Mažakraujystė - liga, apie kurią girdėta daugybę kartų. Iš šono žiūrint - tai lengviausiai nustatoma liga (reikia tik atlikti paprasčiausią kraujo tyrimą, imant kraują iš pirštuko - šį tyrimą laboratorijos kompiuteris atlieka per kelias minutes). Gydymas, regis, irgi aiškus - gydytojas skiria reikalingų geležies preparatų, pataria kaip maitintis, ir kraujas atsistato. Tačiau kai liga paliečia TAVO vaiką, staiga iškyla šimtai klausimų ir visas aiškumas išgaruoja.
Žodis „mažakraujystė“ nėra tikslus. Iš tikrųjų susirgus šia liga kraujo nesumažėja, tačiau jis tampa nepilnavertis. Mažakraujystės mechanizmas labai sudėtingas, norint jį suvokti iki galo reikia biocheminių, anatominių žinių, tačiau galima paaiškinti paprastai: hemoglobinas - raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose - iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Organizmas, gamindamas hemoglobiną, naudoja geležį.
Hemoglobinas yra baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį organizme - jis perneša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir atvirkščiai, anglies dioksidą iš audinių atgabena į plaučius, kur šis iškvepiamas. Hemoglobino lygis kraujyje yra svarbus rodiklis, kuris gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą.
Normalus hemoglobino lygis padeda užtikrinti tinkamą deguonies apykaitą ir gerą organizmo funkcionavimą, o tuo tarpu per mažas ar per didelis jo kiekis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Taigi, išsiaiškinkime kokia turėtų būti hemoglobino norma skirtingoms amžiaus ir lyties grupėms, kokie yra hemoglobino trūkumo ar pertekliaus požymiai, ir kaip palaikyti jo normą pasitelkiant tinkamą mitybą ir papildus.
Hemoglobino normos pagal amžių
Hemoglobino norma vaikams skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Dažnai padarę kūdikiui ar vaikui kraujo tyrimą, tėvai tikisi tokios pačios hemoglobino reikšmės kaip ir suaugusiems ir susirūpina gavę mažesnę reikšmę, tačiau tik paauglystėje hemoglobino normos priartėja prie suaugusiųjų.
Normalus hemoglobino kiekis naujagimiui - nuo 140 iki 200 mg/l. Normalus hemoglobino kiekis kūdikiui nuo 1 mėn iki 6 mėn - nuo 95 iki 130 mg/l. Normalus hemoglobino kiekis kūdikiui nuo 6 mėn iki 4 metų - nuo 110 mg/ml ir daugiau. Normalus hemoglobino kiekis vaikui nuo 5 iki 12 metų - 115 mg/l ir daugiau. Normalus hemoglobino kiekis paaugliams nuo 12 iki 16 metų - 120 mg/l ir daugiau. Vyresniems nei 16 metų vaikams normalus hemoglobino kiekis toks pat kaip suaugusiesiems - vyrams - 138 - 172 mg/l, moterims - 121 - 151 g/l.
Tuo tarpu hemoglobino normos vaikams priklauso nuo jų amžiaus. Naujagimiams hemoglobino lygis yra gana aukštas - nuo 14 iki 24 g/dl, tačiau jis pamažu mažėja pirmųjų gyvenimo mėnesių metu. Kūdikio hemoglobino norma maždaug nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių yra nuo 10 iki 14 g/dl. Vėliau, vaikams augant, norma stabilizuojasi ir tampa panaši į suaugusiųjų.
Hemoglobino normos vaikams pagal amžių:
| Amžius | Hemoglobino norma (mg/l) |
|---|---|
| Naujagimiai | 140-200 |
| 1-6 mėn. kūdikiai | 95-130 |
| 6 mėn. - 4 metų vaikai | 110 ir daugiau |
| 5-12 metų vaikai | 115 ir daugiau |
| 12-16 metų paaugliai | 120 ir daugiau |
| Vyresni nei 16 metų | Vyrai: 138-172, Moterys: 121-151 |
Mažakraujystė (anemija) vaikams
Esant hemoglobino kiekiui žemiau normos, vystosi anemija, dar kitaip vadinama mažakraujyste, vaikams dažniausiai pasireiškiančia apetito stoka, greitesniu nuovargiu, blyškia oda ir gleivinėmis, oro trūkumu.
Per žemas hemoglobino lygis dažniausiai signalizuoja apie anemiją (mažakraujystę) - būklę, kai kraujyje trūksta eritrocitų arba hemoglobino. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, dusulį, apetito stoką, taip pat gali būti išblyškusi oda bei atsirasti nagų ir plaukų problemos.
Mažakraujystės priežastys
Geležies stokos mažakraujystė pasitaiko dažniausiai, ja gali susirgti kiekvienas bet kuriuo gyvenimo periodu. Kuo kraštas skurdesnis, tuo daugiau žmonių ten serga anemija. Nors lietuviai yra blyškiaveidžiai, jie nėra linkę į mažakraujystę ir serga šia liga gerokai rečiau, nei trečiojo pasaulio šalių gyventojai. Tačiau vaikų mažakraujysčių daugėja ir tai gydytojus varo į neviltį.
Žemo hemoglobino priežastys gali būti įvairios ir dažnai būna susijusios su sveikatos sutrikimais ar netinkama mityba. Viena dažniausių priežasčių yra geležies trūkumas organizme, nes geležis yra pagrindinis hemoglobino komponentas, būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Be geležies trūkumo, žemas hemoglobino lygis gali atsirasti dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo, nes šios maistinės medžiagos taip pat svarbios kraujo ląstelių formavimuisi.
Kai kuriais atvejais žemas hemoglobinas gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumu ar autoimuninėmis ligomis, kurios mažina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą arba sukelia jų suirimą. Taip pat hemoglobino lygis gali sumažėti dėl didelio kraujo netekimo, pavyzdžiui, dėl traumų ar gausių menstruacijų.
Auginant vaikus reikia žinoti, kad mažakraujystės pavojus labiausiai iškyla dviem gyvenimo etapais - kūdikystėje ir paauglystėje. Apie kūdikių mažakraujystę jau daug kalbėjome - ji pavojingiausia nuo 4 mėnesių iki maždaug 1,5 metų, kai vaikutis geležies atsargas jau būna išeikvojęs, bet dar nesugeba su maistu gauti reikiamo jos kiekio. Paskui, sėdęs prie bendro stalo, apetitą turintis vaikas vargu ar sirgs mažakraujyste.
Vaikui sulaukus paauglystės vėl reikia daugiau akylumo, mat padidėja geležies poreikis - dėl greito augimo, hormonų gamybos, mergaitėms - dėl prasidėjusių mėnesinių. Kaip tyčia, tuo augimo metu paaugliai valgo patį nepilnavertiškiausią maistą: maitinasi mokyklose, užkandinėse, garbina greitą maistą, traškučius. „Kasdienybė - į skyrių paguldytas dvimetrinis paauglys, kurio hemoglobinas - 60“, - sako gydytoja.
Mažakraujystės simptomai
Iš tikrųjų beprasidedančią mažakraujystę gana sunku atpažinti neatlikus tyrimų. Vaikai - tai ne suaugusieji, kurie analizuoja savo sveikatos pokyčius, vos blogiau pasijutę jau ir parodo. Bet tai - bendrieji simptomai, būdingi daugybei ligų. Tad vienareikšmiškai galima atsakyti - mažakraujystė nustatoma iš kraujo tyrimo, o ne apžiūrėjus vaiką išoriškai.
Tiesiog slenka mėnesiai, metai, vaiko kraujas vis blogėja, o tėvai nieko nepastebi. Lėtai progresuojanti anemija tuo ir pavojinga - įsijungia įvairūs organizmo kompensavimo mechanizmai ir vaikas jaučiasi gerai.
Esant mažam hemoglobino bei feritino lygiui, žmogaus oda gali atrodyti blyškesnė, greičiau šąla pėdos, kojos, rankos, pirštai, gali kankinti dusulys, galvos svaigimas, atsirasti širdies permušimai, žaizdelės burnoje ir aplink ją, slinkti plaukai, lūžinėti nagai. Pacientai taip pat skundžiasi pavargstantys ir gaudantys orą net po menkiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipimo laiptais. Kai kuriems pasireiškia ir neramių kojų sindromo požymiai, vargina koncentracijos stoka, išsiblaškymas, nuotaikų svyravimai, mieguistumas dienos metu.
Kaip suderinti vaikučio meniu, kad geležies pakaktų?
Šis klausimas docentė Linai Ragelienei pats skaudžiausias, nes ji kasdien mato „numaitintus“ vaikus. Kai paklausi, ką vaikas valgo, mama atsako - „viską“. O kai pradedi smulkiai klausinėti, kas tas „viskas“, tai paaiškėja - 2 šaukštukai košės, šaukštas sriubos arba riekė duonos, kurią vaikas tik ištrupina.
Mamos puikiai žino, ką nuo kokio mėnesio turėtų valgyti kūdikis, kai prasideda primaitinimas. Tačiau kaip dažnai galima išgirsti mamas skundžiantis, kad kūdikis tiesiog atsisako valgyti mėsą, daržovių košę (tokiais pagalbos šauksmais užversta ir „Mamos žurnalo“ redakcija). Gydytoja L. Ragelienė tokioms mamoms nori atsakyti - gaminkite taip, kad būtų skanu, ir kūdikis valgys.
Kita vertus, juk po kelių mėnesių vaikutį pasodinsite prie bendro stalo ir jis VIS TIEK pradės valgyti tai, kas skanu jums, kas pagaminta bendrame puode. Tas pats ir kalbant apie mėsą. Kai paklausiu, kaip mamos gamina kūdikiams mėsą, atsako - išverdame vandenyje ir sutriname. O ar pačios tokį patiekalą noriai valgytų? Atsako - nė už ką.
Išvada - mama gamina neskaniai, kūdikis atsisako košių ir mėsos, o alkį pasotina išgerdamas didžiulius kiekius pieno ar mišinio. Tai, kad maži vaikai turi tobulus skonio receptorius, įrodo ir maitinimas ligoninėje. Kažkodėl vieną dieną ligoniukai net išgramdo košės dubenėlius, o kitą dieną - vos paknebena. Aišku, yra valgių vaikų, kurie skaniausiai čiaumoja tą prėską daržovių košę. Žinoma, kad tokiam kūdikiui dirbtinai gardinti tos košės ir nereikia.
Geležies stokos mažakraujystė gali pasireikšti intensyviai augančiam vaikui, nes tada padidėja geležies poreikis. Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti ir dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme. Mažakraujystė vystosi iš lėto. Kūdikiai išblykšta, gali padidėti blužnis, kartais ir kepenys. Odos spalva gali pasidaryti panaši į vašką, ypač pablykšta gleivinės. Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas. Kūdikiai pasidaro neramesni, pradeda blogiau valgyti, jiems lėčiau auga svoris.
Ką daryti, jei vaikui nustatyta mažakraujystė?
Kai vaikui nustatoma mažakraujystė, mamos prisigalvoja visko. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių minčių - ar mano vaikas nesusirgs kraujo vėžiu? Juk liaudyje kraujo vėžys vadinamas baltakraujyste, ar čia jau toks didelis skirtumas nuo mažakraujystės? Docentė Lina Ragelienė mamas nori nuraminti - nėra jokios padidintos rizikos mažakraujyste sergančiam vaikui kada nors susirgti vėžinėmis kraujo ligomis.
Tačiau yra kitas dėsningumas - beveik visos kraujo ligos yra lydimos anemijos. Kartais tenka girdėti, kad mažakraujystė keliauja iš kartos į kartą: žemas močiutės, mamos, dukros hemoglobinas. Docentė Lina Ragelienė sako, kad anemija, apie kurią kalbame - geležies stokos mažakraujystė - nėra paveldima.
Geležies stokos mažakraujystė gali kamuoti tos pačios šeimos narius iš kartos į kartą nebent jei jie serga panašiomis ligomis: moterys per gausias menstruacijas nukraujuoja, turi kokius nors vidinius kraujavimus (kad ir dėl miomų gimdoje) ar serga virškinamojo trakto ligomis, dėl kurių pablogėjęs geležies paisavinimas (viduriuoja, turi opaliges).
Kaip pakelti hemoglobino lygį?
Pasak vaistininkės, esant didesniam hemoglobino ir feritino baltymų trūkumui ar tam tikroms sveikatos būklėms, vien mitybos korekcijų, įtraukiant geležies turinčių maisto produktų, gali nepakakti. Tokiu atveju gydytojai ir vaistininkai rekomenduoja rinktis geležies maisto papildus, kurių galima rasti skysta, vandenyje tirpia, kapsuliuota, guminukų ar tabletės formomis.
Kokią maisto papildų formą pasirinkti, priklauso nuo individualių poreikių bei virškinimo sistemos jautrumo. Geležies stokos anemija sergantiems pacientams kartais būna skiriami ir receptiniai vaistai ar intraveninės infuzijos.
Skystos formos geležis dažnai yra geriau pasisavinama dėl vienu metu suvartojamos mažesnės koncentracijos, liposominės geležies preparatų formos daugeliui taip pat ne tik gerai įsisavina, bet ir mažiau dirgina virškinimo sistemą. Kai kurie gamintojai geležies maisto papildus praturtina ir pasisavinimą pagerinančiais mikroelementais, pavyzdžiui, vitaminais C ar B12.
Jei net ir keletą mėnesių vartojant geležies maisto papildus feritino ir hemoglobino rodikliai negerėja arba kyla labai lėtai, kartu rekomenduoju vartoti ir laktoferino, geležį organizme aptinkančio ir surišančio glikoproteino, preparatus.
Geležies kiekiui normalizuoti galima vartoti skysto ir skrandžio nedirginančio preparato, pvz., Ferromax tonic strong. Šio maisto papildo sudėtyje esanti geležis gaunama iš septynių augalinių komponentų ir geležies citrato. Preparatas sukurtas atsižvelgiant į anksčiau minėtas geležies įsisavinimo savybes. Ferromax tonic strong sudėtyje yra itin daug vitamino C turinčių juodųjų serbentų sulčių, kurios pagerina geležies įsisavinimą.
Vien pagal simptomus žmogus neturėtų nusistatyti geležies stokos anemijos ir pradėti vartoti maisto papildų. Prieš nusprendęs tai daryti, jis turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu geležies poreikis yra, medikai turėtų informuoti, kad pagal PSO rekomendacijas, geležies preparatų reikia vartoti, kol hemoglobino koncentracija taps normali ir po to dar 3 mėn.
Mityba, norint palaikyti normalų hemoglobino lygį
Jeigu yra geležies stoka, vaikui reikėtų duoti daugiau mėsos, nes iš daržovių absorbuojama 2-10 proc. geležies, iš raudonos mėsos - 20-40 proc. Geležis geriau pasisavinama, kai pakanka vitamino C, tad reikia stengtis, kad jo vaikui netrūktų - tam puikiai tinka visos lietuviškos uogos - agrastai, serbentai.
Obuolių, apelsinų sultys stokojant geležies yra daug vertingesnės nei burokų sultys. Tokiam vaikui nereikėtų duoti daržovių, kuriose yra fitinų (pupelių, žirnių), nors šiose daržovėse daug geležies, bet ji blogai pasisavinama. Reikėtų vengti ir tokių produktų, kuriuose yra oksalio rūgšties - špinatų, rūgštynių, rabarbarų (kaip tyčia, vaikai jų paprastai ir taip nemėgsta). Geležis geriau pasisavinama rūgščioje terpėje, tad linkusiems į mažakraujystę vaikams patariama duoti ne pieno, o rūgščių jo produktų - kefyro, jogurto.
Gydytojos nuomone, didžiausia mitybos klaida - vegetarizmas, kai organizmas negauna geležies iš mėsos ir nuolatos jaučia vitamino B12 stoką (šio vitamino yra tik mėsoje). Kūdikiui per parą reikia tiek geležies, kad jos poreikį jis galėtų patenkinti tik išgėręs apie 15 litrų karvės pieno.
Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo. O nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.
Panašus:
- Hemoglobino norma vaikams pagal amžių – svarbiausia informacija tėvams ir lentelė
- Vaikų Hemoglobino Norma Pagal Amžių: Svarbiausia Informacija Tėvams
- Nėščiųjų Hemoglobino Norma: Kaip Išlaikyti Sveikatą ir Vengti Anemijos
- Sužinokite, Kada Dirbtinis Apvaisinimas Lietuvoje Yra Draudžiamas – Įstatyminė Apžvalga
- Kūdikių sloga ir viduriavimas: kaip atpažinti, gydyti ir užkirsti kelią komplikacijoms