Vienas jaukiausių Giedrės prisiminimų yra susijęs su begaliniu mamos rūpesčiu. „Kai vaikystėje, pasakiusi visiems „labanakt“ apie pusę dešimtos vakare jau atsiguldavau miegoti ir staiga užsinorėdavau, pavyzdžiui, arbatos su bandele, visada žinodavau, kad jei paprašysiu, mama man arbatos būtinai padarys, nesvarbu, kelinta valanda būtų. Net barankėlių į lovą atnešdavo! Žinau, kad lovoje valgyti ir trupinti yra blogai, be to juk ir pati arbatos pasidaryti galėdavau, ne penki, o dešimt ar net trylika metų man būdavo, tačiau labiausiai norėjau ne arbatos į lovą, o mamos, kad ji pasėdėtų šalia kol valgau. Mama supjaustydavo dideles barankas mažais gabalėliais ir išdėliodavo kaip traukinį“, - su šiluma prisimena Giedrė.
Dar vienas iš ryškesnių Giedrės vaikystės prisiminimų, kai vasarą, atostogaujant Palangoje ar Nidoje, tėtis nuo poilsio namų iki paplūdimio nešdavo du sunkiausius krepšius. Vieną su daiktais, o kitą - su pripučiamu sunkiu guminiu mėlynu čiužiniu. „Taip ir stovi akyse tos baltos rožės mėlyname fone, pavaizduotos ant čiužinio ir ginčai, kuris iš mūsų ant jo gulės. Kai pagalvoji, tai vilkti tokį svorį Nidoje į paplūdimį yra beprotybė, bet tada atrodė normalu, be to tie čiužiniai buvo tokie madingi. Tėtis dėl mūsų stengėsi, norėjo, kad šeimos atostogoms nieko netrūktų“, - juokiasi žinoma moteris.
Šeimos tradicijos ir vertybės
Pasak Giedrės, tėvų ir vaikų ryšį labai padeda kurti tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą. Viena iš svarbiausių - Kūčių šventimas namie. „Tas jausmas, kai visa šeima susirenka išblizgintuose namuose, vakarieniauja, apsikeičia dovanomis, žaidžia stalo žaidimus, plepa yra puikus. Tik vieną kartą aš, dukra ir mano mama Kūčias šventėme atostogaudamos Šri Lankoje, o mano vyras liko švęsti Lietuvoje su savo mama. Mes susirašinėjome, per Skype kalbėjomės, tačiau po tų metų nusprendėme, kad Kūčių atskirai nebešvęsime. Ir dukra vėliau pasakė, kad Kūčios turi būti švenčiamos namie ir taškas“, - sako Giedrė.
Šeima, tėvai, kartu praleistas laikas, jų meilė yra tai, kas Giedrę labiausiai motyvavo, skatino neišduoti tėvų pasitikėjimo. Ji prisimena mamos ašaras, kai ji persigandusi ieškojo dešimtmetės Giedrės visų draugų ir kaimynų namuose.
„Tąkart pamelavau mamai, kad einu pas vieną draugę, o iš tiesų nuėjau pas kitą. Nepastebėjusios greitai bėgančio laiko su drauge užsibuvome iki vėlumos. Mama verkdama manęs ieškojo iš pradžių pas tą draugę, pas kurią sakiau, jog eisiu, paskui pas visas kitas. Kai grįžau namo, gavau barti ir labai stipriai. Tada labai gerai supratau, už ką. Tačiau skaudžiau nei bet kokie barniai ar gėda, kai reikėjo atsiprašyti draugų už melą, mane palietė mamos ašaros. Nuo tada sau pasakiau, kad mamai nereikės dėl manęs verkti“, - apie vieną svarbiausių gyvenimo pamokų pasakoja Giedrė.
Dar prieš tapdama mama, prieš gimstant dukrai, Giedrė sako nežinojusi daugybės praktiškų dalykų, kaip reikia auginti vaikus, o tik tai, kad juos reikia be galo mylėti. „Man keista, jog yra žmonių, kuriuos vaikai nervina, trukdo, tačiau vis tiek jie nusprendžia jų susilaukti, nes tai tarsi privaloma“, - sako G. Talmantienė. „Gal ir griežtai nuskambės, bet jei vaikai jums yra kančia, tai, atsakingai sakau, geriau jų neturėkite, nes gyvenant su vaiku reikia labai daug meilės ir dar daugiau kantrybės“.
Vis dėlto Giedrė patikslina, jog reikia skatinti ne tokią tėvystę, kai reaguojama į kiekvieną vaiko kvėptelėjimą ir tenkinimą visų jo norų. Reikia prisiminti, kad vaikams reikalingas ne tik rūpestis, bet ir taisyklės bei geras jų tėvų pavyzdys. Nors ir nelengva, tačiau reikia susikaupti ir būti savo vaikams tuo geruoju pavyzdžiu.
Dar vienas itin svarbus dalykas, pasak Giedrės, nuoširdaus santykio su vaiku kūrimas. „Juk vaikas mus myli besąlygiškai, mums nereikia stengtis jam patikti ir pasirodyti geresniais ar gražesniais, kaip darome susipažindami su naujais žmonėmis. Vaikai mus myli tokius, kokie esame. Kodėl mes imame piktnaudžiauti ta jų meile, nežinau... Nuoširdumas bendraujant su vaiku yra pagrindinis dalykas“.
Visada sakau: „Prieš bardami, rėkdami ant savo vaiko, apverskite situaciją, o jei su jumis kitas žmogus taip elgtųsi - žodžiu ar veiksmu įžeistų, suduotų, pasityčiotų, viešai suabejotų jūsų gabumais. Juk net jei pykstate, su kitu suaugusiuoju stengiatės susitarti, išsiaiškinti. Kodėl tada vaikui nebijote pademonstruoti savo pykčio. Jis yra toks pats žmogus, tik esantis žemesnėje galios pozicijoje, jam reikia ne bausmių, o dar daugiau dėmesio ir supratimo. Todėl ir sakau, kad auginant vaikus, reikia begalinės kantrybės, nes aprėkti paprasta, o paaiškinti ir susitarti kartais ne taip ir lengva. Svarbiausia, kad mūsų visų vaikai augtų laimingi, tai įmanoma sukūrus šiltą ryšį, suteikiantį jiems saugumą ir pasitikėjimą savimi. Nereikia vaikams užkrauti savo lūkesčių, kokie jie turi būti ir ko pasiekti, mylėkite juos tokius, kokie jie yra ir tikrai turėsite kuo džiaugtis.“
Karjeros kelias televizijoje
Gyvenimo būdo laidoje Giedrė atsidūrė netikėtai. Eidama koridoriumi prasilenkė su tuomete laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūte, ji pakvietė kavos ir pasiūlė prisijungti prie komandos. Prieš tai Giedrė dirbo publicistinėje laidoje su Audre ir Gintaru Kudabomis, o Rūtos net nepažinojo. Jas siejo tik tai, kad kiek anksčiau Giedrė su Mariumi Gradausku filmuodavo „Holivudo žinias“, o Rūta su Andriumi Kunčina po jų filmuodavo „Nuo... Iki...“ pristatymus, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
„Aš buvau taip nustebusi, kad klausiau jos to paties klausimo, kurį po to man užduodavo kiti žmonės: „O kodėl tau pasiūlė?“ Kadaise Rūtos pati paklausiau: kodėl tu man pasiūlei, juk nieko apie mane nežinojai? O ji man sako: „Nežinau. Taip tiesiog nutiko - pamaniau, kad tau tai būtų įdomu, neturėjau kokios nors atrankos sistemos.“ Viskas susiklostė tarsi netyčia, bet iki šiol mes bendraujame. Ji klausia manęs patarimo, aš klausiu jos. Džiaugiuosi, kad visiškai atsitiktinai man pavyko rasti puikią kolegę ir jai, manau, lygiai taip pat“, - kalbėjo G.Talmantienė.
Žmonių gyvenimo istorijos, jų džiaugsmai ir vargai, klystkeliai ir laimėjimai. Ji man leido daryti ką nori, kaip nori ir dar tai, kas man labai malonu.
Kai manęs klausia, kodėl vis dar - 20 metų - esu čia, atsakau, kad mano darbe viskas labai keičiasi ir aš tuos pokyčius galiu daryti pati. Nežinau, kiek daug yra žmonių, kurie dirba mėgstamą darbą, ir dar taip, kaip jie patys jį nori dirbti.
Kai laida buvo labiau apie madą negu apie gyvenimo būdą, Rūta pati pirmoji sakė: geriau filmuokime daugiau tokių gyvenimiškų istorijų! Aš mielai sutikau, nes man irgi tai buvo arčiau širdies.
Kadaise ir kelionių buvo labai daug, po to jų sumažėjo, vėliau vėl atsirado. Buvo laikas, kai būdavo kalbinamos vien tik žvaigždės, buvo laikas, kai atsirado ir kitokių žmonių istorijų, - laida visą laiką kito.
Vienas sėkmės receptų yra sekti, kaip greitai keičiasi mūsų gyvenimas, kas jame darosi, kuo dabar žmonės kvėpuoja, ir visą laiką stengtis, dievaži, tokia nuvalkiota frazė, bet neužmigti ant laurų.
Giedrė Talmantienė gimė 1972 m. spalio 13 d. Vilniuje. Jos zodiako ženklas - Svarstyklės. Ji turi dukrą Unę. Giedrė nėra prietaringa, nors gimė ne tik 13 dieną, bet dar ir penktadienį. LNK „Holivudo žinios“ pakeitė jos gyvenimą. Dukros gimimas jai yra įsimintiniausias įvykis. Nuo vaikystės jai patinka skaityti popierines knygas. Perfekcionizmas kartais padeda, o kartais trukdo. Mėgstamiausias filmas yra „Jaunystė“. Jai labiausiai patinka ankstyvas auksinis ruduo. Ji nemėgsta daryti generalinės tvarkos namuose. Šokoladiniai ar kavos eklerai yra jos silpnybė. Jos rytinis ritualas yra ramiai ryte išgerti kavos. Ji myli gyvūnus. Jai patinka gaminti griežtai laikantis recepto.
Štai keletas įdomių faktų apie Giedrę Talmantienę:
- Gimimo data ir vieta: 1972 m. spalio 13 d., Vilnius.
- Zodiako ženklas: Svarstyklės.
- Vaikai: Dukra Unė.
- TV projektas, pakeitęs gyvenimą: LNK „Holivudo žinios“.
- Įsimintiniausias įvykis: Dukros gimimas.
- Pomėgis: Skaityti popierines knygas.
- Savybė: Perfekcionizmas.
- Mėgstamiausias filmas: „Jaunystė“.
- Maloniausias metų laikas: Ankstyvas auksinis ruduo.
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
Paklausta, kas padeda kurti santykius, Giedrė atsako: Draugystė. Manau, svarbu ne ieškoti priekabių, o gilinti tą ryšį, kuris užsimezgė pradžioje. Kaskart prisiminti, kuo tas žmogus patiko, kad nusprendei būti kartu. Tiesa, žmonės gali pasikeisti. Gal ir aš tapau priekabesnė, labiau pabambanti. Bet visada, net kai antroji pusė išveda iš kantrybės, reikia pagalvoti apie tai, ar ji vis tau tokia pat svarbi, ar vis dar gera būti kartu. Manau, santykiai ima trūkinėti tada, kai pradedi nebekreipti dėmesio į žmogų, kuris yra šalia. Ji jau 25-erius metus santuokoje.
Su metais gerokai pasikeitė jūsų įvaizdis. Puoštis ir nebijoti aprangoje naudoti spalvų išmokė dukra Unė. Ji kūrybiška ir jai sekasi daryti dalykus, susijusius su mada, stiliumi. Ne kartą Unė man buvo suruošusi drabužių komplektus su aksesuarais. Jei ne ji, daugelis papuošalų ir drabužių taip ir gulėtų, laukdami geresnių laikų ar tinkamo momento, kuris gali jiems ir neateiti (šypsosi).
Skaniai pavalgyti ir keliauti - man du ypač svarbūs dalykai gyvenime. Visiems patiekalams sakau „taip“, išskyrus uogienei ir kefyrui. O ruošti mamos - patys skaniausi. Maistas eina į kūną, bet niekada nesu laikiusis jokios dietos. Nebent tik pagalvojusi apie jas. Esu aktyvi, gal ir genai neblogi, nes tėtis visą laiką buvo lieknas vyrukas.
Taip, esu iš tų žmonių, kurie gali beveik visas santaupas išleisti kelionėms. Nesu turėjusi rankinės, kuri kainuotų kelis šimtus eurų. Nesu išleidusi didelių pinigų brangiems daiktams, o kelionėms negaila.
žymės: #Gime
Panašus:
- Šokiruojantis Giedrės Mockeliūnaitės vaidmuo filme „Skyrybos“ – atskleidžiame viską!
- Neįtikėtina Giedrės Rušytės gyvenimo kelionė: nuo vaikystės iki sėkmės viršūnės
- Giedrė Mockeliūnaitė: Įkvepianti Biografija, Sėkminga Karjera ir Kūrybinio Kelio Paslaptys
- Vaiko auginimo pinigai 2024 m.: viskas, ką reikia žinoti
- Vaikiškos dainelės apie vilką: žodžiai, reikšmė ir smagiausios melodijos mažiesiems