Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumo nutraukimas - tai pasirinkimas, su kuriuo susiduria moterys įvairiose gyvenimo situacijose. Pasirinkimas nutraukti nėštumą gali būti labai paprastas ar labai komplikuotas, tai priklauso nuo įvairių faktorių, tačiau teisę į tokį pasirinkimą privalo turėti kiekviena moteris. Nėštumą nutraukti pasirenkama ne vien neplanuoto nėštumo atveju, bet ir planuoto nėštumo metu, kai vaisiui nėra galimybės išgyventi (pvz., raidos ar chromosomų patologija, didelis neišnešiotumas) ar kyla grėsmė moters gyvybei, todėl yra itin svarbu moteriai suteikti teisę laisvai priimti sprendimą, tinkamiausią jos situacijai.

Šiuo metu, kai chirurginio nėštumo nutraukimo prieinamumas yra ribojamas, itin svarbu kalbėti apie alternatyvas, būdus užtikrinti moters reprodukcines teises ir suteikti visapusišką reprodukcinės sveikatos priežiūrą. Deja, Lietuvoje vis dar vadovaujamasi moraliai pasenusiu 1994 m. įsakymu dėl nėštumo nutraukimo atlikimo tvarkos, o projektas siekiantis atnaujinti įsakymą, kuris įtrauktų ir medikamentinį nėštumo nutraukimą, nuo 2014 metų taip ir nepajudėjo į priekį. Šiuo metu moterys vis dar yra priverstos savo reprodukcinę sveikatą patikėti anoniminiams forumams, o pagarbaus dialogo šiuo klausimu taip pat trūksta.

Pandemijos įtaka reprodukcinei sveikatai

Pandemija į viršų iškėlė jau ir taip opias problemas, viena jų - reprodukcinės sveikatos priežiūra. Pandemijos metu dalis gydymo įstaigų atsisakė atlikti nėštumo nutraukimo procedūras, nes tai yra planinė, o ne būtinoji pagalba, tad ši paslauga moterims tapo mažiau prieinama. Žinoma, poreikis gauti tokią medicininę pagalbą niekur nedingo, o moterys buvo priverstos ieškoti kitų būdų, neretai pasirinkti - nesaugų nėštumo nutraukimą.

Karantinas negali būti priežastimi riboti moters reprodukcines teises, nepaliekant kito pasirinkimo kaip tik ieškoti pagalbos anoniminiuose forumuose, kuriuose dalijamasi informacija apie nelegaliai atliekamas nėštumo nutraukimo procedūras ir kaip gauti tam skirtus medikamentus. Nuoroda į minėtus forumus nebus pateikta, kadangi šis nėštumo nutraukimas visgi nėra saugus ar legalus, tačiau tokių forumų egzistavimas primena, kad moterims trūksta pagalbos bei palaikymo.

Įteisinus medikamentinį nėštumo nutraukimą, moterys turėtų galimybę atlikti tai namuose, kas suteiktų daugiau privatumo. Verta atkreipti dėmesį, jog tokiu atveju būtų sumažintos galimybės daryti įtaką moters apsisprendimui dėl nėštumo nutraukimo procedūros. Apie kontraversišką krizinio nėštumo centrų veiklą kviečiu paskaityti Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tinklalapyje.

Katalikiškų įsitikinimų ir mokslo sintezė

Balandžio 22 d. Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos centro bei Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Moters teisė žinoti” skirtai Pasaulinei gyvybės dienai, penki pranešėjai kalbėjo medicininio nėštumo nutraukimo tema. Konferencijos tikslas - aptarti medikamentinį nėštumo nutraukimą teisiniu, etiniu ir medicininiu aspektais.

Konferencijos metu (17-19 val.) pranešimus skaitė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Nacionalinės šeimos ir tėvų asociacijos (NŠTA), Kauno kolegijos (KK) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai. Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ pirmininkė Eglė Markūnienė tarė sveikinimo kalbą, aptarė gyvybės ginimo aktualijas bei moderavo konferenciją.

Antrajam pranešėjui, R. Aušrotui (NŠTA) susirgus, jį pakeitė asociacijos pirmininkė prof.doc. Violeta Vasiliauskienė, kuri skaitė pranešimą tema „Laisvas informuotas sutikimas: ką turi žinoti gydytojas ir pacientas”. Pranešėja pasirenka cituoti LR konstitucijos 21 straipsnio 4-ą dalį, kurioje rašoma „Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.”, tačiau jo plačiau neaptaria. Teigia, kad informuotą sutikimą gydytojai, o ypač Lietuvoje, supranta neteisingai, priima tai tik kaip teisinį reikalavimą, kad apsisaugotų nuo teisinio persekiojimo. Priduria, kad pacientui neįmanoma perteikti visos informacijos, tačiau vėliau nurodo, kaip informaciją galima pateikti.

Prof. dr. Andriaus Narbekovo pranešimo pavadinimas - „Medikamentinis abortas: bendradarbiavimas blogyje”, jau daug pasako apie pranešimo turinį. Pranešimo metu jaučiama stipri nėštumo nutraukimo stigmatizacija, asmuo nutraukęs nėštumą - neturi vertybių. Viso pranešimo metu bandoma apeliuoti į moters ir sveikatos priežiūros darbuotojų sąžinę, teigiama, kad jie bendradarbiauja blogyje.

Gyd. Gerimantas Čerkauskas (KK) skaitė pranešimą „Medikamentinių preparatų vartojamų abortui veikimo mechanizmas ir poveikis moteriai”. Pranešimo metu teigiama, kad „abortas lieka abortu, nesvarbu cheminis ar chirurginis”, kalbama apie sukurtą iliuziją „kad pats gyvenimas gali būti be jokių pasekmių”, nelabai aišku, kas tą iliuziją kuria. Pateikiama tokia informacija „Vaisto „efektyvumas” pavartojus nėštumo pradžioje siekia 47-54 proc., o papildomai skiriant Misoprostolį išauga iki 97 proc.”, šaltinis nėra pateikiamas.

VDU katalikų teologijos fakulteto dėstytoja prof. dr. Birutė Obelenienė (VDU) skaitė pranešimą tema „Medikamentinis abortas - nuslėpta tiesa”. Pranešėja nagrinėja M. Danielės surengtą konferenciją, žiniasklaidoje publikuotus straipsnius, kurie bent kažkiek palaiko medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimą, išskiria Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociaciją, kaip kreipimosi dėl procedūros įteisinimo iniciatorių.

Nėštumo nutraukimo procedūros

Nėštumo nutraukimo procedūra Dr. A. Kildos klinikoje yra mokama, atliekama pilnoje nejautroje, konfidencialiai ir saugiai. Nuo šių metų atliekame ir medikamentinį nėštumo nutraukimą. Visi reikalingi tyrimai atliekami vietoje, atsakymai gaunami iš karto konsultacijos metu. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.

Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju ir tai yra situacija, į kurią niekas nenori pakliūti.

Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių. Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).

Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Moteriai, esant nėštumui iki 9 savaičių gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei jūsų nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorite atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet nutraukiama apie 50 milijonų nėštumų. 2004 m. Lietuvoje moterų pageidavimu buvo atlikti 10 644 abortai. Plačiausiai pasaulyje taikomas chirurginis abortas, kai naudojant įvairius instrumentus kūdikis pašalinamas iš gimdos. Jų efektyvumas 99 proc. Ir tik prieš 10 metų pradėtas taikyti moterį mažiau traumuojantis medikamentinis abortas. Jo efektyvumas 80-95 proc.

Nėštumo nutraukimo metodai

  • Vakuuminis išsiurbimas. Atliekamas iki 12 nėštumo savaitės. Paralyžiuojami, po to ištempiami gimdos kaklelio raumenys. Į gimdą įkišamas vamzdelis, vaisius suplėšomas ir ištraukiamas siurbliu.
  • Gimdos turinio išsiurbimas ir ertmės išgrandymas. Atliekamas 7-12 nėštumo savaitę. Rekomenduojama bendrinė nejautra. Praplėtus gimdos kaklelį vaisius išsiurbiamas.
  • Ru 486. Didelį atgarsį ir diskusijas sukėlęs medikamentas. Išgėrus tabletę, vaisiuje blokuojamas gyvybiškai svarbus hormonas. Vaisius motinos įsčiose miršta iš „bado“. Metodas efektyviausias iki 49 nėštumo dienos.
  • Nėštumo nutraukimas metotreksatu. Onkologijoje ir kai kuriose kitose srityse plačiai vartojamas vaistas. Buvo pastebėta, kad, patekęs į nėščiosios organizmą, jis slopina vaisiaus formavimąsi ir sukelia abortą.

Kontracepcija

Vaistinių lentynos lūžta nuo kontraceptinių priemonių pasirinkimo: tabletės, pleistrai, kremai, spiralės... Kiekvienam gydytojas parinks tinkamiausią. Hormonai - tai natūralios organizmo medžiagos, padedančios kontroliuoti vieningą jo veiklą. Hipofizė (viena svarbiausių organizmo liaukų), stimuliuodama moterų kiaušides, brandina folikulus (juose bręsta kiaušialąstė) ir gamina estrogeną bei progesteroną.

Estrogenai skystina gimdos kaklelio gleives, mažina klampumą ir sudaro tinkamas sąlygas spermatozoidams judėti gimda aukštyn ir apvaisinti kiaušialąstę. Tuo tarpu progesteronas veikia priešingai: sutirština gleives, padidina klampumą ir formuoja spermatozoidams neįveikiamą kamštį. Tabletėse esančių hormonų sudėtis panaši į natūralių, kiaušidžių gaminamų hormonų, tad organizmas nesugeba jų atskirti ir laiko savais. Padidėjusi šių hormonų koncentracija ir apsaugo nuo nėštumo.

Skubi kontracepcija

Ne tik nuo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų saugantis prezervatyvas gali suplyšti, aistros įkarštyje nusmukti. Kartais galite pamiršti išgerti piliulę ar, apimti geidulio, net nepagalvojat apie apsaugą. Ir, tik atslūgus aistrai, susimąstote apie pasekmes. Neverta klausyti draugių patarimų apie greitą lytinių takų išsiplovimą, mankštą ar kitus liaudies medicinos metodus. Tai beprasmiška, nes jau praėjus penkiolikai sekundžių po ejakuliacijos sėkla patenka į gimdos ertmę, kur tampa jokiomis priemonėmis nepasiekiama. Tuomet, norint išvengti nepageidaujamo nėštumo, ir prireikia skubios kontracepcijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai parodė, kad efektyvi ir saugi (tinkamai vartojant) skubios kontracepcijos priemonė - levonorgestrelis (vaistinėse parduodamas Postinor pavadinimu). Tabletėje yra hormono, veikiančio panašiai, kaip natūralus moterų kiaušidžių hormonas - progesteronas. Padidėjusi šio hormono koncentracija pasunkina spermatozoido judėjimą lytiniuose takuose, pavėlinamas kiaušialąstės subrendimas. Norint, kad priemonė būtų veiksminga, pirmąją tabletę būtina išgerti per 72 valandas po nesaugaus lytinio akto, antrąją - praėjus 12 valandų po pirmosios. Šis preparatas nesukelia neigiamo poveikio moters ar būsimų jos vaikų sveikatai. Tačiau verta pažymėti, jog kartais gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas ar nedaug kraujo išskyrų.

Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą.

Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės.

Medikamentinio aborto prieinamumo problemos Lietuvoje

Vaistinio nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų. Tačiau susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys.

Daug gydytojų moteris nuo aborto - tiek medikamentinio, tiek chirurginio - bando atkalbėti. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios.

Siekiant išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje taip sunkiai kelią skinasi naujas ir moterims patrauklesnis nėštumo nutraukimo būdas ir kaip gali būti, kad apie jį nežino net pačios klinikos, BENDRA.lt atliko eksperimentą ir paskambino 14 atsitiktinai atrinktų gydymo įstaigų Vilniuje, taip pat visoms valstybinėms poliklinikoms. Registratūrose klausėme, ar galėtume užsirašyti į medikamentinio aborto procedūrą ir kada.

Dar blogesnė situacija valstybinėse poliklinikose: vienoje jų gavome siūlymą ateiti po beveik dviejų mėnesių. Visą vakarinę Vilniaus dalį aptarnaujanti Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten - ieškoti privačiai dirbančio specialisto.

BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo. Nors ministro įsakymas dėl vaistinio nėštumo nutraukimo įsigaliojo 2023 m. sausį, o po 2 mėnesių atsirado rekomendacijos, kaip jį taikyti, iki pat rugsėjo visoje šalyje tiesiog nebuvo vaistų - jie buvo įregistruoti ir atkeliavo tik rudenį.

Be to, pasirodo, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai - taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis, kurių moterys turėtų patirti kuo mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas. Tačiau naujausiose PSO rekomendacijose sakoma, kad ultragarso tyrimas nebūtinas nei vienu, nei kitu atveju, ir moteriai net nebūtina pakartotinai lankytis pas gydytoją.

Telemedicina abortams Lietuvoje taip pat nėra taikoma.

Procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. Paradoksalu, bet vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms - daugiau vizitų pas gydytojus. Be jau minėto rūpesčio dėl to, kur pacientė gaus vaistų, - gydytojai patys dažnai skambina į vaistines ir jų ieško.

Anot gydytojos B., moteriai išaiškini, bet tau papildomai skambina. Kitas sunkumas Lietuvos gydytojams yra tas, kad vieno preparato atveju reikia išrašyti net 3 receptus: „e. Viena skyriaus vedėja dirbanti anonimiškai kalbėti norėjusi akušerė ginekologė minėjo, kad pradžioje kilusi sumaištis dėl vaistų nebuvimo tikriausiai yra pagrindinė priežastis, kodėl kiti gydytojai neišrašo tablečių.

Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Chirurginis nėštumo nutraukimas - sudėtingesnė ir kartais kelis kartus brangesnė procedūra, kuri klinikose dažnai sudaro nemenką pajamų dalį.

Vis dėlto dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto - tiek vaistinio, tiek chirurginio - reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto.

E. Kuliešytė ypač kritikuoja atvejus, kai gydymo įstaigos slepia neatliekančios nėštumo nutraukimą, nenurodo to internete, moteris tai sužino tik gydytojo kabinete. „Tai prievarta. Jie net nemano kitaip, tik kad reikia gimdyti. Apie kokias žmogaus teises kalbame, jei yra institucinė prievarta?

E. Kuliešytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų žinios apie kontracepciją taip pat menkos, nerimą kelia tai, kiek daug jų nevartoja kontraceptikų arba tiki klaidinga informacija apie jos žalą.

Teisinis kontekstas

Mūsų Konstitucija teigia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Taigi įstatymai turi nustatyti visas šios teisės apsaugos sąlygas, taip pat - pradžią bei pabaigą. Todėl teisės į gyvybę apsaugos pradžios klausimu Seime yra registruoti atitinkami įstatymų projektai - Reprodukcinės sveikatos (iki 12 savaičių nėštumas gali būti nutrauktas moters valia, o dėl medicininių indikacijų - iki 22 nėštumo savaitės; šalia chirurginio numatytas naujas medikamentinio aborto būdas) ir Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos (negimęs vaikas jau turi teisę į gyvybę; nėštumo iki 12 savaičių nutraukimui privalomos sąlygos: grėsmė moters sveikatai ar gyvybei, nėštumas atsirado dėl nusikalstamos veikos).

žymės:

Panašus: