Nėštumo laikotarpis - ypatingas, leidžiantis sustoti ir daugiau dėmesio skirti sau. Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie padidina įvairių maistinių medžiagų poreikį. Nėštumo metu moters kraujo tūris padidėja beveik 50%, kad būtų užtikrintas tinkamas deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas vaisiui.
Geležis yra be galo svarbus mineralas nėštumo metu, reikalingas tiek motinai, tiek vaisiui. Pakankamas geležies kiekis užtikrina sveiką vaisiaus vystymąsi, padeda išvengti anemijos ir stiprina imuninę sistemą.
Geležis yra būtina hemoglobino, kuris perneša deguonį kraujyje, gamybai. Geležis yra esminė vaisiaus smegenų ir kitų organų vystymuisi. Geležies trūkumas gali apsunkinti nėštumą, lemti mažą gimimo svorį ir kitas problemas. Geležies stokos anemija yra dažna problema nėštumo metu.
Ši būklė gali sukelti ne tik nuovargį ir silpnumą, bet ir padidinti komplikacijų riziką gimdymo metu. Geležis vaidina svarbų vaidmenį stiprinant imuninę sistemą. Nėštumo metu stipri imuninė sistema yra ypač svarbi, nes moteris yra jautresnė infekcijoms ir ligoms.
Hemoglobino norma nėštumo metu
Hemoglobinas yra baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį organizme - jis perneša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir atvirkščiai, anglies dioksidą iš audinių atgabena į plaučius, kur šis iškvepiamas. Hemoglobino lygis kraujyje yra svarbus rodiklis, kuris gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą.
Normalus hemoglobino lygis padeda užtikrinti tinkamą deguonies apykaitą ir gerą organizmo funkcionavimą, o tuo tarpu per mažas ar per didelis jo kiekis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis.
Hemoglobino norma nėštumo metu yra nuo 11 iki 12 g/dl. Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau šios ribos, nėščiajai gali būti diagnozuota anemija.
Nėštumo laikotarpiu mažakraujystė susijusi su fiziologija: vaisiaus ir placentos augimu ir padidėjusiu cirkuliuojančio kraujo kiekiu. Geležies poreikis nėštumo metu padidėja. Antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą geležis ypatingai svarbi augančiam vaisiui ir placentai. Šio cheminio elemento stoka nėštumo metu turi įtakos būsimo vaiko sveikatai, gali lemti lėtesnį vaisiaus vystymąsi, didina tikimybę susirgti anemija pirmuosius tris gyvenimo mėnesius.
Ši liga lėtina vaiko psichomotorinę ir protinę raidą. Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl to kraujas suskystėja ir sumažėja hemoglobino koncentracija. Tai laikoma normaliu fiziologiniu reiškiniu, todėl apatinė hemoglobino kiekio riba pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį yra 110 g /l, o antrąjį trečdalį hemoglobino koncentracija neturi būti mažesnė nei 105 g/l.
Anemija gali būti lengvos formos (kai hemoglobino koncentracija 90-109 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trečdalį ir 90-104 antrąjį trečdalį), vidutinės (hemoglobino koncentracija mažesnė nei 90 g/l), sunkios, kai hemoglobino mažiau nei 70 g/l.
Anemijos priežastys nėštumo metu
Anemija yra labiausiai paplitęs negalavimas nėštumo metu. Mažakraujystė (anemija) atsiranda dėl organizme sumažėjusio hemoglobino ir eritrocitų kiekio. Hemoglobinas - deguonį į ląsteles pernešantis eritrocitų baltymas, o jo trūkstant organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi.
Žemo hemoglobino priežastys gali būti įvairios ir dažnai būna susijusios su sveikatos sutrikimais ar netinkama mityba. Viena dažniausių priežasčių yra geležies trūkumas organizme, nes geležis yra pagrindinis hemoglobino komponentas, būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.
Anemija nėštumo metu atsiranda greičiau, jeigu prieš pastojimą moters organizme jau trūksta geležies arba yra nedaug jos atsargų. Geležies stokos anemija gali išsivystyti dėl geležies trūkumo maiste, dažniausia - nepakankamai valgant mėsos.
Geležies trūkumą gali lemti sutrikęs jos pasisavinimas organizme sergant virškinamojo trakto liga, vartojant kai kuriuos vaistus.
Simptomai ir kada kreiptis į gydytoją
Geležies stokos anemijos simptomų galima ir nejausti, kol neišnaudojamos šio elemento atsargos. Ypač esant lengvai anemijai ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, nes deguonies trūkumą organizmas iš pradžių gali kompensuoti.
Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo. O nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą.
Mityba ir geležies papildai nėštumo metu
Nėščiajai svarbu tinkamai maitintis. Bet su maistu gautą geležį organizmas sugeba pasisavinti ne daugiau kaip 30 proc. Iš daržovių ir vaisių ji pasisavinama daug blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Mėsoje esanti hemogeležis pasisavinama 20-30 %, ir tam neturi įtakos kitas maistas. O augaliniuose produktuose esančios ne hemogeležies organizmas gali pasisavinti tik 3-5 %. Geležies pasisavinimas iš augalinių produktų pagerėja kartu su jais valgant mėsą. Gerina šio elemento pasisavinimą vitaminas C, bet jo mažėja verdant ar kepant.
Nėščiosios paros geležies poreikis yra 25 mg, o trečiąjį trimestrą - 30 mg. Tokį geležies kiekį gauti vien iš maisto yra sudėtinga. Ir juo labiau apsiriboti vien tinkama mityba neįmanoma, jei anemija jau atsirado.
Geležies stoka ir anemija (mažakraujystė) yra labai susiję dalykai, tačiau tai ne tas pats. Paprastai tariant, pirmiausia organizme trūkstant geležies imamos naudoti sukauptos atsargos ir tik išnaudojus šias atsargas diagnozuojama anemija (mažakraujystė). Pirmajame nėštumo trimestre geležies gali pakakti iš sukauptų atsargų, nes moteriai nutrūksta menstruacijos. Vėliau moters geležies atsargų ir iš maisto gaunamos geležies jau nepakanka, nes vaisius ima kaupti geležį savo organizme, todėl jos reikia vis daugiau.
Per nėštumą organizmui reikia apie 1000 mg - 1500 mg geležies (I trimestre - 1,5-2 mg per parą, II trimestre - 3-5 mg; III trimestre - 5-7 mg). Jeigu geležies atsargos yra išnaudotos, mažėja mamos hemoglobino koncentracija, prastėja audinių aprūpinimas deguonimi.
Visavertė mityba gali užkirsti kelią anemijai. - ankštinės daržovės, džiovinti vaisiai, sėlenos, grūdai ir tamsiai žalios daržovės turi ne hemo geležies, kuri įsisavinama sunkiau. Vitaminas C padeda įsisavinti ne hemo tipo geležį iš augalinių maisto produktų.
Svarbu žinoti, kad geležį įsisavinti padeda vitaminai C, B6, B12, folio rūgštis, varis, todėl tikslinga vartoti kombinuotus preparatus, kuriuose yra geležies ir minėtų medžiagų. Jei maitinate krūtimi, galite įsigyti vitaminų, kurių sudėtyje yra geležies.
Geležis geriausiai įsisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų. Vartodama augalinius geležies turinčius produktus kartu vartokite ir vitaminą C - jis užtikrins geresnį geležies įsisavinimą. Gerkite apelsinų, pomidorų sultis, valgykite braškes.
Geležies pasisavinimas gali būti pagerintas vartojant maistą, turtingą vitaminu C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį iš augalinių šaltinių.
Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Efektyviausi Geležies Preparatai Vaikams: Kaip Išsirinkti ir Dozuoti Teisingai?
- Top Produktai, Turintys Daug Geležies Kūdikiams – Užtikrinkite Sveiką Augimą!
- Geležį Turintys Produktai Vaikams: Pilnas Sąrašas ir Nepakeičiama Sveikatos Informacija
- Žvaigždžių Gimimas: Atraskite Nuostabų Kosmoso Stebuklą ir Jo Paslaptis!
- Šokiruojantis Užsieniečio Užpuolimas Nėščiai Moteriai – Teismo Nuosprendis, Kuris Privers Jus Susimąstyti!