Henrikas Radauskas (1910 m. Krokuvoje - 1970 m. Vašingtone) - išskirtinis lietuvių poetas ir vertėjas, neturėjęs pasekėjų ir nepriklausęs jokiai srovei ar krypčiai. Žemininkas A. Nyka-Niliūnas, geriausias H. Radausko draugas, jį vadino ,,menų alkoholiku“. H. Radauskas sąmoningai atsiribojo nuo vyraujančių tautinių ar socialinių temų.
Nuo 1929 m. H. Radauskas periodikoje spausdino eilėraščius. Poezijos rinkinyje „Fontanas“ (1935) deklaruojama ne įsipareigojimas tikrovei, bet pasitelkus poetinį žodį siekiama sukurti savitą realybę. Išryškėję H. Radausko kūrybos principai - poleminis santykis su lyrine poezijos tradicija, poetinės kalbos juvelyrinis meistriškumas - išliko ir vėlesniuose rinkiniuose, išleistuose jau emigracijoje („Strėlė danguje“ 1950, „Žiemos daina“ 1955, rinktinės Eilėraščiai 1965 Vilniuje, joje skelbiamas ir naujas rinkinys „Žaibai ir vėjai“, „Eilėraščiai (1965-70)“, išleista 1978).
Biografija
Henrikas Radauskas gimė 1910 m. balandžio 23 d. Krokuvoje, Lenkijoje. Jo tėvai turėjo maišyto kraujo su vokiečiais ir lenkais, todėl Henrikas bei jo brolis Brunas mokėjo tiek lietuviškai, tiek vokiškai, tiek lenkiškai. Vaikystę praleido Gikonių kaimelyje, Panevėžio apskrityje.Mokslai ir darbas
* Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima gyveno Rusijoje, Sibire, kur lankė pradžios mokyklą.* 1921 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo į Panevėžio gimnaziją, vėliau mokėsi mokytojų seminarijoje.* 1929 m. mokytojavo Kazokiškio pradžios mokykloje.* 1930-34 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo lituanistiką, germanistiką, rusistiką ir lankė B. Sruogos teatro seminarą.* 1934-36 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto bibliotekoje.* 1936-37 m. buvo Klaipėdos radiofono pranešėjas.* 1938-40 m. dirbo Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos redaktoriumi.* 1940-41 m. - Švietimo liaudies komisariato Meno reikalų valdybos sekretorius.* 1941-44 m. - Valstybinės leidyklos Kaune redaktorius, nuo 1943 m. pabaigos - leidybos viršininkas.Emigracija
1944 m. H. Radauskas pasitraukė į Vakarus, 1949 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Gyveno Baltimorėje, dirbo fizinį darbą. 1959-69 m. buvo Kongreso bibliotekos Vašingtone tarnautojas. Mirė 1970 m. rugpjūčio 27 d. Vašingtone, JAV.Kūryba
H. Radausko kūryba priskiriama vadinamajai egzodo literatūrai. Šis terminas pasirinktas apibūdinti lietuvių pasitraukimą iš tėvynės karui baigiantis.| Metai | Pavadinimas |
|---|---|
| 1935 | Fontanas |
| 1950 | Strėlė danguje |
| 1955 | Žiemos daina |
| 1965 | Eilėraščiai |
| 1978 | Eilėraščiai (1965-1970) |
Bruožai
* Estetizmas, antilyrizmas, estetinė distancija, poetinė tikrovės transformacija - esminiai jo kūrybos bruožai.* Eilėraštis kuriamas ne kaip jausmų ir idėjų išraiška, su vyraujančiu lyriniu aš, o kaip dinamiškas poetinis pasakojimas, realybės dėsnius paneigiantis vaizdų ir žodžių spektaklis, kuriame susipina ironija ir egzistencijos tragizmo pojūtis, sustiprėjęs vėlyvojoje kūryboje.* Atsiribojęs lyrinis subjektas: H. Radausko eilėraščių kalbėtojas dažniausiai nėra tiesiogiai savo jausmus išsakantis „aš“. Jis labiau stebėtojas, režisierius, pasakotojas, kuris kuria vaizdų ir žodžių spektaklį.Temos ir motyvai
* Pasaulio ir Pasakos konfliktas: Tai esminė H. Radausko kūrybos ašis. „Pasaulis“ yra tikrovė, racionali, bet dažnai žiauri.* Kultūrinės aliuzijos: Eilėraščiuose gausu atvirų ir užslėptų nuorodų į pasaulio literatūrą, dailę, muziką.* Transformacijos principas: Daiktai ir reiškiniai eilėraštyje dažnai netenka įprastų savybių ir įgyja naujų, netikėtų bruožų.* Ironija ir teatrališkumas: Pasaulis dažnai vaizduojamas kaip scena, o reiškiniai - kaip spektaklis.H. Radausko kūryba labai savita ir originali, sunkiai priskiriama kokiai nors literatūrinei krypčiai. Kritikai ją apibūdina kaip modernistinę, priklausančią modernistinei neoklasikinei srovei. H. Radauskas savo autonimiškoje poezijoje siekė meninio tobulumo, labai vertino estetiką.Įtaka ir kontekstas
H. Radauską mažiausiai paveikė neoromantizmo idėjos: išpažintinė lyrika, patriotiškumo, istorinių ir biografinių motyvų vaizdavimas, visuomeniniai įsipareigojimai. Dėl savo pasaulėžiūros ir estetinių nuostatų H. Radauskas laikomas estetizmo atstovu. Jis mokėsi iš rusų, Europos moderniosios literatūros, todėl jo kūryba yra kitoniška, palyginti su kitų neoromantikų.Įtakos
* Antikos mitai ir autoriai: Homeras, graikų tragikai, Horacijus ir kt.* Prancūzų simbolistai: Charles Baudelaire, Arthur Rimbaud, Stephan Mallarmè, Paul Verlaine ir kt.* Modernioji Vakarų Europos literatūros tradicija: Rainer Maria Rilke, Thomas Stearns Eliot, akmeistai ir kt.* Impresionizmo tapyba: Claude Monet, Pierre-Auguste Renoir, Camille Pissarro, Berthe Morisot ir kt.Vertimai
H. Radauskas buvo ir talentingas vertėjas. Į lietuvių kalbą išvertė R. Martino du Gard’o romaną „Senoji Prancūzija“ (1938), G. de Maupassant’o, B. Schulzo prozos, J. Baltrušaičio, J. W. Goethe’s, H. Heine’s, Cz. Miłoszo, B. Pasternako ir kitų rašytojų poezijos. 1986 m. išleistas J. Zdanio verstas eilėraščių rinkinys angliškai „Chimeras in the Tower“.H. Radausko poezija yra monolitiška - per visus rinkinius išlieka panašios estetinės nuostatos ir poetikos principai. Todėl jo kūryba yra tarsi brangakmenis, kurio kiekviena briauna atspindi vis kitokią šviesą.
žymės: #Gime
Panašus:
- Henrikas Radauskas: Įdomiausia Biografija ir Neprilygstama Kūryba
- Henrikas Radauskas: Nežinomi faktai apie gyvenimą ir įspūdingą kūrybą
- Henrikas Daktaras: Intriguojanti Biografija, Gyvenimas Už Grotų ir Jo Neįtikėtinos Ateities Vizijos
- Vaikų kirpykla "Pukis": profesionalios paslaugos, gera nuotaika
- Vaiko prakaitavimas miegant: priežastys ir ką daryti?