Super aktuali temelė, ar ne? 🙂 Visoms reikalingas, visų ieškomas tas Mr. Idealas. Tik kiekvienai jis kitoks, bendro recepto nėra, bendrų kriterijų pagal ką čia reikėtų ieškot irgi nėra, o kodėl? Dėl labai paprastos priežasties - visos mes skirtingos! Vienintelis bendras bruožas - esame moterys! Jaunos, vyresnės, su vienokia ar kitokia gyvenimiška patirtimi… Galinčios padėti, patarti, bet pažinti ir susivokti kas esi ir kuriame gyvenimo etape esi tenka mums pačioms, kaip sakoma, ant savo kailio.
Kad ir tas idealas keičiasi su pragyventais metais, su igyta išmintimi, su žiniomis, kurias vienu ar kitu gyvenimo etapu priimame ir remiamės. Vienai idealus vyras tas, kas gali tave pasodinti į blizgantį “Jaguarą”, kitai - grojantis nuostabias melodijas saksofonu. Gal ir gerai, o tai susipeštumeme dėl kurio tai vieno 🙂 Taigi, pačios keičiamės, keičiasi mūsų vertybių skalė. Nieko nėra amžino. Viskas laikina. Taigi ir mūsų “idealas” keičiasi kartu su mumis.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas mes pačios, ko mes ieškome, dėl ko liūdime, dėl ko džiaugiamės, ko mums dabar labiausia reikia. Romantiškos draugystės, šventės, o gal stabilumo, šeimos lizdo, o gal bendrais interesais paremtos kartu veiklos? Trumpalaikių ar ilgalaikių santykių? Va, kur reikia pasukt galvą. Susidėliojus prioritetus, pradeda aiškėt to idealo portretas. O ir turim kuo pasiremti, gera sena žmonijos išmintimi - astrologija.
Kaip kas į tai bežiūrėtų, kritiškai, atsainiai: „Aj, na, ką tos žvaigždės čia gali padėti?!“, vis gi, kaip sakoma, „berežonava i bog berežot“ (kas saugojasi, tą ir Dievas saugoja)! Mielosios, pačios ne vienam esame patarę: Kelis kartus pamatuok ir tik tada kirpk. Va, gal ir pavyks mums susikurpti sau tą idealą. Būkime išmintingos - nešvaistykime savo glamonių, šilumos ir bučinių nevertiems mūsų.
Saulė per vienerius metus pabūvoja visuose 12 zodiako žvaigždynų, išbūdama viename zodiako žvaigždyne 30 dienų. Taigi, gimusieji kažkuriame vieno 30- dienio laikotarpyje vadina save Avinais, Dvyniais, Vandeniais, Ožiaragiais ir t.t. Pvz.: 1979 05 21 18 : 54 Saulė “įėjo” į Dvynių zodiako žvaigždyną, išbuvo jame iki 1979 06 22 02 : 54. Visi gimę per šias trisdešimt dienų yra Dvyniai.
Kiniečių kalendorius remiasi Saulės ir Mėnulio jungtimi (Mėnulio Jaunatis) Vandenio zodiako žvaigždyne. Taigi, visi gimusieji nuo kažkurių metų Mėnulio jaunaties Vandenyje iki kitų metų, kai vėl Saulė Vandenyje bus jungtyje su Mėnuliu, vadina save pagal kiniečių tradiciją Ožkomis, Kiškiais ir t.t. Pvz: 1979 01 28 09 : 19 prasidėjo Ožkos metai, kurie baigėsi 1980 02 16 10 : 08.
Virtualus narys daug laiko praleidžia ten - naršo po įdomiausius kampelius, dalinasi nuorodomis, kviečia draugauti, o visus bičiulius buria į bendraminčių grupę pavadinimu „Astrologijos mėgėjų klubas“. Matydami draugų gimimo datas, sumąstėme padaryti pažintinę akciją-atrakciją - KIEKVIENAM grupės nariui pagaminame „kosminį pasą“ - kosmogramą, vaizduojančią planetų išsidėstymą gimimo dieną.
Šia „akcija“ norime parodyti, kad tikėti bendrosiomis (dienos, savaitės, mėnesio ir pan.) zodiako ženklų charakteristikomis tikrai nereikia pažodžiui. ASMENINIS GIMIMO HOROSKOPAS - jūsų „kosminis pasas“ jau kur kas ir įdomiau, ir tiksliau. Nuotraukų skyrelyje galima pamatyti, kokie mes visi skirtingi!..
Horoskopas* padeda išryškinanti žmogaus gyvenimą veikiančias sąsajas, leidžiančias geriau pažinti ir suprasti save ir būsimus polinkius, pastebėti aplinkos siunčiamus ženklus ir perspėjimus. Jis parodo gaires, padedančias žmogui orientuotis bei būdą geriau suvokti ir suprasti save, kitus žmones ir patį gyvenimą.
Gimimo horoskopas rodo mūsų likimą, kurį įtakoja praeituose gyvenimuose sukaupta patirtis, skirtinga pas skirtingus žmones. Žmogus turi laisvą valią ir gyvenimo eigoje gali pakeisti likimo kryptį, vadinasi, pakeisti ir savo horoskopą. Pasikeitus žmogaus socialinei padėčiai (mirus artimąjam, vedus/ištekėjus, persikėlus gyventi į kitą vietą, pakeitus profesiją, pavardę) ar patyrus stiprų išgyvenimą, žmogus dažnai keičia ir savo požiūrį į pasaulį, kartu - keičia ir savo horoskopą - likimą.
Kiekvieną horoskopo pasikeitimą žmogus turi pajusti kaip naują gimimą, turi pasikeisti jo gyvenimo tikslas. Žinoma, jei žmogus bevalis, pasyvus ir per visą savo gyvenimą nepadarė nei vieno sprendimo, tai jo gimimo ir mirties horoskopai sutaps. Gyvenant šviesų, kūrybingą gyvenimą, horoskopas (likimas) sukasi pirmyn. Gyvenant amoraliai, nesiskaitant su visuomenės vystymosi dėsniais, horoskopas pasisuks atgal, bet likimas vis tiek įvairiais išbandymais ir nelaimėmis privers užsispyrėlį paklusti kosminiams dėsniams.
*Horoskopas - tai kosmograma su tikslia gimimo data, laiku ir gimimo vieta. Kosmograma - tai planetų ir žvaigždžių išsidėstymas danguje gimimo akimirką. Taip pat žr. Astrologija vienas iš daugelio įrankių pažinti save, savo charakterio bruožus, troškimus, siekius, savo misiją.
Gimimo horoskopas gali atsakyti į daugelį klausimų, kas tu ir koks turėtų būti tavo idealus partneris. Dažnas tvirtina, kad meilė visada būna iš pirmo žvilgsnio. Sutikime, taip atsitiko - įkrito į širdį, atsirado trauka. Įvyko pirmasis stichiškas kontaktas. Romantika, ūmus įsimylėjimas, aistra. Rodos, viskas gerai. Bet atslūgus tai bangai, praregime ir susiduriame su visiškai netikėta situacija.
Meilė, buvusi daugeliui svarbiausia jų gyvenime, apsiverčia į didžiulį egoizmą, neapykantą vienas kitam. Po sunkios nusivylimo ligos pasveikę, vėl ieškome, vėl nesėkmingai. Kas ne taip? Ieškome kaltų. Ieškome atsakymų į klausimus.
Gruodžio 20 d. - vieno ryškiausių lietuvių kompozitorių, Eduardo Balsio, gimimo diena. 2024 m. minėsime 105-ąsias jo gimimo metines. Artėjančia proga Palangos kurorto muziejus prisimena Palangoje gyvenusį bei vasaras leidusį kompozitorių, gilinasi į jo gyvenimo aplinkybes, kūrinių sąšaukas su pajūriu, E.
Balsys gimė 1919 m. Ukrainoje, Nikolajeve (dab. Mykolajivas). Jo tėvai, Kostas Balsys ir pavolgio vokietė Barbora Renner, turėjo dar du sūnus. Po dvejų metų šeima atvyko į Lietuvą, kurį laiką gyveno Skuode, kur Kostas Balsys dirbo pašto viršininku. 1928 m. persikraustė į Klaipėdą, kadangi ten buvo palankesnės sąlygos išmokslinti vaikus.
Mokydamasis Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje E. Balsys dainavo chore, grojo altu ir tūba pučiamųjų orkestre. Susipažinus su gimnazijos klasių programomis, akivaizdu, kad muzikos dalyko buvo mokoma profesionaliai. Galbūt dėl to E. Balsys, nebaigęs specialios muzikos mokyklos, sugebėjo vėliau dirbti muzikos mokytoju Kretingos gimnazijoje bei įstoti į muzikos konservatoriją [1].
Laisvalaikiu jis žaidė futbolą, krepšinį, gimnazijoje garsėjo kaip geriausias gimnastas. Jo sportinės veiklos kulminacija - 1938 m. Kaune vykusi Tautinė olimpiada, kai Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) futbolininkai, tarp kurių buvo ir E. Balsys, laimėjo aukso medalį. Taip pat daug laiko su broliais praleisdavo uoste, kur stebėdavo iš viso pasaulio atplaukiančius laivus.
Šie uostamiesčio vaizdai audrino vaikų vaizduotę ir giliai įsirėžė į atmintį, o tai lėmė jų pomėgių ir profesijų pasirinkimus ateityje. Būsimasis kompozitorius gimnaziją baigė 1939 m., tuomet įstojo į Kauno karo mokyklą. Tai buvo prestižinė ugdymo įstaiga, į kurią įstoti pavykdavo ne visiems. Aukštas kultūros lygis mokykloje įkvėpė E. Balsį kūrybai. Čia jis ir pradėjo kurti muziką, žygio dainas.
Kai Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai, jo šeima persikraustė į Kretingą, o vėliau į Palangą, 1940 m. pasistatytą namą adresu J. Šliūpo g. 4. Į valdžią atėjus sovietams, E. Balsys pasitraukė iš Kauno pas tėvus. Karo metais gyveno Palangoje ir dirbo Kretingos gimnazijoje: dėstė chemiją, fiziką, matematiką, fizinį lavinimą ir muziką. Iš kurorto į Kretingą ir atgal dažnai numindavo dviračiu.
Mokytojaudamas Kretingoje susipažino su būsima žmona, tuo metu dar gimnaziste Adele Jasinskaite. Jų bendravimas išaugo į meilę visam gyvenimui, 1947 metais jie susituokė. Adelė turėjo gražų balsą, su seserimi dainuodavo ne tik E. Balsio įkurtame mokyklos ansamblyje, bet ir duetu, tad E. Balsys joms parašė keletą dainų.
Taip pat sukūrė dainų patriotine tematika pagal gimnazisto, vėliau tapusio žymiu išeivijos literatūrologu, Rimvydo Šilbajorio eiles [3]. Kiek iš viso dainų sukurta tuo laikotarpiu sunku suskaičiuoti, nes rankraščių neliko, jų dingimo priežastis nežinoma. Būtent tuo metu E. Balsys apsisprendė tapti kompozitoriumi ir 1945 m. rugsėjį įstojo į Kauno valstybinę konservatoriją.
Jau daug vėliau, paklaustas, ar nesigaili pakeitęs mokytojo profesiją į kompozitoriaus, atsakė: „Man atrodo, kad profesijos beveik nepakeičiau. Mokytojas atveria jauniems žmonėms nepažįstamą pasaulį, moko juos suprasti grožį, gėrį, formuoja jų pasaulėžiūrą.
Penkiolika savo gyvenimo metų kompozitorius gyveno prie jūros. Ir vėliau su šeima vasarodavo Palangoje, mėgo pasivaikščiojimus pajūriu. E. Balsys daugiausiai kurdavo būtent per vasaros atostogas Palangoje. Kompozitoriaus sūnus Andrius Balsys prisimena, kad į svečius Palangoje pas tėtį užeidavo žymūs atlikėjai, kuriems jis rašė kūrinius.
Lankėsi smuikininkai Aleksandras Livontas, Raimundas Katilius, pianistė Olga Šteinberg, dirigentai Hermanas Perelšteinas, Juozas Domarkas, Saulius Sondeckis, vargonininkas Leopoldas Digrys, dainininkė Giedrė Kaukaitė [5]. Apie kompozitoriaus kasdienę kūrybos rutiną prisimena ir jo dukra Dalia Balsytė: „Pokario metais Palangoje Tėtis intensyviai dirbdavo.
Kiek siekia mano atmintis, jo darbo diena prasidėdavo 9 val. ryto po pasivaikščiojimo jūros pakrante. Dirbdavo iki 14 val. Tai būdavo stambių, subrandintų kūrinių užrašymo procesas, dainų kūryba, redakcijos ar instrumentuotė ar muzikinės teorijos literatūros studijos, kuriomis jis domėjosi visą gyvenimą. Jo darbo metu buvome įpratę namie gyventi tyliai arba su mama išeiti į pajūrį ar parką, kad netrukdytume.
Po pietų kurį laiką jis ilsėdavosi, o vakarai būdavo skirti šeimai ir tėvų kolegoms ir draugams, kurių mūsų namuose netrūko. Dažnai vakarais eidavome visi pasivaikščioti į parką. Eduardą Balsį su Palanga sieja ir vasaros estrada - būtent jis buvo estradinės muzikos festivalio Palangoje iniciatorius.
Dalia Balsytė teigia, kad nuo 1972 m. kasmet rugpjūčio vakarais jis skubėdavo į Palangos vasaros koncertų salę, laukdamas susitikimų su naujais Lietuvos estradinės muzikos atlikėjais. Atsiradus festivaliui, suaktyvėjo estradinės muzikos žanro, kurį E. Balsys mėgo ir vertino, atlikėjų veikla.
Festivalyje dalyvaudavo anksčiau susibūrę ir debiutuojantys ansambliai: Nerija (vad. R. Bieliauskas; su Stasiu Povilaičiu nuo 1973 m.), Kopų balsai (vad. A. Paltinas), Oktava (vad. M. Tamošiūnas), Vilniaus aidai (vad. T. Saldauskas), Nemuno žiburiai (vad. V. Voronovas), Estradinės melodijos (vad. J. Tiškus), Šiuolaikinio džiazo trio (vad. V. Ganelin), Miko Suraučiaus ansamblis, brolių A. ir V. Frankonių duetas ir kiti Lietuvos atlikėjai ir ansambliai, be to, savo renginių vedėjo veiklą pradėjo V. Kernagis.
Taip pat į festivalį atvykdavo ansambliai ir orkestrai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Armėnijos, Gruzijos, Moldavijos, Ukrainos, Uzbekijos, jame dalyvaudavo Lietuvos kamerinis orkestras (vad. S. Sondeckis). 1979 m. festivaliui suteiktas pavadinimas Baltijos jaunystė, nuo to laiko jo renginiuose dalyvaudavo vertinimo komisija, kuriai E. Baltijos jūra kompozitoriui buvo svarbus įkvėpimo šaltinis.
Su ja kompozitorius jautė ypatingą ryšį, kuris dar labiau sustiprėjo gyvenant Palangoje. Dalia Balsytė, paklausta, kuo kompozitoriui reikšminga jūra, pasakoja, kad jūros stichiją jis siejo su laiko tėkme, jo nebaigtinumu. Vieno pasivaikščiojimo prie jūros metu E. Balsys, užsižiūrėjęs į bangas, tarė: „Pažiūrėk, kokia didybė, kokia amžinybė. Ji bangavo iki mums atsirandant šiame pasaulyje, ji išliks, kai mūsų visų jau nebebus.“
Taip pat jūros alsavimas jam asocijavosi su muzikos ir jos suvokimo gyvybe: „Būtina nuolatinio autoriaus ir klausytojo ryšio sąlyga: įtampa - iškrova, potvynis - atoslūgis.“ Ne veltui muzikologės Jūratės Katinaitės E. Balsys yra įvardinamas kaip kompozitorius - marinistas [8].
E. Balsys „jūrą nešiojosi dargi iki atvykimo gyventi į Klaipėdą. <...> buvo tylus žmogus, bet kokios ten audros ir jūros viduj siautė? Tą mes galime išgirsti paklausę jo muzikos. Visa ta ekspresija, kuri buvo jame, o jos tikrai buvo daug, išsiliedavo ne per bendravimą, ne per žodžius, ne per audringus pokalbius, tai transformuodavosi į kitą materiją - į muzikinius garsus. Tad mes tą jūrą girdime kitame pavidale“ [9].
Jūros tematika būdinga nemažai daliai jo dainų: Jūreivių daina (1958), Jūreivių užstalės daina (1957), Daina apie Klaipėdą (1957), Baltijos jūrai (1962), Baltijos lašeli, tyras gintarėli, Senas jūrininkas (1964), Žuvėdra, žuvėdra (1970), Buriuotojų daina (1975). Taip pat jūros inspiruota ekspresija, veržlumas, dramatizmas ir ryškūs kontrastai atsispindi jo stambios formos kūriniuose (poemoje styginių orkestrui Jūros atspindžiai (1981), balete Eglė žalčių karalienė (pastatytas 1960; filmas 1965 m.), ekspresionistinėje operoje Kelionė į Tilžę (1980) [10].
Aistrą jūros tematikai atskleidžia ir tai, kad kompozitorius ėmėsi redaguoti M. K. Čiurlionio simfoninę poemą Jūra (1956). M. K. Čiurlionis nesulaukė savo simfoninių kūrinių atlikimo ir pats jokių pataisų negalėjo daryti. Poema laukė redakcijos ir nebuvo grojama dar ir dėl to, kad pokario metais M. K. Čiurlionio muzika buvo neigiamai vertinama.
Pasikeitus Kompozitorių sąjungos vadovybei ir nuostatoms susidomėta lietuvių kompozitorių „kūrybiniu palikimu“ ir nuspręsta atgaivinti šį kūrinį. Pagrindinį darbą atliko atsakingasis sekretorius E. Balsys. Svarbiausia konsultantė buvo M. K. Čiurlionio sesuo Jadvyga Čiurlionytė [11]. E. Balsys dirbo atidžiai, įsigilindamas į kiekvieną detalę, kaip pats rašė: „<...> visas mano darbas buvo peržiūrėti kiekvieną taktą, kad nebūtų nešvarumų, klaidų“ [12].
1956 m. sausio 18 d. įvyko M. K. Čiurlionio simfoninės poemos Jūra naujosios redakcijos premjera, dirigavo Rimas Geniušas. Recenzentai negailėjo Balsiui gerų žodžių: „Kompozitorius E. Apie kompozitorių Eduardą Balsį kaip žmogų ir pedagogą labai gražiai atsiliepia jo mokiniai. Vienas jų, Giedrius Kuprevičius, Eduardo Balsio minėjime Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 1994 m. gruodžio 22 d.
Šiuo metu kompozitorių Palangoje mena čia stovintis jo tėvų namas, kuriame lankosi jo giminė. Ten stovi E. Balsio fortepijonas, atvežtas iš Vilniaus. Dalia Balsytė pasakoja, kad „dėl skilusios dekos jis sunkiai laiko derinimą, tačiau kartais suskamba po Balsio anūkų, pianistų, mano dukros Indrės Baikštytės ir brolio sūnaus Jono Benjamino Balsio, pirštais“ [16].
Yra išlikę ir keletas daiktų, menančių kompozitoriaus laiką, praleistą kurorte. Likę pirmų E. Balsio kūrybinių bandymų Palangoje rankraščiai - kelios pjesės ir daina, skirta žmonai - „Adelė“ (tekstas Kazio Jasinsko). Dulka natos, kurias kompozitoriaus mama užsakinėdavo iš Vokietijos sūnų muzikavimui. Tyli radijas, kurį šeima yra išsaugojusi, ir kurį kompozitorius vadino pirmuoju savo muzikos instrumentu.
Radijas jo vaikystės laikais buvo dar retenybė ir paliko E. Balsiui ryškiausią muzikinį įspūdį, kuris ir paskatino jį pasirinkti kompozitoriaus profesiją. Tai patvirtina šie jo žodžiai: „Visą laisvalaikį praleisdavau prie aparato, stebėdamasis jo nuostabia savybe - pasuki sraigtelį, ir suskamba muzika... Kai likdavau vienas, klausydamasis jos, pradėdavau ir diriguoti, ir šokti. Tuomet muzika ir pakerėjo mane.
Gimusių skirtingomis mėnesio dienomis charakteristikos:
- Gimę pirmąją mėnesio dieną: Stiprios valios, nepriklausomi, komunikabilūs, intelektualūs, originaliai mąstantys. Gali būti tiesmuki, ambicingi, šiurkštūs, egocentriški.
- Gimę antrąją mėnesio dieną: Jausmingi, romantiški, pasitikintys, nekonfliktuojantys, turintys turtinga vaizduotę. Psichiškai nepastovūs, greitai puola į neviltį, suserga depresija.
- Gimę trečiąją mėnesio dieną: Gyvi, emocingi, simpatiški, pilni optimizmo, komunikabilūs. Mėgsta pobūvius, vakarėlius, kandų humorą.
- Gimę ketvirtąją mėnesio dieną: Didelę atsakomybę jaučiantys žmones, gabūs mokslams, turintys tvirtą požiūrį į daiktų tvarką. Darboholikai, realistai.
- Gimę penktąją mėnesio dieną: Nenuilstantys ir žingeidūs pasaulio studijuotojai, veiklūs, energingi, guvaus proto. Mėgsta daug kalbėti, girtis.
- Gimę šeštąją mėnesio dieną: Romantikai ir idealistai, stengiasi tapti bet kokios bendruomenės nariais. Turi savitą skonį valgiui ir gėrimams, jausmingiems paveikslams ir gerai muzikai.
- Gimę septintąją mėnesio dieną: Mąslūs žmonės, norintys pažinti visą pasaulį, rimti, stengiasi įsigilinti į visa ko esmę. Labai jautrūs.
- Gimę aštuntąją mėnesio dieną: Su kūrybine dovana ir stipriais jausmais, gerais organizaciniais gabumais. Garbėtroškos.
- Gimę devintąją mėnesio dieną: Apdovanoti potraukiu žinioms ir filosofiniams pamąstymams, altruistai. Mėgsta laisvę.
- Gimę dešimtąją mėnesio dieną: Emocingi mąstytojai, nepakenčiantys, kai į jų reikalus kas nors kišasi. Energingi, myli gyvenimą, gudrūs ir drąsūs.
- Gimę vienuoliktąją mėnesio dieną: Turi turtingą intuiciją ir tvirtą norą daryti įtaką aplinkiniams. Labai jautrūs, įsimintini ir geranoriški žmonės.
- Gimę dvyliktąją mėnesio dieną: Turi didžiulį talentą, kuris pasireiškia visur - nuo namų virtuvės iki kūrybinės saviraiškos. Tai visuomenės dvasia, sugebanti palaikyti pakilią nuotaiką.
- Gimę tryliktąją mėnesio dieną: Turi atkakliai dirbti, vykdydami bet kokias užduotis, jų kelias pilnas kliūčių.
[1] NARBUTIENĖ, O. Gyvenimo ir kūrybos kelias. Eduardas Balsys: monografija, straipsniai, laiškai, atsiminimai. Vilnius, 1999, p.
[3] Ibid., p.
[5] ANDRIKONYTĖ, A. Muzikos klasikas Eduardas Balsys savo sūnų gynė kaip stumbras. Lietuvos rytas [interaktyvus]. 2019 11 16 [žiūrėta 2023 08 01].
[9] NARUŠYTĖ, G. Eduardui Balsiui - 100: kokios audros ir jūros siautė jame. LRT radijas [interaktyvus]. 2019 12 20 [žiūrėta 2023 08 07].
[10] TAURAGIS, A. Eduardas Balsys. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2002. T. 2, p.
[11] NARBUTIENĖ, O. op. cit., p.
[16] Interviu su Dalia Balsyte. op.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Atskleista Antanas Antanavičius: Nežinoma Biografija ir Šeimos Paslaptys
- Neįtikėtini Grietinėlėje Kepti Kiaušiniai – Atraskite Prabangiausius Pusryčių Skonius!