Henrikas Nagys - vienas pačių ryškiausių pokario lietuvių poetų. 1920 m. spalio 12 d. Mažeikiuose gimė būsimasis poetas Henrikas Nagys. Su broliu dvyniu Martynu gimė 1920 m. spalio 12 d. Mažeikiuose. Gyveno ir mokėsi Radviliškyje, Kaune, Skuode, Šilutėje, Kėdainiuose, Naujojoje Vilnioje.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas modernaus lietuvių poeto, žemininko, lankininko, vertėjo, reiklaus literatūros kritiko Henriko Nagio (1920-1996) archyvas, kurį sudaro apie 300 eksponatų.
Studijos ir Emigracija
Įstojo į Kauno universitetą studijuoti architektūrą. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete germanistiką, lituanistiką, meno istoriją. Vėliau studijavo Innsbrucko, Freiburgo universitetuose. Innsbrucko universitete parašė ir apsigynė disertaciją apie austrų poetą G. Traklį.
1944 metais vaikinas įsiliejo į nusprendusių trauktis į Vakarus tautiečių bangą. Pasitraukė į vakarus. „Karo baisenybės, DP (taip mes buvom vadinami pokarinėje Vokietijoje - išvietintieji žmonės), buitis ir vargingas įsikūrimas ne savo žemėje - neaprašomi keliais žodžiais“, - prisiminė po kelių dešimtmečių trumpoje autobiografijoje. Iš Vokietijos poetas išvyko su tėvais ir seserimi į JAV, o vėliau jau vienas į Kanadą. Persikėlė į Kanadą.
Darbas ir Visuomeninė Veikla Kanadoje
Įsikūręs Kanadoje, H. Nagys aktyviai įsitraukė į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Dėstė literatūrą Monrealio universitete ir gimnazijose, dirbo fabrikuose. Kanadoje dirbo Monrealio universitete (buvo Monrealio aukštesniųjų lituanistikos kursų vedėjas), bendradarbiavo laikraštyje „Nepriklausoma Lietuva“, vaidino teatro studijoje. Buvo dažnas svečias sesers Zinos šeimoje Lemonte. Dalyvaudavo Santaros Šviesos suvažiavimuose (nuo 1958 m. išrinktas Santaros garbės filisteriu), skaitydavo paskaitas, dalyvaudavo literatūros vakaruose. Įkūrė Monrealio akademinį sambūrį „Lithuania“, įsteigė V.
„Henrikas Nagys Kanadoje: komercinis menininkas, mokyklos mokytojas, vėliau universiteto dėstytojas, lietuvių visuomenės veikėjas, lietuviškos šeštadieninės mokyklos mokytojas, Montrealio Lietuvių Akademinio Sambūrio daugiametis pirmininkas. Aukštesniųjų Lituanistikos kursų lektorius (kursus lankė 200), Kanados Lietuviu Bendruomenės Kultūros Fondo pirmininkas, “Nepriklausomos Lietuvos” vyr.
Kūryba
Pirmuosius eilėraščius paskelbė. H. Nagys pradėjo kurti bei versti eilėraščius iš vokiečių ir latvių kalbų besimokydamas gimnazijoje. Spausdino - „Ateityje“, „Mokslo dienose“, „Židinyje“, „Naujojoje Romuvoje“. Vokietijos DP stovyklose bendradarbiavo spaudoje, dalyvavo metraštyje „Tremties metai“. Innsbrucko universitete subūrė jaunimo organizaciją „Sambūris“. Tuo pačiu pavadinimu įsteigė ir išleido žurnalą Vokietijoje. Gyvendamas Kanadoje, dalyvavo antologijos „Žemė“ parengime ir išleidime, buvo vienas iš pagrindinių sumanytojų, leidėjų ir bendradarbių žurnalo „Literatūros Lankai“. Bendradarbiavo žurnale „Aidai“, laikraštyje „Nepriklausoma Lietuva“. Buvo produktyvus „Lietuvių Enciklopedijos“ bendraautorius.
Innsbruke išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį. Poezija. Būdingas romantinis polėkis. Poetinė kalba skaidri. Poetinės tikrovės ženklai. Rinkiniuose „lapkričio naktys“ ir „saulės laikrodžiai“. Neišsenkantis jo įkvėpimo šaltinis. Ankstyvajai poezijai būdingas. Rinkinio „mėlynas sniegas“ eilėraščiai.
Apie savo kūrybą poetas rašė: „Eilėraščiai gimsta laimingą valandą, kai viskas tarsi savaime sukrenta savo vieton... kai visos žodžio dimensijos - prasminė, vaizdinė, muzikinė - susilydo į vieningą lydinį...
Tekste „Mūsų benamės literatūros ateities perspektyvos“ H. Nagys šitaip iškristalizuoja savo požiūrį: „Neveidmainiškas kritikos žodis, keliąs visus būtinus reikalavimus literatūriniams kūriniams, yra didžiausias užtikrinimas, kad mūsų literatūra čia išliks gyva ir nepaskandinta impotentiškom savęs apgaudinėjimo kurtizanijom. Ir aišku, tiktai kokybiškai svari literatūra tegali būti vienu efektingiausių ginklų prieš nutautėjimą ir užmarštį, ir įrodymu mūsų priešams, kaip rimtai mes suprantame savo tautinę misiją: tęsti literatūrinę tradiciją, t. y.
Poetas parengė ir išleido šešias poezijos knygas, vertimų knygą, parašė „Kantatą Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva“. Literatūriniame pasaulyje debiutuoja Vokietijoje rotoprintu atspausdinta knyga „Eilėraščiai“ (1946 m.), už kurią paskirta „Patrijos“ leidyklos premija. Antroji knyga ir kitos taip pat išeina Vokietijoje - „Lapkričio naktys“ (1947 m.), „Saulės laikrodžiai“ (1952 m.), „Mėlynas sniegas“ (1960 m.), „Broliai balti aitvarai“ (1969 m.). Už pastarąją knygą paskirta LRD premija. Už knygą „Prisijaukinsiu sakalą“ (1978 m.) paskirta V. Krėvės premija.
Archyvinė Medžiaga
Rinkinyje saugomos unikalios nuotraukos, kurios iliustruoja poeto gyvenimo kelią. Ankstyvose nuotraukose užfiksuotas būsimas poetas pirmosios Komunijos metu Kaune, su futbolo komandos draugais 1938 m. Pagėgių Donelaičio gimnazijoje, Radviliškio gimnazijoje su klasės draugais 1927 m., Naujojoje Vilnioje su šuniu Filiu 1939 m.; daug gražių nuotraukų su tėvais bei artimaisiais. Ypatingai įdomios ir retos nuotraukos, kuriose užfiksuotos gyvenimo Vokietijos DP stovyklose akimirkos: Lietuvių rašytojų draugijos tremtyje įkūrimo suvažiavimas; literatūros vakaras Freiburge; su draugais - J. Kaupu 1946 m. Tiubingene, su M. Katiliškiu, A. Nyka-Niliūnu 1948 m. Freiburge. Jaukumu ir šiluma dvelkia nuotraukos, kuriuose H. Nagys užfiksuotas su žmona Birute sūnumi Gintaru, su mylimiausia seserimi Zina ir jos šeima. Rinkinyje saugomos meniškos H. Nagio portretinės nuotraukos bei nuotraukos iš 1991 m.
Rinkinyje saugomi vertingi jo rankraščiai - autobiografija, atsiminimai apie rašytoją A. Škėmą, dailininką V. Igną ir kiti. Saugomi ne tik jo parašyti originalių straipsnių meno, literatūros, kultūros temomis juodraštiniai rankraščiai, bet ir originalūs kūrybiniai bei vertimų rankraščiai. Yra išlikę eilėraščiai, rašyti 1948 m. Nuo gimnazijos suolo pamilo R. M. Rilkės kūrybą, išvertė jo „Sakmę apie Korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“.
Rinkinyje saugomi jo vertimų - F. Holderlino, G. Traklio, R. Dehmelio, S. Georgo, E. Stadlerio, P. Celano, C. Sandburgo, T. Wilderio, K. Skalbės, J. Rainio ir kiti rankraščiai bei mašinraščiai.
Epistolinis Palikimas
Vertingą rinkinio dalį sudaro epistolinis palikimas. Laiškuose atsispindi poeto bendravimas su įvairiais žmonėmis, nuotaikos, atsiskleidžia kūrybiniai sumanymai, visuomeninės veiklos atspindžiai. Išlikę P. Visvydo laiškai, rašyti 1947-1948 m., susirašinėjimas su S. Santvaru 1948-1982 m.; su A. Gustaičiu 1968-1989 m. Taip pat susirašinėjo su dail. V. Ignu; J. Gimbutu, E. Matuzevičiumi, su A. Vaičiulaičiu - nuo 1947 m. Rinkinyje saugomas dailininko A. Vaitkūno pieštas H. Nagio portretas, T. Valiaus iliustracijos H.
Fonotekoje saugomi vertingi įrašai, kuriuose poetas skaito savo kūrybą Amerikoje, Kanadoje, Lietuvoje. Į audiokasetę įrašyta H. Nagio sukurta „Kantata“.
žymės: #Gime
Panašus:
- Henrikas Radauskas: Įdomiausia Biografija ir Neprilygstama Kūryba
- Henrikas Radauskas: Įkvepianti gyvenimo istorija ir nepakartojama kūryba
- Henrikas Radauskas: Nežinomi faktai apie gyvenimą ir įspūdingą kūrybą
- Šokiruojanti Tiesą apie Kūdikių Smegenų Pažeidimą Dėl Hipoksijos: Pasekmių, Kurias Turite Žinoti
- Makšties Tepinėlio Pasėlis Nėštumo Metu: Kas Tai Reiškia Ir Kaip Tinkamai Interpretuoti Rezultatus?