Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Retai kurio kūdikio oda šiais laikais ideali. Dažniausia pirmųjų metų problema - sausa, atopiška oda. Atopinis dermatitas yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių uždegiminių odos ligų. Atopiniu dermatitu - lėtine uždegimine odos liga - pasaulyje serga iki 20 proc.

Atopinis Dermatitas: Dažna Kūdikių Skruostų Paraudimo Priežastis

„Atopinis dermatitas, arba kitaip vadinama atopinė egzema - tai lėtinė odos uždegiminė liga, pastebimai pabloginanti odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai.

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda atopinis dermatitas nėra žinomos, tačiau remiantis moksliniais duomenimis, manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi tiek genetika, tiek imunologiniai ir išoriniai veiksniai“, - pasakoja gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Ž. Korsakienė. Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką sirgti atopine egzema patiria alergiškų tėvų vaikai. Skaičiuojama, kad jei alerginėmis ligomis serga vienas iš tėvų, ši rizika padidėja iki 25 proc., jei abu - net iki 50 proc. Vis dėlto, net ir nealergiškų tėvų šeimose išlieka 10-15 proc. rizika, jog vaikui gali išsivystyti atopinis dermatitas.

Pasak gydytojos, atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Net du iš trijų sergančiųjų atopiniu dermatitu šia liga suserga iki vienerių metukų, keturi iš penkių - iki penkerių. Tiesa, pastebima, kad su amžiumi liga traukiasi ir apie 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir vėliau liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomi nepalankūs veiksniai - stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpyje. Reikia pažymėti, kad tik retais atvejais atopiniu dermatitu pirmą kartą susergama vyresniame amžiuje.

Ligos paūmėjimą provokuoja įvairūs alergenai

Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės, atopinis dermatitas sudėtingas dėl to, jog tai ne vien odos liga. Neretai greta šiai ligai būdingų išorinių simptomų - odos sausumo, niežulio, paraudimo, pleiskanojimo, pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip virškinimo, tuštinimosi sutrikimai.

„Ši liga klastinga ir tuo, kad jos paūmėjimą gali išprovokuoti patys įvairiausi mūsų kasdieninėje aplinkoje esantys alergenai. Tai gali būti maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai, kviečių ir sojų produktai, ankštinės daržovės, žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat ir aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, naminių augintinių plaukai. Odos išsausėjimą ir pažeidimų paūmėjimą dažnai provokuoja ir kontaktiniai veiksniai, pavyzdžiui, prausimasis šarminiu muilu, agresyvių skalbiklių naudojimas, net šaltis ar karštis, nepakankamas oro drėgnumas“, - sako Ž. Korsakienė.

Pasak gydytojos, atopiniam dermatitui būdingi odos paviršiuje susiformuojantys sausi, paraudę pleiskanojantys ir niežulio lydimi plotai. Tačiau kartais, ypač kai oda dar pažeidžiama bakterijų ar grybelių, bėrimas komplikuojasi, vystosi infekcijos požymiai - formuojasi taip vadinamas „šlapias“ bėrimas, žaizdelės, susidaro gelsvas „medaus šašas“.

Pasak gydytojos, kūdikiams iki 2 metų bėrimai dažniausiai atsiranda skruostų srityje, ant rankų ir kojų išorinių paviršių, taip pat plaukuotoje galvos dalyje. Paūgėjusius mažamečius atopiniai bėrimai dažniau kamuoja rankų ir kojų lenkiamuosiuose paviršiuose: alkūnių, riešų, kelių, čiurnų srityse, plaštakų, kaklo, akių vokų srityse.

Nors atopinio dermatito bėrimai turi tam tikrus bruožus, nepatyrus plika akimi atskirti juos nuo kitų priežasčių sukeltų bėrimų nėra lengva. Įvertinęs ligos simptomus, surinkęs anamnezę, gydytojas gali skirti tolesnius ligos diagnozei nustatyti reikalingus tyrimus, o nustačius alergijos sukėlėją, parinkti tinkamiausią gydymą.

Atopinio dermatito gydymas - sėkmingas ligos suvaldymas

Kaip ir daugelio kitų alerginių ligų atvejų, atopinio dermatito gydymas - tai sėkmingas ligos suvaldymas. Atlikus reikalingus tyrimus, išsiaiškinus, kokie dirgikliai provokuoja ligos paūmėjimą, galima atitinkamai kontroliuoti gyvenimo būdą, kad alergijos paūmėjimai būtų kuo retesni, o pasireiškimas ne toks ūmus.

„Išsiaiškinus, kad atopinio dermatito paūmėjimą skatina tam tikri maisto produktai, jau galima peržiūrėti vartojamo maisto racioną, iš jo pašalinti ar vengti alergiją skatinančių produktų. Žinant, kad ligos paūmėjimą gali sukelti, pavyzdžiui, prausimosi ar skalbimo priemonės, vėlgi rinktis švelnius cheminius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, dažiklių, kitų agresyvių ingredientų“, - sako Ž. Korsakienė.

Pasak gydytojos, svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Pasitarus su gydytoju rekomenduojama naudoti odos barjero funkcijos nemažinančias higienos priemones, nuolat drėkinti odą. Šiandien tam yra tikrai ne viena įvairių gamintojų priemonė, iš kurių kiekvienas gali rasti sau tinkamiausias. Yra pastebėta, kad vasarą atopinio dermatito požymiai palengvėja, mat yra teigiamas priešuždegiminis ultravioletinių spindulių poveikis. Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima piktnaudžiauti saule.

Ligos paūmėjimo periodais gydytojas gali paskirti uždegimą slopinančių preparatų, dažniausiai kremo ar tepalo pavidalu, kuris naudojamas tepant jį ant ligos pažeistų odos vietų. Deja, bet kartais tenka gydyti infekcinį dermatitą, tuomet prireikia kitokių vaistų. Tik retais atvejais prireikia sisteminio gydymo.

Emolientai vadinami odos duona kasdienine. Atopinis dermatitas (AD) paūmėja šaltuoju metų laiku. Kaip tuo metu prižiūrėti vaiko odą? Sausa, nuolat niežtinti, paraudusi ir uždegiminė oda - tai atopinio dermatito (AD), dar dažnai vadinamo tiesiog egzema, požymiai. Tai viena dažniausių lėtinių odos ligų, ypač paplitusi tarp vaikų (serga apie 15-20%), tačiau galinti varginti ir suaugusiuosius. Nors didžioji dalis vaikų ligą „išauga“, daliai žmonių ji išlieka visą gyvenimą, pasireikšdama paūmėjimais ir ramybės periodais.

Kaip atpažinti atopinį dermatitą?

  • Pagrindiniai AD simptomai yra odos sausumas ir labai stiprus niežulys, vedantis prie kasymosi, kuris dar labiau pažeidžia odą ir skatina uždegimą.
  • Kūdikiams (iki 2-3 metų): Bėrimai dažniausiai atsiranda veido srityje (skruostai, kakta), plaukuotoje galvos dalyje, ant rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių (alkūnių, kelių), kartais ant liemens. Bėrimas paprastai būna raudonas, gali šlapiuoti, susidaryti šašelių.
  • Vaikai (nuo 2-3 metų iki paauglystės): Bėrimai dažniausiai lokalizuojasi odos linkiuose - alkūnių ir kelių vidinėse pusėse (pakinkliuose), riešų, čiurnų srityse, ant kaklo. Taip pat gali pažeisti veidą (ypač vokus, aplink lūpas). Oda šiose vietose dažnai būna labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, gali matytis nusikasymo žymės (tai vadinama lichenifikacija).
  • Suaugusieji: Bėrimai dažniausiai būna lenkiamuosiuose paviršiuose, ant veido, kaklo, plaštakų. Oda labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, nuolat niežti.

AD yra lėtinė liga su paūmėjimais ir remisijomis. Alergenai: Namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ar plaukai, pelėsiai. Atopinio dermatito diagnozė yra klinikinė. Nėra vieno specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų AD diagnozę.

Atopinis dermatitas - kaip valdyti simptomus?

AD yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti negalima, tačiau galima sėkmingai valdyti jos simptomus, užtikrinti ilgus ramybės periodus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

  • Kasdienė odos priežiūra (Emolientai): Tai pats svarbiausias AD valdymo elementas! Būtina kasdien, bent 2 kartus per dieną (o prireikus ir dažniau), gausiai tepti visą kūno odą specialiais drėkinamaisiais ir minkštinamosiomis priemonėmis - emolientais. Jie atstato pažeistą odos barjerą, sulaiko drėgmę, mažina sausumą ir niežulį.
  • Švelnus prausimasis: Venkite karštų ir ilgų vonių ar dušo (praustis drungnu vandeniu 5-10 min.). Naudokite tik švelnius, bemuilius, bekvapius prausiklius ar specialius emolientinius prausimosi aliejus. Nenaudokite kempinių ar šiurkščių prausimosi šepečių.
  • Vietinio poveikio kortikosteroidai (hormoniniai tepalai/kremai): Tai pagrindiniai ir efektyviausi vaistai AD paūmėjimams gydyti. Yra įvairaus stiprumo preparatų. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal amžių, pažeidimo vietą ir sunkumą. Naudojant pagal gydytojo nurodymus (paprastai trumpais kursais paūmėjimo metu), jie yra saugūs ir veiksmingi.
  • Vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai (nehormoniniai tepalai): Tai alternatyva kortikosteroidams, ypač tinkama jautrioms sritims (veidui, kaklui, odos raukšlėms).
  • Niežulio kontrolė: Stiprus niežulys labai vargina ir skatina kasymąsi, kuris dar labiau blogina odos būklę.
  • Infekcijų gydymas: Pažeista, nusikasyta oda yra imli antrinėms bakterinėms (dažniausiai auksinio stafilokoko) ar virusinėms (pvz., Herpes) infekcijoms.

Atopinis dermatitas yra lėtinė būklė, su kuria reikia išmokti gyventi. Nors tai gali būti varginantis iššūkis, nuosekli kasdienė odos priežiūra (ypač drėkinimas emolientais!), tinkamas paūmėjimų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas ir žinomų trigerių vengimas leidžia sėkmingai kontroliuoti ligą, sumažinti niežulį ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę tiek vaikui, tiek suaugusiam.

Kitos Naujagimių Odos Būklės, Sukeliančios Skruostų Paraudimą

Kūdikių Spuogai

Kūdikių spuogai, dar vadinami neonataliniais spuogais, yra odos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia naujagimiams. Ši liga yra susijusi su odos anatomija, ypač su riebalinių liaukų funkcija. Naujagimių odoje yra gausu riebalinių liaukų, kurios gali reaguoti į hormonų pokyčius po gimimo. Šios liaukos gali gaminti per daug sebumo, kas sukelia spuogų atsiradimą. Kūdikių spuogai yra dažna ir dažniausiai nekenksminga odos būklė, kuri pasireiškia maždaug 20-30% naujagimių. Ši liga dažniausiai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir gali išnykti per kelis mėnesius. Kūdikių spuogai nėra infekciniai ir dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo. Pagrindinė kūdikių spuogų priežastis yra hormonų, ypač androgenų, poveikis, kuris gali sukelti riebalinių liaukų hiperaktyvumą. Po gimimo kūdikiai gali gauti motinos hormonų, kurie sukelia šiuos pokyčius. Be to, odos užsikimšimas, sukeltas riebalų perteklius ir negyvų odos ląstelių kaupimasis, taip pat gali prisidėti prie spuogų atsiradimo.

Pagrindiniai simptomai apima mažus raudonus spuogus, kurie gali būti uždegti ir užpildyti pūliais. Kūdikių spuogai diagnozuojami remiantis klinikiniu įvertinimu. Dažniausiai gydytojas atliks fizinę apžiūrą ir įvertins odos būklę. Paprastai papildomų tyrimų nereikia, kadangi kūdikių spuogai yra lengvai atpažįstami pagal jų išvaizdą ir vietą.

Kūdikių spuogai dažniausiai nereikalauja specialaus gydymo, nes jie paprastai praeina savaime. Tačiau, jei spuogai sukelia diskomfortą arba yra labai uždegti, gydytojas gali rekomenduoti švelnias odos priežiūros priemones, pavyzdžiui, švelnius muilus ar drėkinamuosius kremus. Svarbu vengti agresyvių vaistų ar produktų, kurie gali dirginti kūdikio odą.

Kitos Odos Būklės

  • Toksinė naujagimių eritema: Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.
  • Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė: Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams.
  • Naujagimių aknė: Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų.
  • Kūdikių aknė: Tai kitas nozologinis vienetas, t. .y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos.
  • Naujagimių akropustuliozė: Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių).
  • Miliumai: Tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
  • Prakaitinė: Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas.
  • Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo: Šios pūslės yra neuždegiminės kilmės, ovalios formos, storų sienų, pripildytos sterilaus skysčio. Jos gali būti vienpusės ar abipusės, ant riešo, rankų pirštų.
  • Marmurinė oda: Būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje. Jį sukelia odos kraujagyslių atsakas į šaltą aplinką, ir būklė praeina šiltoje aplinkoje.
  • Arlekino spalvos pokytis: Labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla.
  • Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė): Tai visiškai gerybinis odos darinys, ir turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus. Sulaukus 6-10 metų amžiaus, jau būna išnykusi.
  • Bronzinio vaiko sindromas: Pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos, skirtos padidėjusios bilirubino koncentracijos gydymui, pradžios.
  • Seborėjinis dermatitas: Šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.

Odos Priežiūra Naujagimiams

Kūdikių oda yra švelnumo įsikūnijimas. Kadangi kūdikiai yra tokie subtilūs, jų odą reikia ypatingai prižiūrėti. Cheminių medžiagų, nenatūralių pluoštų ar oro sąlygų poveikis gali padaryti jūsų vaiko odą šiurkščią, raudoną ar įtrūkusią. Kūdikių odos priežiūra žiemą reikalauja šiek tiek papildomo dėmesio. Svarbu vengti tam tikrų sąlygų ir produktų, kurie gali erzinti jūsų mažylio odą.

Keičiantis orams subtiliai kūdikio odelei gali būti sunku. Štai kodėl tie rožiniai skruostai, kuriuos taip mėgstate, gali pasikeisti keičiantis metų laikams, greitai parausti, pasidaryti šiurkštūs ir net vėjo sudirginti.

Dažniausia pirmųjų metų problema - sausa, atopiška oda. Kūdikio skruostų raudonavimo, šerpetojimo, t.y. atopinio dermatito, požymių priežasčių yra daug.

Patarimai, Kaip Prižiūrėti Kūdikio Odą

  • Naudokite švelnius, bekvapius prausiklius.
  • Venkite karšto vandens maudynių.
  • Po maudynių švelniai nusausinkite odą ir iškart patepkite drėkinamuoju kremu.
  • Apsaugokite kūdikio odą nuo saulės ir vėjo.
  • Rinkitės natūralaus pluošto drabužius.

Bėrimų Diferencinė Diagnostika

Svarbu atskirti atopinį dermatitą nuo kitų ligų, kurios gali pasireikšti bėrimais. Kai kurios iš jų:

  • Vėjaraupiai: Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis.
  • Tymai: Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių.
  • Raudonukė: Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne.
  • Tridienė karštinė: Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų.
  • Meningokokinė infekcija: Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys.
  • Skarlatina: Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas.
  • Užkrečiamasis moliuskas: Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė.

Išvada

Svarbu atidžiai stebėti naujagimio odą ir, pastebėjus bet kokius nerimą keliančius pokyčius, kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padės išvengti komplikacijų ir užtikrins sveiką kūdikio odos būklę.

žymės: #Naujagimio

Panašus: