26 metų medicinos rezidentė Vytenė Menkevičienė netrukus susilauks pirmagimio. Nors vaiko gimimas yra didelis džiaugsmas, jos laukia ir nusivylimas. Dabartinis įstatymas jauną medikų šeimą paliks be pašalpų. Pagal dabartinius įstatymus atrodo, kad V.Menkevičienė gimdo pačiu netinkamiausiu laiku.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nurodyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi asmenys, kurie per pastaruosius dvejus metus turėjo ne trumpesnį kaip dvylikos mėnesių darbo stažą. Po kelių dienų mama tapsianti V.Menkevičienė į pašalpą nepretenduoja - jai jau suėję 26 metai, tačiau reikiamo stažo neturi.
Taip atsitiko todėl, kad medicinos studijos trunka šešerius metus ir jas pabaigę studentai paprastai būna sulaukę 25 metų. "Mums tai buvo staigmena, nes atrodė, kad dar esi studentas. "Pasidomėjau - ir tikrai. Mums tai buvo šokas. Dar galvojome, kad galbūt yra kažkokia išeitis, gal galime sumokėti įmokas už trūkstamus mėnesius.
Vienintelė galimybė jai gauti pašalpą - dirbti ne tik iki gimdymo, tai yra neiti nėštumo ir gimdymo atostogų, bet vaikui gimus dar atidirbti beveik tris mėnesius. Dabar V.Menkevičienei priklauso tik 76 eurų vienkartinė nėštumo pašalpa. "Ne visiems taip būna, bet apie tuos, kuriems taip gali atsitikti, niekas nepagalvojo. Gal iki manęs niekam tokios problemos nebuvo, nes gal anksčiau būtų pradėję judinti šitą dalyką?
Apie panašią įstatymo spragą "Kauno dienoje" buvo rašoma gegužės mėnesį, kai be tėvystės pašalpos liko į atsargą išėjęs karininkas. Nors kaunietis kariuomenėje ištarnavo dešimt metų ir uždirbo didesnę nei vidutinę algą, jam buvo įskaitytas tik reikalaujamas dvylikos mėnesių darbo stažas, o gautos pajamos neskaičiuojamos. ES teisė įpareigoja valstybes nares, taip pat ir Lietuvą, užtikrinti, kad panašioje situacijoje esantys asmenys nebūtų vertinami skirtingai. Šio įpareigojimo pažeidimas yra asmenų diskriminavimas.
Įstatymo spragos ir diskriminacija
Šiuo metu galiojantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nustato bendrą reikalavimą - pašalpą dėl nėštumo arba vaiko priežiūros gali gauti tik jei per dvejus metus sukaupei dvylikos mėnesių darbo stažą. Taip pat nustatyta privilegija asmenims, kurie stažo neįgijo dėl studijų. Šia privilegija gali pasinaudoti kiekvienas, jeigu yra ne vyresnis nei 26 metų. Medicinos studijas baigusiesiems daugeliu atvejų nėra galimybės pasinaudoti šia privilegija, kadangi studijas jie baigia ir šeimą kuria jau būdami vyresni. Taigi faktiškai medicinos studijas pasirinkę asmenys yra diskriminuojami kitas, trumpesnes studijas pasirinkusiųjų atžvilgiu.
Gydytojų rezidentų problemos
Neseniai gydytojai rezidentai prabilo iki šiol nutylėtas problemas. Visuomenė sužinojo, jog jie gydytojo darbą dirba neretai po 80-90 valandų per savaitę, o už tai tegauna 884 litų stipendiją. Gimus vaikui studijas sustabdžiusi rezidentė, kol vaikui sueina trys metai, gauna tik apie šimto litų pašalpą. Tuberkulioze susirgusi gydytoja rezidentė turėjo išeiti akademinių atostogų ir liko be jokių pajamų. Lietuvos gydytojus rezidentus valstybė iki šiol „viliojo“ dirbti daugiau ir gauti mažiau. Rezidentai dirba gydytojo darbą ir turi tik studento statusą. Nuo studento stipendijos nemokamos socialinio draudimo įmokos, todėl gydytojams rezidentams nėra kaupiama valstybinė socialinio draudimo pensija, nemokamos motinystės (tėvystės) pašalpos.
Kreipimesi reikalaujama sudaryti privalomas darbo sutartis su rezidentūros bazėmis, paliekant studijų sutartis su Universitetu, bei užtikrinti ne mažesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas balandžio 5 dieną vykusiame akademinės bendruomenės susitikime su Seimo nariais ir ministerijų atstovais pasiūlė rezidentus privalomai visu etatu įdarbinti ligoninėse, kur jie atlieka rezidentūrą.
Anot jo, tai padaryti nesunku, nes labai trūksta medikų: „Daugybė gydytojų yra pensinio amžiaus. A. Matulo manymu, rezidentų atlyginimai turi būti 10-20 procentų mažesni negu gydytojų, kad likusius 10-20 procentų gautų rezidentūros vadovas. Šiandien gydytojai, Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai uždirba 2900 litų „popieriuje“, į rankas gauna apie 2100 litų. Seimo narys taip pat žadėjo darbo grupėje siekti, kad rezidentams būtų palikta stipendija.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas siūlo ir kitą būdą, kaip išlaikyti rezidentus Lietuvoje - keisti apmokėjimo už studijas sistemą. Pasak jo, nedidelis skaičius pažangiausių studentų galėtų mokytis valstybės finansuojamose rezidentūros vietose. Mažiau pažangūs galėtų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ji finansuotų jų studijas, o už tai kelerius metus atidirbtų Lietuvoje. Tokių vietų, anot A. Matulo, turi būti daug. Laisvai pasirinkti darbo vietą ir šalį, kurioje gyvens po studijų, Seimo nario nuomone, galėtų savo lėšomis mokantys už rezidentūrą. Dabar metų studijos rezidentūroje kainuoja 10-20 tūkst.
Tokiam patriotizmo „skatinimui“ gydytojai rezidentai aktyviai priešinasi. Jie mano, kad tokie sprendimai tik padidintų emigraciją, o Lietuvoje liktų prasčiausi specialistai. „Tai bandymas įkalinti Lietuvoje ir priversti nešti paskolų naštą. Ar logiška mokėti už savo darbą? Kodėl mes turime imti paskolą, kai kitos specialybės žmonės gali pragyventi iš savo atlyginimo?“ - klausia rezidentai, ir priduria, kad rezidentūra yra ne daugiau kaip 1 etatas, taigi jeigu jie būtų įdarbinti visu etatu, neliktų laiko formaliai „studijuoti“, už ką tarsi reikėtų mokėti.
Privalomas gydytojų įdarbinimas po studijų Lietuvoje, anot gydytojų rezidentų iniciatyvinės grupės atstovo J. Korsako, neišspręstų gydytojų trūkumo problemos, nes tada mažiau žmonių stotų į rezidentūrą Lietuvoje, daugiau iškart emigruotų. Ir rezidentai, ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas sutaria, kad reikėtų daugiau rezidentūros bazių. VU Medicinos fakulteto VU MF podiplominių studijų prodekano doc. dr. A. Utkaus teigimu, šiuo metu VU gydytojai rezidentai gali atlikti rezidentūrą 20-yje akredituotų rezidentūros bazių. Dauguma jų yra Vilniaus mieste - tai ir valstybinės, ir privačios gydymo įstaigos. Anot VU MF sudarytos bazių atrankos ir vertinimo komisijos pirmininko doc. dr. A. Utkaus, kitų miestų ligoninės paraiškų nepateikė.
Pagal rezidentūros reglamentą, rezidentūros bazėje rezidentas privalo budėti 48 valandas per mėnesį, savaitinė studijų trukmė kartu su budėjimais neturi viršyti 40 valandų. Tačiau reglamente yra ir toks sakinys: „Rezidento sutikimu, budėjimų valandos gali būti neribojamos.“ Tai reiškia, kad rezidentas, jei tik sutinka, gali budėti žymiai ilgiau, nei numatyta reglamente.
Pasak J. Korsako, dažniausiai taip ir būna: „Neatsimenu, kad po naktinio budėjimo ryte būčiau išėjęs namo, nors pagal įstatymus tai turėčiau daryti. Po trijų parų ligoninėje ir darbo kokybė kenčia. Norėdamas šio to išmokti, daug kartų viršiju reglamente numatytą laiką. Dirbu 80-90 valandų per savaitę. Vidaus ligas studijuojantis J. Korsakas įsitikinęs, jog norint tapti geru gydytoju, reikia praktiškai gyventi ligoninėje.
VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė yra sulaukusi anoniminių rezidentų skambučių dėl, jų manymu, per didelio budėjimų skaičiaus, bet nė vienas nenorėdavo konkrečiai įvardinti tokių atvejų, todėl niekas ir nepasikeitė. Doc. dr. „Viena vertus, rezidentas kaip studentas už nieką neatsakingas, kita vertus, jis priverstas daryti tą patį, ką daro gydytojas. Mūsų statusu spekuliuojama: kai reikia, esame studentai, kai reikia, dirbantys gydytojai“, - aiškina J.
Studijų kokybė ir priežiūra
Gydytojų rezidentų atstovas J. Korsakas komentuoja, kad studijos, kvalifikacijos kėlimas iš esmės nevyksta: „Esame prievarta sukišti į universitetines klinikas, kuriose pilna specialistų, dėl to rezidentai dažnai negali prieiti prie pacientų. Gerai, jeigu norintis mokytis rezidentas ateina pas norintį mokyti gydytoją. Bet jei gydytojas, kuris už rezidento mokymą negauna jokių pajamų, nenori mokyti, studentas gauna rašyti ligos istorijas, receptus, pildyti dokumentaciją, per operacijas atlikti kvalifikacijos toli gražu nekeliančius darbus, pavyzdžiui, laikyti kablius.“
Pagal studijų programų reikalavimus vieniems rezidentams kiekvienoje ligoninėje tenka dirbti tik po dvi savaites, kitiems - ir po keturis mėnesius. Tai vadinamieji ciklai. „Idėja graži - per tas dvi savaites mes turėtume įgyti reikalingus gebėjimus. Universitetas garantuoja, kad pabaigęs rezidentūrą gydytojas turi mokėti atlikti tam tikras operacijas, gydyti tam tikras ligas, tačiau niekas nekontroliuoja, ar jis tai išmoksta“, - konstatuoja J. Pats J. Korsakas pasakoja, kad jo rezidentūros tvarkaraštis oficialiai visiškai kitoks nei realybė: „Naudojuosi tuo, kad niekas nekontroliuoja, ir dirbu vienoje ligoninėje, kur gydytojai mane moko ir yra dėkingi už tai, kad dirbu gaudamas tik stipendiją.“
Nemažai rezidentų pragyvenimui bando užsidirbti papildomai, o rezidentūroje studijuoja tik formaliai. „Į ligoninę gali ateiti 9, o išeiti 10 valandą ir dirbti kitame darbe, nes ligoninėje tu niekam nerūpi“, - apgailestauja J. Docentas dr. A. Utkus sako sutinkantis su rezidentais, kad trūksta kontrolės, kaip vykdomos programos: „Galbūt tai problema. Bet šiuo metu yra diegiama elektroninė kontrolės sistema, kuri leis pamatyti, ar rezidentas iš tikrųjų gauna tai, kas numatyta programoje, ten bus užfiksuoti atsiskaitymai. Kai kuriuos laukelius turės pildyti patys rezidentai. Bus kontroliuojami ne tik rezidentai, bet ir jų vadovai, kurie turi juos betarpiškai mokyti.“
Pareigų nevykdantiems rezidentų vadovams planuojamos administracinės priemonės - pokalbis, iškvietimas į dekanato posėdžius, taip pat rezidentai galės pakeisti vadovą. Paprašytas pakomentuoti rezidentų teiginį, kad studijos realiai nevyksta, prodekanas doc. dr. A. Utkus atsakė: „Teiginys, kad „studijos nevyksta“, labai abstraktus. Reikėtų žinoti konkrečiai, kur jos nevyksta ir kas jų nevykdo, kad būtų galima imtis priemonių. J. Korsako manymu, rezidentūros programos kai kur prastai vykdomos.
Kreipimesi į atsakingas institucijas gydytojai rezidentai rašo, kad kiekvieną savo veiksmą jie privalo raštu derinti su vadovu, tačiau rezidento vadovas realiai negali stebėti ir tvirtinti visų gydytojo rezidento veiksmų. „Mes esam suinteresuoti, kad vadovai gautų pinigus ir mus mokytų, bet vadovai turi būti tiesiogiai su mumis dirbantys gydytojai“, - komentuoja J. Korsakas. Doc. dr. A. Utkus aiškina, kad sudėtinga priimti ir atleisti vadovą, jei rezidentūros ciklas trunka, tarkim, du mėnesius.
Anot S. Vaškevičienės, patys rezidentai pageidavo palikti studijų sutartį su Universitetu. - SAM iniciatyva įvyko susitikimas su Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų atstovais ir gydytojų rezidentų atstovu Jonu Korsaku. Susitikime akcentuota, kad Seimo valdybos sprendimu yra sudaryta darbo grupė gydytojų rengimo problemoms nagrinėti. SAM dar prieš rezidentų kreipimąsi buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išnagrinėti priėmimo į aukštąsias mokyklas nustatymą bei rezidentūros studijų apmokėjimo iš valstybės biudžeto tvarką.
Pasitarime sutarta dėl dviejų alternatyvų: pirma, reikėtų iš esmės keisti aukštojo mokslo įstatymą ir kai kuriuos kitus įstatymus, kad gydytoją rezidentą būtų galima vertinti vien kaip darbuotoją ir darbinti vien tik rezidentūros bazėse. Antra, rezidentūrą siūloma skaldyti į teorinę ir praktinę dalis. Už teorinę dalį, kaip ir iki šiol, būtų atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Reikėtų kalbėti, kad rezidentūros bazės rezidentus įdarbintų papildomai ir būtų dvigubas finansavimas: praktinė dalis - iš ligoninių, o teorinė - ŠMM stipendija. Pirmoji alternatyva sudėtingesnė, tam reikėtų pakeisti teisės aktus, įstatymus, užtruktų jų leidyba. Darbo grupės nariai pasisakė už tai, kad realiau ir protingiau būtų tenkinti antrąją alternatyvą.
- Gydymo įstaigose atlyginimai nevienodi, pavyzdžiui, kai kuriose gydytojų užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Iš principo tai turėtų būti susieta su vidutiniu gydytojų atlyginimu Lietuvoje, ne su vidutiniu darbo užmokesčiu šalies ūkyje. - Mes kalbame apie tai, kad rezidentus pritraukti, „pririšti“ prie kai kurių gydymo įstaigų juos įdarbinant, kad jie būtų visateisiai kolektyvo nariai.
- Europos Sąjungos aktai neleidžia žmonių įdarbinti prievarta, specialistų niekas nesulaikys. Kai kurių specialybių ruošimui trūksta lėšų. Sutarties esmė: gydymo įstaiga įsipareigoja sumokėti reikiamą sumą už jai reikalingo specialisto paruošimą, o rezidentas įsipareigoja už tuos gydymo įstaigos pinigus atidirbti, tarkim, 2 ar 5 metus. Nepavadinčiau to paskola ar paskyrimu. Manau, kad tai nepažeistų ES teisės aktų. Tai viena iš „pririšimo“ formų. Antra - bazių išplėtimas. Rezidentas, pamatęs daugiau kitų šalies ligoninių, darbą ten, įvertinęs galimybes tobulėti, pasirenka, kurioje ligoninėje norėtų dirbti. Tai viena iš galimybių studentui.
Ar Lietuvos SAM planuoja finansiškai prisidėti prie gydytojų rezidentų profesinės kvalifikacijos kėlimo? Apie tai ir kalbame, nes praktinė rezidentūros dalis SAM iniciatyva per privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, per valstybines ligonių kasas būtų finansuojama, t. y. rezidentai įdarbinami gydymo įstaigose. Visą laiką rezidentūra, net pačių rezidentų noru, Lietuvoje buvo finansuojama iš ŠMM.
Pokyčiai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūros studijose įdiegiamas pakopinėmis kompetencijomis grįstas mokymas, įgalinantis gydytojus rezidentus dar rezidentūros studijų metu vykdyti savarankišką klinikinę veiklą. Šį pokytį įtvirtina Vilniaus universiteto senato 2024 m. lapkričio mėn. 19 d. nutarimas, patvirtinantis naująjį rezidentūros studijų reglamentą.
Prof. dr. „Pakopinėmis kompetencijomis grįstas mokymas leidžia gydytojui rezidentui įsiveiklinti save anksčiau negu jis pabaigs studijas. Tai reiškia savarankiškai priimti klinikinius sprendimus, teikti pagalbą pacientams ir t. t. Reglamente aprašėme šiuos savarankiškumo lygmenis“, - pirmąjį pokytį rezidentūros reglamente komentavo Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr.
Pirmasis pakopinėmis kompetencijomis grįsto mokymo lygmuo numato, kad gydytojas rezidentas tiesiog stebi procesą. Antrasis lygmuo numato gydytojo rezidento dalyvavimą procese kartu su vyresniu kolega, kuris visada šalia ir gali pagelbėti. Trečiasis lygmuo - kai gydytojas rezidentas turi mentorių arba vadovą iš tolimesnio skyriaus, centro ir pan. Ketvirtasis lygmuo - kai gydytojas rezidentas praktiškai yra savarankiškas tam tikroje pakopinėje kompetencijoje.
„Visa tai - inovacija. Jeigu anksčiau viską apspręsdavo gydytojo turima licencija, tai nuo šiol atsiranda tarpinis būvis arba pakopinė kompetencija, kai tam tikrose srityse gydytojas rezidentas priima savarankiškus sprendimus. Tai - labai didelė atsakomybė visiems. Numatėme visą procesą, kaip rezidentas įgis šį savarankiškumą. Kiekvieną techninį įgūdį aprašėme skaičiais. Žinoma, sistemą dar tobulinsime. Tačiau diskusijos su kolegomis iš užsienio šalių atskleidė, kad tokia keičiamų rezidentūros programų aprėptimi esame vieni iš pirmųjų Europoje. Be abejonės, vokiečiai ir olandai yra lyderiai Europoje, tačiau kitos šalys eksperimentuoja tik su tam tikromis programomis.
„Labai svarbus pokytis naujajame rezidentūros studijų reglamente yra studijų sustabdymo galimybė. Reikia pasakyti, kad MF Tarybos posėdžio metu būta karštų diskusijų dėl to. Pagrindiniai klausimai kilo atsižvelgiant į rezidentūros studijų specifiką: išėjus ilgesnių kasmetinių ar motinystės atostogų, patys rezidentai teigia užmirštantys kai kuriuos specifinius dalykus, būna sunku grįžti į studijų ritmą ir pan.
Anot M. Jokubaičio, budėjimo laiko apibrėžimas buvo svarbiausias klausimas, dėl kurio Rezidentų taryba diskutavo ilgiausiai ir ieškojo kompromiso tarp trijų šalių - rezidentų, Universitetinės ligoninės ir Medicinos fakulteto. „Anksčiau budėjimo laikas nebuvo griežtai apibrėžtas ir įvairiuose skyriuose skirtingai interpretuojamas. Tai priklausydavo nuo gydytojų specialistų skaičiaus konkrečiame skyriuje, taip pat - reikalingų žmogiškųjų resursų. Budėjimo valandos svyruodavo nuo 20-ies iki 96-ių, nors reglamente numatyta iki 48 val., o su gydytojo rezidento sutikimu - iki 72 val.
Nuo šiol rezidentūros reglamente numatoma, kad budėjimas vyksta nuo 17 val. iki 7 val. ryto bei nuo 18 val. iki 8 val. ryto, darbo dienomis - priklausomai nuo rezidentūros struktūrinio padalinio organizavimo tvarkos. Budima ne daugiau kaip 0,3 etato per ataskaitinį laikotarpį. Taip pat nustatytas budėjimas šventinėmis dienomis, aprašyti kiti įvairus aspektai, susiję su teisėkūros reikalavimais. „Manau, budėjimo laiko apsibrėžimas yra labai svarbus pasiekimas, užtikrinantis rezidentams jų garantijas“, - teigė M.
Rezidentų atstovas taip pat išreiškė padėką prof. Vytautui Kasiulevičiui, prof. Tomui Jovaišai, doc. Donatai Ringaitienei bei visiems, prisidėjusiems prie rezidentūros reglamento atnaujinimo ir gydytojų rezidentų darbo organizavimo tvarkos kūrimo: rezidentams ir Rezidentų tarybai, Santaros klinikų gydytojų sąjungai, VUL SK Žmogiškųjų išteklių skyriui, Vidaus audito tarnybai, Rezidentūros centro darbuotojams, VU Medicinos fakultetui ir VUL SK teisės skyriaus darbuotojams, bei VU MF dekanui prof. Daliui Jatužiui. „Visi šie pokyčiai nebūtų pasiekti be didžiulės komandos pagalbos“, - teigė M.
žymės:
Panašus:
- Karoliniškių poliklinika: vaikų gydytojai, registracija ir atsiliepimai
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Radviliškio Poliklinika: Patikimiausi Vaikų Gydytojai ir Lankstus Darbo Laikas
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Pagerinti Nėštumo Metu Savijautą – Jūsų Geriausias Vadovas!
- Neįtikėtina Ievos Dumbauskaitės kelionė į šlovę: viskas, ką turite žinoti apie jos gyvenimą ir karjerą!