Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Hemorojus yra aktuali tema daugeliui žmonių, nes tai viena iš dažniausiai pasitaikančių tiesiosios žarnos ir išangės ligų. Ši liga gali būti skausminga, tačiau dažnai žmonės nedrįsta apie ją kalbėti ar ieškoti pagalbos. Todėl svarbu suprasti, kaip atpažinti hemorojaus požymius ir kokie yra galimi gydymo būdai.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus yra būklė, kai išangės srityje esančios venos išsiplečia ir tampa uždegiminės, sukeldamos diskomfortą ar net skausmą. Šios venos natūraliai egzistuoja kiekvieno žmogaus kūne, tačiau kai jos patiria didesnį spaudimą - pavyzdžiui, dėl ilgalaikio sėdėjimo, vidurių užkietėjimo, nėštumo ar stipraus įsitempimo tuštinantis - jos gali išsiplėsti ir sukelti hemorojų. Absoliučiai bet kas gali susidurti su hemorojumi.

Hemorojus nėštumo metu

Hemorojumi serga ir vyrai, ir moterys, tačiau nėštumo ir gimdymo laikotarpiu veiksnių, lemiančių išangės patologijų atsiradimą, padaugėja. Išangės ligos atsiranda apie 40 proc. nėščiųjų ir gimdyvių, dažniausiai - trečiąjį nėštumo trečdalį ir 1-2 parą po gimdymo, ypač dažnai - pakartotinai nėščioms ir 85 proc.

Nėštumo metu vaisiui augant didėjanti gimda spaudžia žarnyną bei kraujagysles. Tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstovis, todėl po tiesiosios žarnos gleivine gali susiformuoti hemorojinių mazgų (gimdymo metu stanginantis mazgai gali iškristi į išorę). Išangė paburksta ir patinsta. Svarbiems moters fiziologiniams pokyčiams daro įtaką auganti gimda, nes ji užspaudžia venas ir kraujo apykaita pakinta, o gimdant, vaisiaus stūmimo metu, kraujas venose dar labiau suspaudžiamas. Rizika susirgti hemorojumi moteriai didėja su kiekvienu gimdymu.

Iki šiol tiksliai nėra žinoma, kodėl hemorojus pasireiškia nėštumo metu. Manoma, kaip ir prieš tai minėta, dėl didelio vaisiaus svorio, organų spaudimo, kraujo plūstelėjimo į išangę bei kietėjančių vidurių. Tikimybę atsinaujinti hemorojui didina, jei prieš tai nėštumo metu juo jau buvo sirgta. Proktologai rekomenduoja operacijas atlikti tik tuomet, jei moteris nebeplanuoja turėti daugiau nėštumo dėl to kad yra galimybė jam atsinaujinti sekančio nėštumo metu.

Pagrindinės priežastys

  • Lėtinis vidurių užkietėjimas
  • Vaisiaus spaudimas pilvo srityje
  • Didesnis kraujo pritekėjimas į išangės kraujagysles
  • Audinių nusilpimas
  • Paveldimumas
  • Sėslus gyvenimo būdas

Hemorojus po gimdymo

Jeigu hemorojumi susergama pirmą kartą nėštumo metu didelė tikimybė, kad hemorojus po gimdymo praeis savaime ir vėl viskas grįš į prieš gimdyminę būseną.

Laikantis konservatyvaus gydymo rekomendacijų, daliai moterų hemorojus po gimdymo palengvėja arba išvis išnyksta. Iki trečdalio moterų gali likti tam tikri hemorojaus simptomai: diskomfortas, mazgeliai ar protarpinis kraujavimas šviežiu krauju pasituštinus. Jei minėti simptomai moteriai vis atsinaujina ar išlieka ilgesnį laiką, gali reikėti pakartotinai kreiptis į abdominalinės chirurgijos gydytoją ir spręsti dėl operacinio gydymo - hemorojaus pašalinimo operacijos (hemoroidektomijos).

Ligos rūšys

Priklausomai nuo to, kurios hemorojaus rezginio sritys yra paveiktos, išskiriami šie hemorojaus tipai:

  • Vidinis hemorojus. Mazgai yra viduje, todėl ligos vystymasis pacientui gali būti nepastebimas. Paprastai sunkūs simptomai atsiranda tik antrajame etape, kai pradeda kristi vidiniai mazgai.
  • Išorinis hemorojus. Diagnozuoti šią patologiją daug lengviau, nes mazgai yra už išangės ribų ir sukelia diskomfortą jau pirmoje ligos stadijoje.
  • Kombinuotas hemorojus. Venų rezginiai pažeidžiami tiek išangės išorėje, tiek tiesiosios žarnos viduje. Pacientas gali jausti stiprų diskomfortą ir skausmą.

Priklausomai nuo eigos pobūdžio, išskiriamos ūminės ir lėtinės hemorojaus formos. Ūminė forma turi ryškių simptomų, todėl ją gana lengva nustatyti. O sergant lėtiniu hemorojumi, simptomai gali būti silpni ir panašūs į kitas virškinamojo trakto patologijas, o tai šiek tiek apsunkina diagnostiką ir gydymą. Laiku negydant ūminės stadijos, ji tampa lėtinė, kuriai būdingi paūmėjimai su skausmu, niežuliu ir deginimu.

Pagrindiniai hemorojaus simptomai

Nors vidinio ir išorinio hemorojaus požymiai šiek tiek skiriasi, tačiau pacientas beveik visada jaučia šiuos simptomus:

  • Degimo ir niežėjimo pojūtis išangės srityje.
  • Gleivių ar kraujo atsiradimas einant į tualetą arba iškart po jo.
  • Ryškūs gumbai išangės srityje.
  • Skausmingi pojūčiai tuštinimosi metu, sėdint ar einant.
  • Esant vidiniam hemorojui, pagrindinis simptomas yra kraujo atsiradimas iš išangės.

Esant išoriniam hemorojui, kraujavimas dažniausiai nepasireiškia, nes tuštinimosi metu mazgai nepažeidžiami. Dažniausiai aptinkami iki kelių centimetrų dydžio guzeliai, išangės srityje. Ūminiam hemorojui būdingi sunkūs simptomai, kuriuos lydi diskomfortas ir skausmas išangėje, o tuo tarpu lėtinio hemorojaus požymiai gali pasirodyti tik paūmėjimo metu.

Hemorojus stadijos

  • Pirmojo laipsnio hemorojus. Liga, kuri dar nėra matoma plika akimi, tačiau jau juntami pirmieji simptomai. Hemoroidiniai mazgai padidėja išangės viduje, gali atsirasti niežėjimas. Pasituštinus gali atsirasti lengvas pakraujavimas. Tačiau mazgai dar grįžta į savo vietą.
  • Antrojo laipsnio hemorojus. Hemoroidiniai mazgai gali iškristi tuštinimosi metu, tačiau vėliau vėl sugrįžta. Gali būti juntamas deginimas, niežulys, nežymus kraujavimas po tuštinimosi.
  • Trečiojo hemorojaus stadija. Hemoroidiniai mazgai tuštinimosi metu iškrenta į išorę ir nesusitraukia atgal. Matyti plika akimi. Hemorojaus mazgus reikia įstumti atgal rankos pagalba.
  • Ketvirtojo laipsnio hemorojus. Hemoroidiniai mazgai yra iškritę nuolatos. Gali sukelti niežėjimą, deginimą ir dilgčiojimą. Šio laipsnio hemorojui reikalinga operacija, kurios metu būtų šalinami mazgai.

Diagnostika

Hemorojaus diagnostika yra procesas, kurio metu gydytojas nustato, ar pacientas turi hemorojų, ir įvertina ligos sunkumą bei stadiją. Diagnostika dažniausiai prasideda nuo paciento anamnezės surinkimo, kur gydytojas klausia apie simptomus, tokius kaip kraujavimas iš išangės, niežulys, skausmas ir diskomfortas sėdint. Pacientui taip pat gali būti užduodami klausimai apie mitybą, vidurių užkietėjimą ir kitus gyvenimo būdo veiksnius, kurie gali turėti įtakos hemorojaus atsiradimui.

Po anamnezės seka fizinis išangės ir tiesiosios žarnos tyrimas. Gydytojas atlieka išorinį išangės srities apžiūrėjimą, kad patikrintų, ar yra matomų hemorojaus mazgų, paraudimo, patinimo ar kitų požymių. Vidiniam hemorojui diagnozuoti gali būti atliekama apžiūra, kurios metu gydytojas įkiša pirštą į tiesiąją žarną, kad pajustų, ar yra išsiplėtusių venų ar kitų nenormalių struktūrų. Jei reikia detalesnės diagnostikos, gali būti naudojama anoskopija - procedūra, kurios metu į tiesiąją žarną įvedamas specialus instrumentas (anoskopas), leidžiantis gydytojui tiesiogiai apžiūrėti vidinę tiesiosios žarnos sritį ir įvertinti vidinių hemorojaus mazgų būklę.

Sudėtingesniais atvejais ar kai kyla įtarimų dėl kitų žarnyno ligų, gali būti rekomenduojama atlikti sigmoidoskopiją ar kolonoskopiją, kurios leidžia detaliai ištirti didesnę žarnyno dalį. Tikslus hemorojaus diagnostikos procesas leidžia ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą.

Prieš atvykstant pas pilvo chirurgą, proktologą į konsultaciją dėl išangės srities ligų, specialios dietos laikytis nereikia. Tačiau pasiruošti reikia mikroklizmutėmis, kurių be recepto galima įsigyti vaistinėje. Rekomenduojama atlikti dvi mikroklizmas išvalant tiesiąją žarną prieš konsultaciją: pirmą - iki vizito likus maždaug 4 valandoms, antrą - likus 2 valandoms. Tam tikrais atvejais gali reikėti papildomo paruošimo klizmutėmis konsultacijos metu, jei pacientei vis dėlto nepavyko tinkamai pasiruošti.

Hemorojus po gimdymo ir nėštumo metu - gydymas

Visais hemorojaus nėštumo metu atvejais rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami preparatai. Kiekvienai nėščiajai, gimdyvei bei žindančiai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, Jūs galite suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Atsiradus išangės patologijos simptomams, rekomenduojama apie tai informuoti Jūsų nėštumą prižiūrintį šeimos gydytoją ir / arba gydytoją akušerį ginekologą.

Tačiau jei nėštumo metu tuštinantis atsiranda kraujo ir kitų nemaloniu simptomų, svarbu kreiptis į prižiūrintį ginekologą arba proktologą. Apsilankymo metu, proktologas įvertins hemorojaus laipsnį ir pagal tai paskirs gydymą. Jei tai lengvo laipsnio hemorojus, tuomet pakanka pokyčių mityboje. Jei sunkesnio laipsnio - gali skirti tepalą ar vietines ne hormonines žvakutes simptomams mažinti. Jei tai paskutinio laipsnio hemorojus - gali reikėti atlikti operaciją.

Svarbu pažymėti, kad hemorojus nėra kontraindikacija dėl galimo cezario. Net ir esant 1-3, o kartais net ir 4 laipsnio hemorojui, gimdyvei leidžiama gimdyti natūraliais takais.

Gydymo metodai

  • Vaistai. Tai apima žvakučių, tepalų, kremų ir kitų vaistų, kurie gali sumažinti uždegimą, palengvinti skausmingus simptomus ir normalizuoti kraujotaką paveiktuose audiniuose, naudojimą. Be to, pacientui gali būti paskirti fermentai ir probiotikai, kurie normalizuoja virškinimo trakto veiklą.
  • Skleroterapija. Tai apima specialių vaistų įvedimą į pažeistus mazgus, kurie klijuoja venų sieneles ir sustabdo jų funkcionavimą.
  • Infraraudonųjų spindulių fotokoaguliacija. Procedūra, leidžianti greitai sustabdyti kraujavimą iš išangės dėl pažeistų kraujagyslių krešėjimo.
  • Ligatūra. Šis metodas naudojamas vidinio hemorojaus gydymui. Procedūros metu hemoroidiniai mazgai perrišami latekso žiedais. Tokiu būdu sustabdoma kraujotaka ir hemorojaus mazgai per kelias dienas išnyksta. Privalumas yra tas, kad pacientas beveik iš karto gali grįžti prie įprasto gyvenimo būdo.
  • Chirurginė intervencija. Hemorojaus pašalinimo operacija, vadinama hemoroidektomija, yra chirurginė procedūra, skirta pašalinti didelius ar sunkius hemoroidinius mazgus, kurie nemažėja arba sukelia didelį diskomfortą, skausmą ar kraujavimą, ir nepasiduoda kitiems gydymo metodams.

Kaip palengvinti simptomus?

  • Subalansuota mityba, kurioje daug skaidulinio maisto.
  • Daug vandens (mažiausiai 2 litrai vandens).
  • Ledo kompresai.
  • Tinkama higiena: atsisakymas popierinio tualetinio popieriaus ir prausimasis po dušo srove arba reikalui esant naudojamas šlapias tualetinis popierius.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
  • Fizinis aktyvumas.
  • Šiltos vonelės po 10-15 min. kelis kartus per dieną.
  • Gulima padėtis.

Prevencija

Hemorojaus prevencija yra svarbi siekiant išvengti šios nemalonios ir skausmingos būklės. Pagrindinis prevencijos tikslas - sumažinti tiesiosios žarnos venų spaudimą ir pagerinti žarnyno veiklą. Vienas iš svarbiausių prevencijos būdų yra tinkama mityba, praturtinta skaidulomis, kurios padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui - vienai pagrindinių hemorojaus priežasčių.

Rekomenduojama į racioną įtraukti daug vaisių, daržovių, grūdų, ankštinių augalų ir viso grūdo produktų. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, geriausia - vandens, kuris padeda minkštinti išmatas ir palengvina jų praeinamumą per žarnyną.

Be mitybos, svarbu ir reguliari fizinė veikla, kuri padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti venų spaudimą tiesiosios žarnos srityje. Net ir paprastas kasdienis vaikščiojimas gali padėti išvengti hemorojaus atsiradimo. Taip pat svarbu vengti ilgo sėdėjimo, ypač ant kieto paviršiaus, ir reguliariai daryti pertraukas bei judėti, ypač jei darbas reikalauja ilgo buvimo sėdimoje padėtyje. Venkite sunkių daiktų kėlimo ir per didelio fizinio krūvio, nes tai taip pat gali padidinti spaudimą tiesiosios žarnos venoms.

Kitas svarbus aspektas yra teisinga tuštinimosi praktika. Reikėtų vengti įtampos ir ilgo sėdėjimo ant tualeto, nes tai vėlgi, padidina spaudimą tiesiosios žarnos srityje. Taip pat patartina neignoruoti natūralaus noro tuštintis ir nedelsti, nes tai gali sukelti vidurių užkietėjimą ir padidinti hemorojaus riziką. Laikantis šių prevencijos priemonių, galima ženkliai sumažinti hemorojaus atsiradimo tikimybę ir išlaikyti gerą sveikatą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu hemorojus po gimdymo savaime nepraėjo, svarbu apsilankyti pas proktologą, kuris įvertins būklę ir paskirs specialų tolimesnį gydymą. Hemorojus po gimdymo taip pat gali pasireikšti likusiais odos maišeliais. Tai būklė kuomet uždegiminiai mazgai išsivaikšto ir lieka oda išangės išorėje. Nors skausmo ar didesnio diskomforto šį būklė nekelia vis tiek rekomenduojama pasikonsultuoti su proktologu dėl tolimesnio gydymo ar jų pašalinimo.

Abdominalinės chirurgijos gydytojas S. Ūselis patarė atkreipti dėmesį į hemorojaus simptomų trukmę, t. y. jei jie tęsiasi ilgiau nei 1-2 mėnesius ir nėra efekto naudojant medikamentus (taikant konservatyvų gydymą), rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją proktologą konsultacijai.

Kaip ir kitų ligų, hemorojaus daug lengviau išvengti nei gydyti. Tad siekiant užkirsti kelią šiai būklei, pakanka laikytis ganėtinai paprastų taisyklių. Na, o jei jau pasireiškė hemorojaus simptomai - neatidėliokite vizito pas specialistą ir užsirašykite apžiūrai, kad gydymas būtų kuo greitesnis ir lengvesnis. Ir nepradėkite gydytis savarankiškai, kadangi tai gali būti pavojinga jūsų sveikatai.

Parengta su gydytoja akušere ginekologe Akvile Vilkaitiene

žymės: #Nestumo

Panašus: