Vaikai - gyvenimo džiaugsmas, tačiau yra žmonių, kurie turi kitokių ateities planų ir vaikų juose nėra. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su gyvenimu be vaikų, remiantis tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Tėvystės instinktas: mitas ar realybė?
Dauguma suaugusių žmonių nori ir siekia susilaukti atžalų. Pats poreikis daugintis nulemtas evoliucijos. Tačiau dauginimosi instinktas neturi nieko bendra su noru turėti vaikų ir jais nuoširdžiai rūpintis. Būti gerais tėvais išmokstama.
Nors visais laikais motinystė visuomenėje buvo svarbi ir pageidaujama, mokslininkė Élisabeth Badinter, tyrusi įvairius motinystės aspektus per keturis šimtmečius (XVII-XX a.), priėjo prie išvados, kad motinystės instinktas yra mitas. Ji neaptiko nė vieno dalyko, kas būtų būdinga visoms mamoms visais laikais. Priešingai, pastebėtas visiškas motiniškų jausmų permainingumas, priklausantis nuo kultūrinės aplinkos, ambicijų, baimių ir pan.
Vis dėlto visiškai biologinės tėvystės instinkto aspekto atmesti negalima. Apie 1960 m. mokslininkai aptiko tėvystės hormonu vadinamą hipofizės išskiriamą prolaktiną. Šis hormonas skatina lytinį brendimą, vaisingumą, pieno liaukų vystymąsi ir žadina būtent motinystės instinktą. Jei būsimasis tėvas rūpinasi būsima mamyte ir vaikeliu dar nėštumo metu, dalyvauja gimdyme, jo organizme taip pat pasigamina daugiau prolaktino.
Moters pašaukimas ir visuomenės spaudimas
Lietuvių etnologiniuose šaltiniuose pateikiamas moters vaidmens apibrėžimas, kuris buvo aktualus iki pat XX a. pradžios. Pagrindinė ištekėjusios moters pareiga buvo gimdyti vaikus. Kaip teigia etnologė Pranė Dundulienė, dar XIX a. neturėti vaikų buvo didelė nelaimė, taip pat gėda prieš kaimynus ir gimines, Dievo bausmė ne tik šiame gyvenime, bet ir po mirties.
Laikai pasikeitė ir moterys, dėl bet kokių priežasčių neturinčios vaikų, nebėra smerkiamos. Vis dėlto visuomenė nėra abejinga sutuoktiniams, neauginantiems atžalų. Vis dar sunku tiesmukai pareikšti: „Mes nusprendėme neturėti vaikų. Mums taip geriau.“ Nevaisingas poras visi užjaučia, bet, jei toks sprendimas priimamas turint visas galimybes gimdyti vaikus, tai jau sunkiai suprantama.
Šiuo metu JAV, Didžiojoje Britanijoje maždaug viena iš penkių moterų, kurių vaisingumo laikotarpis jau eina į pabaigą, nė karto negimdė. XX a. 8-ajame dešimtmetyje tokių buvo viena iš dešimties.
Sąmoningas sprendimas neturėti vaikų
Žmonės, nusprendę nesusilaukti vaikų, ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų valstybėse jaučiasi nesuprasti ir bando vienytis bei palaikyti vieni kitus dėl savo pasirinkimo gyventi be vaikų. Yra nemažai interneto portalų, kuriuose bendrauja būtent tokios šeimos. Juose skelbiama, kad gyvenimas be vaikų - sąmoningas pasirinkimas, o vaikų neturėjimas leidžia daugiau laiko skirti sau ir savo mėgstamai veiklai.
Mičigano universiteto mokslininkė J. Barber ištyrė daugiau nei 3 tūkst. besilaukiančių moterų, norėdama išsiaiškinti, ar nepageidaujama motinystė turi įtakos vaikų auginimo kokybei. Vėliau tyrusi šių moterų ir vaikų santykius, J. Barber pastebėjo, kad tiek neplanuotų, tiek visai nelauktų vaikų ryšys su tėvais daug šaltesnis nei planuotų vaikų. Tai byloja, kad dauguma nelauktų vaikų yra nepakankamai mylimi savo tėvų.
Pagrindinės priežastys, kodėl poros renkasi gyvenimą be vaikų:
- Poros iš esmės nemėgsta kūdikių ir vaikų.
- Poros, pajutusios gyvenimo be vaikų pranašumus, nenori nieko keisti.
- Poros lyg ir norėtų vaikų, bet dėl įvairiausių priežasčių juos vis atidėlioja.
Kodėl moterys nenori turėti vaikų?
Nenori gimdyti. Suprantama, kad kai kurioms moterims devynis mėnesius nešioti kūdikį neatrodo nuostabus dalykas. Juk nėštumas susijęs su dideliais pokyčiais, atsakomybe už mažą žmogų. O kur dar nėščiųjų toksikozė, kojų tinimas, didžiulis pilvas, kurio nenusiimsi.
Kai kurios moterys, pabendravusios su jaunomis mamytėmis, nusprendžia, kad motinystė ne joms. Juk baisu klausytis, kaip sunku kasdien prižiūrėti vaikus, kęsti jų kaprizus, skirti jiems be galo daug laiko. O dar pastebėjusios tuos amžinai zirziančius ir nuolat dėmesio reikalaujančius mažylius supranta, kad vaikai joms apskritai nelabai prie širdies.
Dauguma moterų sąmoningai nusprendžia nesusilaukti vaikų visai ne todėl, kad ir taip labai vargsta. Paprastai šioms moterims labai sekasi gyvenime, ypač darbinėje srityje. Jos karjeristės, daug pasiekusios, finansiškai nepriklausomos. Jos atostogauja keletą kartų per metus, dėvi puikius drabužius, linksminasi su draugėmis, keičia mylimuosius.
Kodėl vyrai nenori vaikų?
Reikia paminėti, kad apskritai 93 proc. vyrų baiminasi susilaukti vaikų. Pažįstamas vyras, auginantis tris vaikus, yra užsiminęs: „Kiekvienąkart, kai žmona pasakydavo, jog vėl laukiasi, man trumpam pakirsdavo kojas, apimdavo nepaaiškinamas nerimas.“ Taigi stipriosios lyties atstovus galima nuraminti, kad neaiškūs jausmai galvojant apie besiartinančią tėvystę yra normalu. Taip jaučiasi daugybė vyrų.
Dauguma vyrų nerimauja, ar jie taps gerais tėvais, ar sugebės tinkamai auklėti ir gerai finansiškai aprūpinti savo atžalą. Kartais vyrai nėra įsitikinę, ar sugebės būti atsakingi tėvai. Baimė dar stipresnė tų, kurie patys užaugo be tėvo, nematė vyro šeimoje pavyzdžio.
Kai kurie vyrai baiminasi, jog pagimdžiusios kūdikį moterys visą laiką ir dėmesį skirs tik jam, todėl pablogės jų tarpusavio santykiai. Moterys turi nuraminti vyrą, kad dėmesio jis mažiau gaus tik laikinai, o, visiems trims apsipratus būti kartu, viskas susitvarkys. Be to, būtina vyrą kuo daugiau įtraukti į vaikelio auginimą, kad jis jaustųsi svarbus šeimoje.
Statistika ir tendencijos
Pavyzdžiui, 2018-2019 metais Lietuvoje vaikų neturėjo 31,5 proc. vyrų ir 18,4 proc. moterų, kurių amžius svyravo nuo 30 iki 49 metų amžiaus. Taigi vyrai ir dažniau nenori, ir dažniau neturi vaikų.
Nors Lietuvoje tai dar nėra labai ryšku, bet gyvenimas be vaikų išsivysčiusiose valstybėse plinta. „Human Databse Fertility“ duomenimis, Lietuvoje 13,6 proc. moterų virš 49-erių metų amžiaus, neturi vaikų. Vertinant nuo 1955-ųjų, būdavo metų, kai vaikų neturėdavo tik apie 5 proc. Bet tai nėra labai daug lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Pavyzdžiui, Ispanijoje bevaikių vyresnių moterų dalis siekia 24,9 proc., Suomijoje - 20,3 proc., Vengrijoje - 17,8 proc.
| Šalis | Moterų, neturinčių vaikų, dalis (%) |
|---|---|
| Ispanija | 24.9 |
| Suomija | 20.3 |
| Vengrija | 17.8 |
| Lietuva | 13.6 |
Visuomenės požiūris į bevaikystę
Bet kuriuo atveju - ar sprendimą neturėti vaikų priima vyras, ar moteris - Lietuvoje tai yra smerkiamas reiškinys. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vaikų neturėjimas mūsų šalyje yra stigmatizuojamas, vaikų neturintys žmonės patiria spaudimą ar pašaipas iš šeimos, giminių, draugų ar net darbovietėse.
Pasak D. Stumbrio, išsiskirdama stipriu negatyviu požiūriu į savanorišką bevaikystę, mūsų šalis labai panaši į kitas posovietines valstybes, kaip Bulgarija ar Latvija. Jeigu Danijoje vyrauja nuostata, kad bevaikystei iš esmės pritariama, Vokietijoje toks apsisprendimas nevertinamas nei teigiamai, nei neigiamai, tai Lietuvoje didelė dalis visuomenės sąmoningai apsisprendusius asmenis vertina labai neigiamai.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Šokiruojančios Afrikos vaikų gyvenimo sąlygos: tiesa, kurios negalite ignoruoti!
- Gyvenimas po gimdymo: svarbiausi iššūkiai ir efektyvūs būdai juos įveikti
- Neįtikėtini Lokių Gyvenimo Faktai, Kuriuos Vaikai Turi Žinoti!
- Sužinokite, kiek laiko iš tikrųjų praleisite ligoninėje po gimdymo – svarbiausia informacija naujoms mamoms!
- Strunos Socialiniai Globos Namai: Pagalba ir Priežiūra Tiems, Kam Jos Labiausiai Reikia