Kiekvienas vaikas turi teisę turėti namus. Jei atsitinka taip, kad vaikai negali gyventi kartu su tėčiu ir mama, jais pasirūpina valstybė. Lietuva, siekdama užtikrinti vaikų gerovę, vykdo institucinės globos pertvarką, kurios tikslas - kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus.
Iš vienos pusės, bandydami užtikrinti, kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus, iš kitos pusės - pertvarkome pačias įstaigas, kad jos neprimintų ligoninių ir internatų, o taptų panašesnės į jaukius namus.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. šeimynose ir 25 proc.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Naujas Gyvenimo Modelis
Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties.
Kitaip tariant, tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau. Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“.
Anykščiuose pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai duris atvėrė 2018 metų pabaigoje, kuomet į didžiulį dviejų aukštų namą iš Aulelių vaikų globos namų persikėlė gyventi 7 vaikai. Šių metų rugpjūtį dar 5 vaikai apgyvendinti šviesiame, jaukiame bute.
Savarankiškumo Ugdymas
Didžiulės įstaigos taisyklės numato, kad viskas būtų reglamentuota, - vaikai gyvena pagal iš anksto nustatytą ritmą. Sulaukęs 18 metų ir palikęs institucinę globą, jaunuolis susiduria su jam naujomis, sunkiai įveikiamomis situacijomis. Tuo tarpu gyvendami bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai negauna perteklinės pagalbos, čia daug daugiau savarankiškumo, aplinka artimesnė šeimos modeliui: vaikai gali bet kada pasiimti maisto iš šaldytuvo, turi išsiplauti grindis, nuvalyti dulkes, susitvarkyti savo daiktus.
Gyvendami name vaikai turi ne tik savo kiemą, bet ir sodą, daržą bei šiltnamį, kuriame augina daržoves. Vaikai gali bet kada išeiti į kiemą, žaisti, bendrauti su kaimynų vaikais. Gyvenant mieste yra galimybė lankytis įvairiuose renginiuose, žaisti miesto parke, nuvykti į netoliese esantį žirgyną ar kitaip turiningai leisti laiką.
Socialinė darbuotoja Jolanta Sabalienė pasakojo, kad pirmi mėnesiai ir vaikams, ir juos prižiūrintiems nebuvo lengvi. „Pirmoji problema, su kuria susidūrėme, kad į mokyklą reikia eiti pėsčiomis. Anksčiau vaikus iš globos namų veždavo autobusiukas. Mes aktyviai bendraujame su klasių auklėtojais, mokyklos socialine darbuotoja.
Abiejuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai skirtingo amžiaus - nuo darželinukų iki vyresnių klasių moksleivių. Tad, atsižvelgdamos į vaikų amžių, individualias savybes, pomėgius, padedame jiems pasirinkti mėgstamą užklasinę veiklą ar laisvalaikio leidimo formą. Su vaikais būname visą parą: kartu važiuojame pirkti maisto, drabužių, pramogauti.
Vaikai „auklyčių“, kaip namuose mamų, prašo išleisti pasivaikščioti ar susitikti su draugais. Kol kas jokių bėdų neturėjome, o jei iškyla nesutarimų - juos sprendžiame kartu, tariamės, ką norėtume daryti, kur nuvykti ir ką pamatyti. Vaikai laisvai išsako savo norus, o jei nesutinka - drąsiai prieštarauja. Žodžiu, kaip namie - nesibaigiantis šurmulys“, - pasakojo bendruomeninių globos namų socialinė darbuotoja J.
Vaikų Patirtys Bendruomeniniuose Globos Namuose
Bendruomeniniuose vaikų globos gyvenantys vaikai pasakoja vienas per kitą: „Gyvenu ramiai, aplinka man primena namus. Grįžau į savo buvusią mokyklą, man čia daug geriau, nei Svėdasuose. Susitikau senus draugus, mokykloje didesnis būrelių pasirinkimas“; „Man geriau bendruomeniniuose namuose, nes mažai vaikų, nebėra triukšmo. Galima jaustis, kaip namie. Mieste yra kur nueiti, į renginius ar kažkur kitur. Iš pradžių nežinojau, kur viskas yra, buvo įdomu ieškoti, bet dabar per metus jau viską susiradau. Ir dar labai džiaugiuosi, kad galiu dažniau susitikti su teta, kuri gyvena Anykščiuose. Kai buvau Aulelių vaikų globos namuose, tetą matydavau retai“; „Gera gyventi čia. Anykščiuose yra supynės, yra kur pasivaikščioti. Galiu kada noriu žaisti. Didžiajame kambaryje yra televizorius, patinka turėti savo kambarį, turime šiltnamį, turiu vyresnę kambario draugę.
„Kad šeimai artimoje aplinkoje vaikai jaučiasi geriau, matome kasdien: jie laisvai jaučiasi, džiaugiasi ramybe, o ir galimybe pasikviesti draugų, pavakaroti. Galėdami laisvai išeiti į miestą, vaikai kur kas dažniau susitinka su bendraamžiais, tėvais, giminaičiais. Be to, susirado daugiau veiklos, lanko būrelius, dalyvauja varžybose ir renginiuose.
Globėjų Svarba Ir Iššūkiai
Lietuvoje vyksta tolimesnė institucinės vaikų globos sistemos pertvarka, kuria siekiama globojamiems vaikams sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką, o geriausiu atveju - rasti žmones, norinčius tuos vaikus globoti šeimoje. Pertvarka siekiama išplėtoti bendruomenines paslaugas taip, kad globos institucijų neliktų. Vaikai, netekę tėvų globos, gyventų globėjų šeimose, o jų nesant - bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. Marčiukaitienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje juntamas tiek nuolatinių globėjų, tiek budinčių globotojų trūkumas. „Dalis vaikų, netekusių tėvų globos, turi vienokių ar kitokių sveikatos sunkumų, jiems reikalingas ypatingas dėmesys ir priežiūra. Šeimos atviresnės ir labiau linkusios priimti mažo amžiaus vaikus ir turi nerimo dėl paauglių. Ne paskutinėje vietoje yra ir kai kurių savivaldybių nepakankamos pastangos ieškant, motyvuojant globėjus“, - priežastis vardija A.
Globėja R. Stasiškė sako, kad finansiniai aspektai - ne pagrindinė priežastis, kodėl taip yra. Kai kuriems globėjams sunkiausia atrasti, kaip su vaiku tinkamai bendrauti, gali kilti konfliktų, sunku atlaikyti įtampą, o, esant tokiai situacijai, sprendimui dirbti tokį darbą gali imti prieštarauti globėjų šeimos nariai. Kaip priduria R. „Kai viskas susideda, pratrūksti.
SOS teta V. „Mūsų visuomenę dar reikia stipriai šviesti. Kai čia atsikraustėme prieš dvejus metus, kaimynai į mus įtariai žiūrėjo, buvo nepatenkinti, net nesisveikino. O vėliau vienas kaimynas pasakojo, kad bendruomenė labai bijojo, bet „jūs čia taip tyliai gyvenate“. Kol žmonės nepamato, nesusiduria, mano, kad vaikai ką nors išlaužys, nusiaubs“, - teigia V.
Klaidingi Įsitikinimai Apie Globą
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku.
Statistika
Lietuva siekia tapti šalimi be vaikų globos namų, todėl vis daugiau vaikų apgyvendinama pas globėjus ir šeimynose. 2014 metais buvo pradėta institucinės globos pertvarka, siekiant, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks. Nors tikslas dar nepasiektas, institucijose gyvena vis mažiau vaikų.
Naujausiais duomenimis, institucijose globojami 1 338 vaikai, iš jų 93 vaikai - iš Ukrainos, o 853 auga bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4 931 vaikas, iš jų 785 vaikai - iš Ukrainos. Pavyzdžiui, 2016 m. pabaigoje institucijose buvo globojami 3 185 vaikai, o 2022 m.
| Globos Forma | Vaikų Skaičius | Vaikų Skaičius Iš Ukrainos |
|---|---|---|
| Institucijose | 1 338 | 93 |
| Bendruomeniniuose Vaikų Globos Namuose | 853 | - |
| Globėjų Šeimose | 4 931 | 785 |
Panašus:
- Šokiruojančios Afrikos vaikų gyvenimo sąlygos: tiesa, kurios negalite ignoruoti!
- Gyvenimas po gimdymo: svarbiausi iššūkiai ir efektyvūs būdai juos įveikti
- Gyvenimas be vaikų: šokiruojantys tyrimai, priežastys ir visuomenės nuomonė
- Neįtikėtini Lokių Gyvenimo Faktai, Kuriuos Vaikai Turi Žinoti!
- Animacija vaikams: kaip užtikrinti saugumą ir pasirinkti tinkamiausią turinį
- Maisto Smulkintuvai Kūdikiams: Geriausi Modeliai, Atsiliepimai ir Nauda Jūsų Vaikui