIPT tyrimo nauda yra trejopa: jis atliekamas iš motinos kraujo ėminio, jo tikslumas siekia 99%, be to, jį galima atlikti labai anksti, t. y., nuo 8 nėštumo svaitės. Taigi, NIPT tyrimas turi daug privalumų prieš šiuo metu taikomus diagnostikos metodus: yra saugus, patikimas, greitas, ankstyvas, leidžiantis pašalinti psichologinę įtampą, kurią jaučia nėščiosios dėl po šiuo metu taikomų invazinių procedūrų galimos persileidimo rizikos, kaip ir nerimą dėl rizikos, kad nėštumas gali būti nenormalus, nors moteris ir nepriklauso padidintos rizikos grupei.

Šis tyrimas gali būti taikomas visoms nėščiosioms, o ne tik toms, kurios priklauso didelės genetinės rizikos grupei. Kiekvienas kraujo ėminys yra tiriamas, naudojant dvigubą kokybės kontrolės sistemą. Tyrimo rezultatas pateikiamas per 5 darbo dienas, o galutinį atsakymą nėščiajai pateikia Santaros klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas.

Clarigo Metodika

Specialia validuota metodika iš motinos kraujo išskiriama bei išgryninama vaisiaus laisvai cirkuliuojanti DNR. MiSeq (Illumina, JAV) naujos kartos sekoskaitos (angl. next generation sequencing) analizatoriumi Clarigo (Multiplicom, Belgija) tyrimų sistema atliekama taikininė 13, 18, 21 bei lytinių chromosomų amplifikacija. Tyrimo duomenys apdorojami Clarigo Reporter programine įranga. Metodas yra įdiegtas Santaros klinikose, taikant tarptautinės kokybės kontrolės reikalavimus.

Clarigo metodika yra patikrinta, ištyrus 1907 nėščiąsias. Tyrimo jautrumas bei specifiškumas:

  • Dauno sindromas (21 chromosomos trisomija) - 100%/99,84%
  • Edvardso sindromas (18 chromosomos trisomija) - 95%/100%
  • Patau sindormas (13 chromosomos trisomija) - 100%/99,8%

Clarigo nustatoma vaisiaus cirkuliuojančios DNR dalis motinos kraujyje. Tik nustačius, kad vaisiaus cirkuliuojančios DNR dalies motinos kraujyje pakanka tyrimui atlikti, pateikiamas tyrimo rezultatas. Jei tyrimo metu nustatoma, kad vaisiaus cirkuliuojančios DNR dalis motinos kraujyje yra per maža (pvz. tyrimas atliktas per anksti, t y., iki 8 nėštumo savaitės), nėščioji informuojama, kad tyrimą reikia kartoti.

Taip išvengiama klaidingai neigiamų tyrimo rezultatų dėl per mažo cirkuliuojančios vaisiaus DNR kiekio. Daugelis kitų kompanijų tyrimų cirkuliuojančios vaisiaus DNR dalies vaisiaus kraujyje nenustato.

NIPT tyrimas padeda įvertinti Dauno sindromo arba 21 chromosomos trisomijos, taip pat Edvardso sindromo, kitaip vadinamo 18 chromosomos trisomijos bei Patau sindromo arba 13-osios chromosomos trisomijos rizikas.

Dauno sindromas arba 21 chromosomos trisomija diagnozuojamas tuomet, kai žmogus, o NIPT tyrimu vaisius turi pilną arba dalinę papildomą 21-ąją chromosomą. Nors sakoma, kad iki galo nėra nustatyta, dėl ko ląstelės pasidalija neteisingai ir atsiranda papildoma kopija, tačiau specialistai teigia, jog rizika susilaukti kūdikio su Dauno sindromu didėja kartu tiek su vyro, tiek su moters amžiumi. Dauno sindromas pasireiškia tiek sutrikusiu fiziniu augimu, tiek protinių gebėjimų vystymosi atsilikimu.

Edvardso sindromas yra 18 chromosomos trisomija. Ši genetinė liga lemia trumpą žmogaus gyvenimą, pasižymi raidos sutrikimais, įvairiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais. Patau sindromas yra 13 chromosomos trisomija. Tai reiškia, kad žmogaus ląstelėje yra ne tik 23 poros chromosomų, bet ir papildoma 13 chromosoma. Šis sindromas yra trečias pagal dažnumą po Dauno ir Edvardso sindromo.

Daugelis rekomenduoja NIPT tyrimą atlikti nuo 10 nėštumo savaitės, tačiau yra specialistų, kurie mano, jog tyrimą galima atlikti net nuo 8 savaitės. Genetinis tyrimas NIPT nustato vaisiaus lytį, jei tėvai tai nori žinoti. Tyrimo NIPT metu, jei laukiamasi vieno kūdikio, atskleidžiama ar tai berniukas, ar mergaitė. Jei laukiamasi dviejų kūdikių, tyrimo metu atskleidžiama X arba Y chromosoma.

Neinvazinis prenatalinis tyrimas atliekamas paimant iš nėščiosios kraujo ir tiriant vaisiaus DNR. Tai visiškai neskausmingas, saugus genetinis tyrimas. NIPT genetinį tyrimą pirmiausia rekomenduojama atlikti moterims, kurios pastojo vyresnės nei 35-erių metų. NIPT tyrimas yra neinvazinis, todėl vaisiui pakenkti negali. Didelio specialaus pasiruošimo šiam tyrimui tikrai nereikia. NIPT testas yra visiškai patikimas, o jo tikslumas siekia net 99 procentus.

Dauno Sindromas: Detalės ir Tikimybės

21-osios chromosomos trisomija nustatoma tuomet, kai ląstelės neteisingai pasidalina apvaisinimo metu ir tai lemia tris 21-osios chromosomos kopijas vietoje paprastai esamų dviejų. Prieš apsivaisinimą ar apsivaisinimo metu viena 21-osios chromosomos spermos arba kiaušinėlio pora neatsiskiria. Besivystant embrionui neteisingas chromosomų skaičius yra toliau kopijuojamas kiekvienoje organizmo ląstelėje.

Translokacija sudaro maždaug 4% visų atvejų. Translokacijoje, dalinantis ląstelėms, tik dalis 21-osios chromosomos atitrūksta ir prisijungia prie kitos chromosomos, paprastai 14-osios. Mozaicizmas nustatomas tada, kai papildoma 21-oji chromosoma atsiranda ne visose, bet tik kai kuriose ląstelėse. Šiuo atveju žmogaus organizme kai kurios ląstelės turi 46 ir kai kurios 47 chromosomas.

Kol kas mokslininkai nėra nustatę ir apibrėžę jokių konkrečių priežasčių, kodėl atsiranda klaidos ląstelių dalijimosi stadijoje, ko pasėkoje, susiformuoja pilna arba dalinė trečioji 21-oji chromosoma. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad Dauno sindromą lemia gamtos užterštumas ar tėvų gyvenimo būdas prieš ar po apsivaisinimo, gyvenimo sąlygos, nesveika mityba ir t.t.

Dauno sindromą turintis kūdikis gali gimti bet kurioje šeimoje, nepriklausomai nuo geografinio regiono, rasės ar ekonominės padėties. Tačiau ši tikimybė nustatyta tik trisomijos ir mozaicizmo atvejams. Kadangi vis daugiau ir daugiau žmonių šeimos kūrimą atideda vėlesniam gyvenimo periodui, kūdikių, gimstančių su Dauno sindromu atvejų daugėja.

Tikimybė susilaukti Dauno sindromu sergančio kūdikio priklauso nuo motinos amžiaus:

  • Mažiausia tikimybė (mažiau nei 1 iš 1 000) yra, kai, moters amžius - iki 30 m.
  • Kai moteris laukiasi būdama 35 m., tikimybė yra 1 iš 400.
  • Besilaukianti moteris, būdama 40 m., turi 1 iš 105 tikimybę susilaukti Dauno sindromu sergančio vaikelio, o būdama 46 m. - 1 iš 20.

Nors Dauno sindromas yra genetinis sutrikimas, tik 1% visų Dauno sindromo atvejų yra paveldimas. 21-osios chromosomos trisomijos ir mozaicizmo atvejais paveldimumas nevaidina jokio vaidmens ir tik 1% iš visų translokacijos atvejų Dauno sindromas gali būti paveldimas iš tėvų. Tokiu atveju vienas iš tėvų yra translokacijos geno nešiotojas.

Šeimų, turinčių kūdikį su Dauno sindromu tikimybė susilaukti antro kūdikio su šiuo genetiniu sutrikimu padidėja 1%.

Kiti Genetinių Tyrimų Tipai

  • Diagnostiniai DNR tyrimai: Naudojami tam tikrai genetinei ar chromosominei ligai diagnozuoti arba paneigti.
  • Tėvystės, giminystės genetiniai tyrimai: Atliekami norint nustatyti giminystės ryšius.
  • Nešioklių tyrimai: Siūlomi asmenims, kurių šeimoje yra buvę genetinių sutrikimų.
  • Prognozuojamieji genetiniai tyrimai: Rekomenduojami, jei šeimoje yra genetinės ligos atvejų.
  • Farmakogenetiniai tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti, kaip asmens genetinė sandara veikia jo reakciją į vaistus.
  • BRCA genų tyrimai: Jais ieškoma BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų, susijusių su didesne rizika susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu.

neoBona Tyrimas

neoBona tyrimas yra skirtas nėščiosioms ir yra naudojamas aptikti vaisiaus chromosomų anomalijas, analizuojant neląstelinę vaisiaus DNR, esančią motinos kraujyje. Šis tyrimas yra vienas iš išsamiausių bei patikimiausių prenatalinių tyrimų rinkoje.

neoBona tyrimas atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės, tad vaisiaus chromosomų anomalijos gali būti nustatomos ankstyvoje nėštumo stadijoje. Tyrimas yra neinvazinis, atliekamas iš motinos kraujo, todėl, priešingai nei invaziniai tyrimai skirti tam pačiam tikslui, neturi rizikos pakenkti vaisiaus vystymuisi.

Dvikryptė DNR sekoskaita leidžia tiksliai diferencijuoti motinos ir vaisiaus laisvosios DNR fragmentus kraujo ėminyje, analizei panaudojant būtent vaisiaus genetinės medžiagos frakciją. Pažangus analizės algoritmas užtikrina patikimus rezultatus net ir esant žemai vaisiaus frakcijai tiriamajame ėminyje, taip sumažinant atmetamų mėginių skaičių - pateikiama net iki 99 % mėginių rezultatų be poreikio kartoti.

neoBona Tyrimo Privalumai

  • Tikslumas: Rezultatai yra itin tikslūs, ypač lyginant su PRISCA+NT tyrimu.
  • Specifiškumas: Sumažina klaidingai teigiamo rezultato tikimybę iki mažiau nei 1 iš 1000.
  • Jautrumas: Didesnis nei 99.9%, beveik visada aptinkami esami chromosomų anomalijų atvejai.
  • Naujos kartos sekoskaita: Naudojamas pažangus T-įverčio algoritmas.

neoBona tyrimo rezultatų apdorojimui naudojamas pažangus T-įverčio algoritmas, kuris į rizikos skaičiavimą įtraukia daugiau kriterijų, nei įprasta kitiems NIPT tyrimo metodams. Standartiniai NIPT metodai naudoja vienkryptę DNR sekoskaitos technologiją, kuri skirta genominės nuskaitymui. Šiuo atveju, DNR seka nuskaitoma „pirmyn ir atgal“ (paired - end - sequencing). Toks metodas leidžia maksimaliai sumažinti galimų klaidų skaičių ir gauti patikimus rezultatus, net esant mažoms vaisiaus DNR koncentracijoms.

Dvikryptė masyvi genomo sekoskaitos technologija leidžia greitai ir efektyviai nustatyti laisvų DNR fragmentų ilgį. Dažniausiai vaisiaus DNR framgentai yra trumpesni už motinos, taigi ši technologija leidžia DNR fragmentus diferencijuoti naudojant algoritmą, kai dėmėsys skiriamas trumpųjų fragmentų analizei, būdingai vaisiui.

Taip lyginant su kitais NIPT metodais padidinamas tyrimo jautrumas ir specifiškumas, net tais atvejais kai vaisiaus frakcija yra maža. NIPT tyrimai atliekami su Illumina technologija - vienintele technologija, patvirtinta FDA (Food and Drug Administration - JAV maisto ir vaistų administracija).

Kokias Chromosomų Anomalijas Nustato neoBona?

  • Dažniausiai pasitaikančias autosomines trisomijas: 21 chromosomos trisomija (Dauno sindromas), 18 chromosomos trisomija (Edvardso sindromas), 13 chromosomos trisomija (Patau sindromas).
  • Lyties chromosomų pakitimus: Ternerio sindromas (45, X), Klainfelterio sindromas (47, XXY).
  • Makrodelecijos ir visų chromosomų analizė: Tiriamos visos autosominės (ne lytinės) chromosomos.
  • Vaisiaus lytį.

neoBona Tyrimo Variantai

Yra keletas neoBona tyrimo variantų:

  • neoBona Basic: Trisomijos 21, 18, 13; Aneuploidijos X,Y.
  • neoBona Advanced: Trisomijos 21, 18, 13; Aneuploidijos X,Y; Vaisiaus lytis.
  • neoBona GenomeWide: Trisomijos 21, 18, 13; Aneuploidijos X,Y; Vaisiaus lytis; Visų chromosomų porų aneuploidijų analizė; Dalinių delecijų ir duplikacijų, didesnių arba lygių 7 Mb bazių porų dydžiui visose autosomose.

Natera Panorama Testas

Natera Panorama - inovatyvus neinvazinis vaisiaus genetinės medžiagos (DNR) tyrimas iš motinos kraujo. Šis testas gali aptikti retą vaisiaus ligą - triploidiją bei suteikia galimybę ištirti net 10 genetinių vaisiaus ligų.

Tyrimas įvertina vaisiaus chromosomų trisomijas 99 proc. Natera Panorama testas atliekamas panaudojant šiuolaikinę genetinę VNP (vieno nukleotido polimorfizmo technologija), kas užtikrina didžiausią šio tyrimo efektyvumą įvertinant vaisiaus sveikatą dėl chromosomų trisomijų. Tai leidžia nustatyti vaiko lytį 100 proc.

Mikrodeleciniai Sindromai

Mikrodeleciniai sindromai (Angelmano, Prader-Willio, „Katės kniaukimo“, 22q11.2 (Di Džordžo) bei 1p36 delecijos) pasitaiko dažniau nei prieš tai manyta. Šie 5 dažniausia mikrodeleciniai sindromai aptinkami 1 iš 1000 nėščiųjų.

Mikrodeleciniai sindromai pasireiškia raidos ir augimo atsilikimu, kai kuriais atvejais galimi pokyčiai vidaus organuose. Juos diagnozavus anksti galima savalaikė pagalba ir priežiūra pagerinant sveikatos būklę. Svarbus faktas yra tai, kad šių sindromų dažnis nėra susijęs su vyresniu moterų amžiumi, kas rodo šių tyrimų naudą ir moterims, kurių amžius nėštumo metu yra jaunas.

Iki šiol šiuos sindromus iki gimimo galėdavo nustatyti tik invaziniai tyrimai (CGB, amniocentezė), nes nei biocheminai tyrimai, nei ultargarsinis vaisiaus tyrimas dažniausiai šių sindromų net neleidžia įtarti. Šiandien Natera Panorama testas suteikia galimybę su 93 proc. tikslumu ir 99 proc.

Natera Panorama Testo Atlikimo Laikas

Tyrimo atlikimo laikas: 10-14 d.

PRISCA Tyrimas

PRISCA (prenatalinės rizikos apskaičiavimas) - neinvazinis nėščiųjų genetinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto biocheminių žymenų parodymus ir kitus nėščiosios duomenis, naudojant kompiuterinę programą, įvertinama vaisiaus apsigimimų rizika dėl Dauno ir Edvardso sindromų bei nervinio vamzdelio defekto.

PRISCA I yra kraujo tyrimų programa nėščiosioms pirmajame nėštumo trimestre, siekiant sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno sindromu arba Edvardso sindromu.

Į apskaičiavimą yra įtraukiama ne tik atlikti tyrimai, tačiau ir jų santykių matavimai bei kiti parametrai (motinos amžius, vaisiaus amžius, vaisiaus sprando matavimai - nustatyti vaisiaus UG tyrimo metu). Tai leidžia įvardinti tikimybę labai tiksliai. Paprastai laikoma, kad tikimybė 1 iš 300 (t.y.

Labai svarbu atskirti tai, kad PRISCA tyrimų rezultatai, tai nėra vaisiaus apsigimimų diagnostika, tai yra tikslus vaisiaus apsigimimo tikimybės apskaičiavimas. Gavus padidėjusios rizikos rezultatą, derėtų aptarti tyrimų programos rezultatus su specialistu bei genetiku. Tikėtina, kad jis pasiūlys kitus tyrimus, kurie gali patikslinti situaciją.

SVARBU! Dauno sindromas - įgimta liga, kuriai yra būdingos raidos anomalijos, protinis ir fizinis sutrikimas, širdies ydos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto sutrikimai, raumenų sutrikimai.

Edvardso sindromas - įgimta liga, kuriai būdingi daugybiniai psichinės ir fizinės raidos sutrikimai, nulemiantys ankstyvą mirtį. Sergantys Edvardso sindromu dažnai turi mažas plaštakas, įgimtas širdies ydas, virškinamojo trakto anomalijas, lytinių liaukų, plaučių, galvos smegenų neišsivystymą ar deformacijas ir kt. sutrikimus.

Lentelė: Dauno Sindromo Tikimybė Priklausomai Nuo Motinos Amžiaus

Motinos Amžius Tikimybė Susilaukti Dauno Sindromu Sergančio Kūdikio
Iki 30 metų Mažiau nei 1 iš 1 000
35 metai 1 iš 400
40 metų 1 iš 105
46 metai 1 iš 20

Ši lentelė iliustruoja, kaip motinos amžius gali paveikti riziką susilaukti kūdikio su Dauno sindromu.

Genetiniai tyrimai naujagimiams ir prenataliniai tyrimai yra svarbūs įrankiai, leidžiantys nustatyti galimas genetines ligas ir užtikrinti tinkamą priežiūrą bei pagalbą vaikams ir jų šeimoms.

žymės: #Naujagimio

Panašus: