Kas Liūdina Vaiką: Priežastys ir Pagalba

Liūdesys vaikystėje yra natūrali emocija, tačiau kai šis jausmas tampa nuolatinis arba pasireiškia dažnai, tėvai turi imtis veiksmų, kad padėtų savo vaikui. Atsakymas į šį klausimą dažnai reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamų priemonių, kad vaikas jaustųsi geriau.

Tradicinės Vaikų Savižudybių Priežastys:

• Nesėkmės mokykloje.
• Konfliktai su bendraamžiais.
• Problemos su tėvais.
• Nemokėjimas rasti būdų pašalinti iškilusius sunkumus, nesugebėjimas jų įvertinti.

Pakanka Smulkmenos

Dažnai paaiškėja, kad kraupiam žingsniui vaiką paskatina kokia menka smulkmena, net pasakyta frazė. Pavyzdžiui, vaikų psichologė papasakojo tokį atsitikimą, kuris paaiškėjo po vaiko mėginimo nusižudyti. Mokytoja antrokėliui parašė pastabą dėl neatidumo. Vaikas graudžiai apsiverkė. Pedagogė, lyg norėdama vaiką nuraminti, pasakė: „Ir ko čia dabar pravirkai lyg mergiūkštė! Žiūrėk, dar dėl to imsi ir pasikarsi!“ Šiurkšti pastaba paveikė... Psichologo konsultacijų metu paaiškėjo, jog vaikas buvo labai pažeidžiamas, jautrus, namuose žiauriai baudžiamas. Tačiau antipedagogiška mokytoja to nesuvokė.

Tokiai rizikos grupei priskiriami į depresiją linkę, kvaišalus vartojantys paaugliai, asocialių tėvų, prievartą patiriantys vaikai, nėščios paauglės, įsimylėjėliai. Suaugusieji dažnai irgi samprotauja kaip nesubrendę: kam, girdi, vaikui žudytis? Vaikas gali kiek ir pagąsdinti suaugusiuosius, pavaizduoti, kad išgėrė tablečių. Tačiau tokiam gudravimui paauglys dažnai nėra psichologiškai pasirengęs. Tai suaugusių mąstymo detalė.

Didvyriškumo Kultas

Savižudybių priežastis tyrinėjantis psichiatras Vladimiras Voicechas iškėlė dar vieną bėdą, skatinančią vaiką kelti ranką prieš save. Visuomenėje priimta save nuskriaudusį žmogų laikyti auka, kurią tokiam žingsniui pastūmėjo gyvenimo aplinkybės, artimi nesupratingi žmonės. Dėl to jis užjaučiamas, jo gailima. Tokioms nuotaikoms vaikai labai imlūs: suaugusiųjų samprotavimai ir užuojauta mirusiajam ne vienam sukelia norą nuoskaudos atveju šitaip pamokyti skriaudėjus, neteisiuosius. Todėl suaugusieji, užuot vaikų akivaizdoje skubėję teisti ar užtarti, turėtų objektyviai aptarti ir pakėlusio prieš save ranką vaiko, paauglio klaidas: nenuovokumą, nemokėjimą rasti išeities, gal ir kaprizingumą, kerštingumą, išlepimą, egoizmą. Tegul vaikas susiformuoja neigiamą požiūrį į savižudybę ir nemano, kad buvo padaryta kažkas didvyriška.

Labai liūdina bandymų nusižudyti padariniai. Paprastai jie būna žiaurūs. Didelė išgertų tablečių dozė gali sutrikdyti širdies darbą, atraminę judėjimo sistemą. „Skrydis“ iš balkono ar nuo stogo gali visam gyvenimui žmogų prikaustyti prie invalido vežimėlio. Todėl vaikui reikia aiškinti, jog klaidingas sprendimas nebus vertas jokios pavėluotai rodomos suaugusiųjų užuojautos ar meilės. Labiausiai gailėtis savo suluošinto gyvenimo teks jam pačiam.

Reikia Atidumo

Vaikai nieko nemoka slėpti. Jie visada vienokiu ar kitokiu būdu duoda ženklą ir apie savo ketinimus. Tie signalai - tai taip pat išreikšta viltis, jog dar kas nors ateis į pagalbą. Kiekvienu savo poelgiu, žodžiu, net kaprizu vaikas tarytum sako: „Pažiūrėk į mane. Suprask, kaip man blogai! Padėk man! Mylėk mane!“ Dažnai vaikai tai pasako ir garsiai. Verta suklusti, jei jie kalba, kad be jų pasaulyje niekas nepasikeis ar „rytoj manęs čia jau nebus“.

Tragišką savo sumanymą paprastai vaikai ilgokai nešioja savyje. Be tvirtos nuostatos staiga prieš save kelti ranką jiems baisu. Tačiau kai sprendimas jau subręsta, jie stengiasi viską padaryti gražiai. Neretai net paskutinėmis dienomis ar minutėmis stengiasi sutvarkyti „žemiškus“ reikalus: sudeda savo daiktus, sutvarko kambarį, stengiasi grąžinti skolas, susitaikyti su „priešais“. Atiduodamas draugui, broliui kokį daiktą, kurį labai mėgo, vaikas gali pasakyti: „Imk, man jo daugiau nereikės“. Kartais vaikai ryžtasi lėtai mirčiai: nustoja valgyti, būna apatiški, ryja narkotikus ne dėl to, kad jiems patinka, o turėdami kraupų tikslą. Dažnai, išgyvenę kokią nors krizę, vaikai nustoja mokytis, nekreipia dėmesio į savo išvaizdą, higieną. Suaugusiųjų akimis tų krizių priežastys dažnai yra labai nerimtos, bet vaikui atrodo priešingai. Todėl reikia būti atidiems.

Kas Gali Sukelti Vaiko Liūdesį?

Pirmiausia svarbu suprasti, kad liūdesys vaikui gali kilti dėl įvairių priežasčių. Kai kurios iš jų gali būti:

• Pereinamieji gyvenimo etapai - Kai vaikas pereina iš vieno gyvenimo etapo į kitą (pavyzdžiui, pradeda eiti į mokyklą ar keičiasi šeimos struktūra), jis gali patirti stresą ar nerimą.
• Socialiniai santykiai - Konfliktai su draugais ar sunkumai bendraujant su kitais vaikais gali sukelti liūdesį.
• Akademinės ir kitokios problemos - Problemos mokykloje, nesėkmės ar nesugebėjimas susidoroti su užduotimis gali kelti neigiamas emocijas.
• Šeimos santykiai - Vaikai labai jautriai reaguoja į bet kokius šeimos narių konfliktus ar pasikeitimus šeimoje (pvz., skyrybos, netektys).
• Fiziniai sveikatos sutrikimai - Kai kurios ligos ar netgi pervargimas gali pasireikšti kaip liūdesys.

Kaip Padėti Vaikui, Kuris Dažnai Būna Liūdnas?

Tėvams labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikas jaučiasi ir kokios gali būti emocijų priežastys. Yra keletas veiksmų, kurių galite imtis, kad padėtumėte savo vaikui jaustis geriau.

1. Būkite Atidūs ir Klausykite

Svarbiausias žingsnis norint padėti vaikui - tai suteikti jam galimybę išsakyti savo jausmus. Kartais vaikai tiesiog nori būti išgirsti. Skirkite laiko ir klauskite jų, kaip jie jaučiasi, kas juos neramina ar kokios situacijos juos liūdina. Nepraleiskite jokių požymių, kad vaikas galėtų jaustis nesuprastas.

2. Rūpinkitės Vaiko Sveikata

Emocinis ir fizinis sveikatingumas yra glaudžiai susiję. Įsitikinkite, kad jūsų vaikas sveikai maitinasi, pakankamai miega ir užsiima fizine veikla. Fizinis aktyvumas padeda išskirti endorfinus, kurie gali pagerinti nuotaiką ir mažinti stresą.

3. Skatinkite Teigiamą Socializaciją

Dažnai vaiko liūdesys gali kilti dėl socialinių problemų. Skatinkite vaikus bendrauti su kitais vaikais, organizuokite žaidimus, užsiėmimus ar net dalyvavimą įvairiuose būreliuose. Socializacija padeda vaikui įgyti pasitikėjimo savimi ir sumažinti vienatvės jausmą.

4. Nustatykite Stabilias Rutinas

Vaikams svarbu turėti aiškias ir pastovias kasdienines rutinas. Laikydamiesi kasdienio tvarkaraščio, vaikai jaučiasi saugiau ir žino, ko tikėtis. Tai padeda sumažinti stresą ir padidina emocinį stabilumą.

5. Būkite Šiltas ir Empatiškas

Dažnai paprasčiausia pagalba, kurią galime suteikti vaikui, yra šiluma ir emocinis palaikymas. Parodykite vaikui, kad jis yra mylimas ir svarbus, kad jūs esate šalia ir pasiruošę jį palaikyti.

Profesionalų Patarimai

Jei vaiko liūdesys tęsiasi ilgą laiką ir neatsako į namų aplinkoje suteikiamą pagalbą, svarbu kreiptis į specialistus. Vaikų psichologai gali atlikti vertinimus ir padėti atrasti gilumines emocines problemas. Jie taip pat gali pasiūlyti terapiją, kuri padės vaikui spręsti nerimą ar liūdesį.

Tėvų pagalba: Tėvai turi būti kantrūs ir palaikantys, bet taip pat turėtų žinoti savo ribas. Jei liūdesys trunka per ilgai ir negerėja, kreipkitės į specialistą, kad gautumėte patarimų, kaip geriau padėti vaikui.

Patarimų Sekcija: Ką Daryti, Jei Vaiko Liūdesys Tęsiasi?

• Skatinkite vaikus dalyvauti kūrybinėje veikloje - piešimas, muzika, šokiai ir kt. Tai gali padėti vaikams išreikšti savo jausmus neįprastais būdais.
• Leiskite vaikui turėti savo asmeninę erdvę, kur jis gali pabūti vienas ir apmąstyti savo jausmus.
• Padėkite vaikui sukurti teigiamas mintis ir išmokyti jų atsipalaiduoti per kvėpavimo pratimus, meditaciją ar jogą.
• Nepraleiskite emocinių signalų ir nesidrovėkite ieškoti pagalbos, jei vaiko liūdesys tampa ilgalaikis ar labai stiprus.

Vaikų Socialiniai Santykiai: Priežastys ir Sprendimai

Visiems vaikams socialiniai santykiai yra svarbūs. Kiekvienas besivystantis kūdikis siekia užmegzti artimą, saugų ryšį su motina ar kitu asmeniu, kuris vaikui garantuoja fizinį išlikimą ir užtikrina emocinio santykio palaikymą. Saugus ryšys - tai žmogaus esminio pasitikėjimo savimi ir kitais pagrindas.

Mokykliniais metais vaikų socialiniai santykiai įgyja didelę reikšmę. Auga vaikų susidomėjimas draugyste. Mokykloje vaikai praleidžia nemažai laiko būdami vieni su kitais. Jie labai daug išmoksta apie tai, kaip kiti galvoja, kuo tiki ir kaip elgiasi. Taigi bendraudami su kitais vaikais vaikai mokosi svarbių socialinių įgūdžių: bendradarbiavimo, dalinimosi, konfliktų sprendimo, empatijos ir kt.

Daugeliui vaikų tinkamai susitvarkyti su socialiniais santykiais, susirasti draugų - tai didelis ir sudėtingas iššūkis. Vaikams gali būti sunku susirasti draugų dėl įvairių priežasčių.

Priežastys, Dėl Kurių Vaikams Sunku Bendrauti:

1. Neretai vaikai, kuriems yra būdingas padidintas aktyvumas, impulsyvumas, nedėmesingumas, susiduria su sunkumais užmezgant ir išlaikant draugystes su kitais vaikais. Dėl impulsų kontrolės sunkumų vaikai gali agresyviai sąveikauti su kitais, stokoti problemų sprendimo įgūdžių, jiems gali trūkti empatijos, vaikai gali nesuprasti savo elgesio padarinių.
2. Taip pat su bendravimo sunkumais gali susidurti vaikai, kurių komunikacijos įgūdžiai yra neišlavėję. Vaikams gali būti sunku inicijuoti, išlaikyti pokalbį su vaikais.
3. Dar daugiau, su bendravimo sunkumais gali susidurti vaikai, kuriems yra būdingas nusišalinęs, nedrąsus, baimingas, drovus, suvaržytas elgesys su bendraamžiais, kitais vaikais. Tai nereiškia, kad vaikai nenori bendrauti su kitais vaikais. Paprastai vaikai turi labai daug noro bendrauti su bendraamžiais, bet juos varžo patiriamas nerimas.
4. Taip pat yra ir kitų priežasčių, dėl kurių vaikai susiduria su bendravimo sunkumais. Neretai bendravimo sunkumų turinčių vaikų elgesys, emocinės reakcijos erzina kitus vaikus, vaikai gali atstumti ir izoliuoti bendravimo sunkumų turinčius vaikus.

Kaip Padėti Vaikui, Turinčiam Bendravimo Sunkumų:

• Pirmas žingsnis - išsiaiškinkite priežastis, dėl kurių Jūsų vaikui kyla bendravimo su bendraamžiais sunkumai.
• Antra, galite mokyti vaiką, kuris turi bendravimo sunkumų, socialinių įgūdžių namų aplinkoje. Socialinių įgūdžių mokymus galite pradėti nuo kontakto užmezgimo mokymų.
• Žaiskite su vaiku. Galite žaisti įvairius žaidimus. Rekomenduoju įvairius vaidmenų žaidimus. Žaidžiant šiuos žaidimus galima išmėginti įvairius elgesio būdus ir socialinius vaidmenis.
• Svarbu nekritikuoti vaiko, netrikdyti vaiko žaidimo, nesiimti iniciatyvos, nesielgti direktyviai. Žaidimo metu vaikas mokysis kaip dalintis, bendradarbiauti, imtis iniciatyvos žaidime, išlaukti savo eilės.
• Drąsinkite vaiką užsiimti dominančiomis veiklomis.
• Pasistenkite ramiai reaguoti į vaiko pasakojimą.

Tėvų Lūkesčiai ir Vaikų Jaustis

Pabaigoje norėtųsi pasakyti, kad kartais nutinka taip, kad savo vaikų atžvilgiu mes, tėvai, turime per didelius lūkesčius. Pabandykite įsivaizduoti, kaip Jūsų vaikas turėtų jaustis, kai jam nepavyksta pateisinti Jūsų ar kitų asmenų „socialaus vaiko” lūkesčių? Įsivaizduoju, kad tiek Jūsų, tiek ir kiti vaikai, kurie nepateisina savo tėvų lūkesčių, gali jausti kaltę galvodami, kad nuvylė savo mylimus artimuosius. Taip pat vaikai gali jaustis nevisaverčiais, vaikams gali pradėti formuotis menkavertiškumo jausmas. Taigi, kartais galvodami apie tai, kokius norime matyti savo vaikus ateityje, mes nebematome to, kokie jie yra dabar.

Vaikų Problemų Priežastys - Tėvų Savanaudiškumas?

Vaikų problemos kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Bet paklausinėję (tai aš ir padariau), gautume keletą dažnų atsakymų. Vieni nori susilaukti vaikų, nes kiti turi. Kiti - dėl ramesnės senatvės, treti mano, kad taip galės po savęs ką nors palikti. Dar yra besitikinčių, kad vaikai perims jų sukauptus turtus, verslą ar profesinę patirtį. Pasitaiko atvejų, kai vaikai gimdomi tam, kad apsaugotų šeimą nuo skyrybų, priverstų vyrą nupirkti didesnį butą, taptų donoru savo vyresniam broliui ar kompensuotų mirusio vaiko netektį. Tiek daug priežasčių, kodėl verta turėti vaikų! Pateikti motyvai yra logiški ir praktiški. Tačiau visi šie tėvystės motyvai neišvengiamai veda į didesnes ar mažesnes problemas, nes visi jie - išimtinai egoistiniai.

Toks vilčių žlugimas - gana dažnas. Psichologai jam išrado net specialų terminą „tuščio lizdo sindromas“. Tėvai viliasi, kad vaikas užpildys mamos ar tėvo vidinę tuštumą, įprasmins būtį; paguos ir palinksmins. Ir staiga šis „atsakingas“ asmuo, skirtas tokioms svarbioms funkcijoms atlikti, ima ir pasitraukia iš „pareigų“. Šį sąrašą galima tęsti be galo. Visų tokių ir panašių lūkesčių neišsipildymas dažnai įvardijamas kaip problemos su vaikais. Problemos kyla iš mūsų savanaudiškų norų vaiko atžvilgiu.

Kaip Duoti Vaikui "Sparnus"?

Atsiradusius sunkumus rūpestingi tėvai sprendžia šiais laikais populiariausiu būdu: mokosi naujų, veiksmingesnių auklėjimo būdų, skaito specialią literatūrą, vaikšto į kursus, seminarus tėvams. Savo santykius su vaiku paramstę intelektualiniais sprendimais, pakliūvate į didelius spąstus, kurie vadinami santykiu TAI-TAI (dviejų objektų santykis). Jūs vaikui tampate TAI, t. y. objektu, iš kurio nepaliaujamai srūva nurodymai ir reikalavimai arba kuris teikia materialinę naudą. O vaikas jums taip pat tampa TAI - teisingai, be klaidų veikiančiu organizmu, nekeliančiu didelių reikalavimų ir rūpesčių. Šeimoje įsivyrauja taika ir ramybė, su kurios pasekmėmis nuolat susiduriu savo kabinete, t. y. Kitas santykis tarp dviejų žmonių AŠ-TU (asmeniškas dviejų žmonių santykis). Šiuo atveju jau įmanoma pagarba, o jei pavyks - ir meilė.

Kaip pasiekti santykį AŠ-TU su savo vaiku? Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Atlikite testą: jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas.

Tėvų Elgesys ir Vaikų Emocijos

Pasitaiko atvejų, kai kreipiasi kultūringi, inteligentiški sutuoktiniai su tokiais nusiskundimais: „Mūsų vaikas nevaldo savo neigiamų emocijų, mes nežinome, kaip kovoti su jo įniršio priepuoliais.“ Tėvų „užsakymas“ psichologui skamba maždaug taip: „Pataisykite mūsų vaiką. Jis sugedo ir nebeveikia taip, kad nekeltų mums rūpesčių.“ Tačiau „taisyti“ reikia tėvų santykius, kurie tiesiog pritvinkę gerai užmaskuotos įtampos ir tarpusavio nepasitenkinimo! Vaikas tokioje aplinkoje tik išreiškia tai, kas vyksta tarp tėvų. Daug lengviau yra pareikalauti iš kito: kad gražiai su manimi elgtųsi, kad mandagiai kalbėtų, būtų paklusnus ir rodytų pagarbą.

Leisti Vaikui Augti

Kaip „duoti vaikui sparnus“ jo neauklėjant? Atsakymas ir labai paprastas, ir labai sudėtingas: tėvai turi leisti vaikui augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų. Įsivaizduokite, kad auginate namie gėlę. Jūs leidžiate jai augti, sudarydami tam tinkamas sąlygas, palaistote, jei reikia, patręšiate, perstatote į tinkamesnę vietą. Bet juk nepuoselėjate gėlei jokių lūkesčių? Netampote už lapų, kad greičiau augtų ar pakeistų žiedo formą. Neribojate gėlės aukščio pavoždami ją po kibiru, bausdami už per mažą žiedą nesustojate jos laistyti. Panašiai ir su vaikais.

Net jei atkrinta auklėjimo misija, vaikus auginti vis tiek sunku, nes turime būti atviri, sąžiningi, reiklūs sau ir gebantys tinkamai reaguoti į vaiko augimo poreikius. Kuo tai skiriasi nuo įprasto auklėjimo? Tuo, kad auklėdami įsivaizduojame, koks vaikas turi būti: kaip jis turi elgtis, kaip rengtis, su kuo draugauti, kaip mokytis, kur studijuoti ir pan. Leisti vaikui augti reiškia, kad tėvai turi vadovautis visai kitomis nuostatomis ir visai kitaip elgtis.

Netrukdantys vaikui augti tėvai mato savo vaiką tokį, koks jis yra, žino jo realius poreikius ir gebėjimus, girdi, ką vaikas sako, jaučia, kaip jis jaučiasi ir labai savikritiškai vertina neigiamą vaiko elgesį.

Prievarta Prieš Vaikus

Lazdos ir saldainio metodas gal ir buvo tinkamas Ivano Pavlovo šunims dresuoti, bet ar mes norime iš savo vaiko padaryti dresuotą gyvūną? Pavyzdžiui, už dešimtuką gauni 10 litų, už aštuntuką - 8 litus, už neigiamą pažymį - minus 5 litai.“ Puiki buhalterinė sistema? Tačiau ką iš tiesų perka tėvai? Prievartai priskiriamos ir bausmės (mušimas, rėkimas, laisvės apribojimas, nesikalbėjimas ir pan.). Psichologinei prievartai galima priskirti taip pat vertinimą ir lyginimą su kitais, lepinimą, apleistumą, net ir maksimalų vaiko užimtumą, kai vaikas nebeturi laisvalaikio, nes visas jo laikas skiriamas būreliams ir kokiems nors socialiai populiariems gebėjimams lavinti. O prievarta gimdo prievartą, pasipriešinimą, kovą.

Kaip Išmokyti Vaikus Kalbėtis Apie Problemas?

Kalbėtis apie savo problemas, specialistų teigimu, yra psichikos higienos pagrindas, o mokytis tai daryti reikia pradėti dar vaikystėje. Nors pasakoti apie tai, kas liūdina, dažniausiai nėra malonu, pokalbiai ir aiškus jausmų įvardijimas gali stipriai pakeisti vaiko smegenų raidą, padėti susidaryti ryšiams tarp emocinės ir mąstančios smegenų dalies.

Pirmasis žingsnis, siekiant išmokyti vaikus kalbėti apie problemas, anot A. Kašinskos, yra tėvams neslėpti savųjų. Šeimos psichologės teigimu, vaikai yra gerokai atsparesni, negu daugumai atrodo, ir tikroviškas problemų nagrinėjimas jiems gali padėti.

Kai tėvai patys neslepia turintys problemų, apie jas kalbėti gali mokyti ir vaiką - kviesti jį papasakoti situaciją, kontekstą, įvardinti jausmus ir kartu ieškoti sprendimo būdų. Svarbiausia būti atviru su vaiku, neneigti, kad problema yra, o kiekvieną problemą vardinti kaip užduotį, kurią vienaip ar kitaip galima išspręsti.

Pasikeitus Vaikų Elgesiui

Jeigu pasikeičia vaiko elgesys, pavyzdžiui, jis visada norėdavo kartu eiti į parduotuvę, o dabar atsisako, jeigu vaikas pasidaro irzlus arba beveik nustoja kalbėtis, skundžiasi, kad negali užmigti arba blogai miega, prastėja jo pažymiai, daugiau laiko praleidžia vienumoje, keičiasi apetitas, atsiranda pilvo ar galvos skausmai - visi šie ženklai gali reikšti, kad vaiką kažkas neramina“.

Ar Galima Mušti Vaikus?

Psichologai teigia, kad vaikų mušti nevalia. Kodėl? Kokie auklėjimo būdai veiksmingesni ir kaip elgtis, jei nesusivaldėme ir trenkėme vaikui?

Auklėdami diržu įdiegiame žinojimą, kad pasaulį valdo agresyvi jėga - reikia arba jai paklusti, arba pačiam taip siekti savo tikslų. Mušti vaikai dažniausiai būna labai žemos savivertės, prastos nuomonės apie save, jie nedrįsta rizikuoti, siekti ko nors gyvenime. Universitetai, gražūs namai, išsilavinimas, geras gyvenimas, jų supratimu, yra skirti kažkam kitam. Žemą savivertę pasikelti neretai ji stengiasi smurtaudamas, žemindamas kitus. Vaikystėje muštas vaikas vėliau į visas gyvenimo aplinkas - šeimą, darbą, draugystes - perkelia aukos ir smurtautojo santykių modelius. Klausimas tik, kurioje pozicijoje jis atsidurs.

Alternatyvos Smurtui

Ramiai ir daugybę kartų akcentuojant, aiškinant tuos pačius dalykus pasiekiami rezultatai. Vaikui reikia aiškiai nubrėžti saugumo ribas - kas galima ir kas - ne, padedant jam suvokti, kad tinkamai elgtis yra pirmiausia jo paties interesas.

Supratus, kad netinkamai elgiamės net ir praėjus daugeliui metų, galima atsiprašyti. Svarbu, kad situacija būtų visiems aiški - vaikas pasielgė blogai, bet ir mano reakcija nebuvo adekvati. Tai pripažinę galėsime suprasti ir vaiko, ir suaugusio žmogaus netinkamo elgesio priežastis, o ateityje veikti saugiau ir efektyviau.

Auklėjami be rykščių ir kumščių, vaikai auga atsipalaidavę, laisvi, tikri, kad bus sėkmingi gyvenime. Jie supranta, kad galima norėti ir nenorėti, tačiau pasekmes visais atvejais prisiims jie patys. Jie žino, kad galima suklydus, pasielgti tinkamai ir ištaisyti klaidas.

žymės: #Vaika

Panašus:

• Abortas Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti apie po ir tablečių abortus
• Šokiruojantys faktai: Kiek metų buvo vyriausiam vaikui gimus antram Lietuvoje?
• Atskleidžiame: Kokio amžiaus vaikai sulaukia brolio ar sesers? Gimstamumo tendencijos ir lyties tapatybės paslaptys
• Vaikiška krepšinio lenta su stovu: puiki dovana jaunajam sportininkui!
• Efektyvūs ir saugūs vaistai nuo kosulio kūdikiams – ką verta žinoti kiekvienam tėvui?