Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Sužinokite, kaip galite padėti savo sielai ir kūnui prisitaikyti prie pokyčių, padėsiančių išnešioti naują gyvybę. Šiame straipsnyje susipažinsite su būsimos mamytės organizme vykstančiais fiziologiniais pokyčiais ir sužinosite, kokie nusiskundimai dažniausiai pasireiškia normalaus nėštumo metu, bei kada sunerimti ir kreiptis į specialistus.

Ankstyvieji Nėštumo Požymiai

Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Štai dešimt dažniausių ankstyvųjų nėštumo požymių:

  1. Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
  2. Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.
  3. Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
  4. Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
  5. Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
  6. Krūtų jautrumas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.
  7. Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
  8. Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
  9. Spazmai pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
  10. Maisto potraukis arba netoleravimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Nėra iki galo aišku, kodėl taip vyksta, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.

Nėštumo Testas ir Pirmasis Ultragarsinis Tyrimas

Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.

Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.

Ypač svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.

Kiti Fiziologiniai Pokyčiai Nėštumo Metu

Be jau minėtų ankstyvųjų požymių, nėštumo metu moters organizme vyksta ir daugiau reikšmingų fiziologinių pokyčių:

  • Didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja.
  • Didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt.
  • Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną.
  • Kinta imuninė sistema.
  • Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis.
  • Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę).
  • Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme.
  • Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos - t.y. Nėštumas - tai daug pokyčių moters organizme atnešantis periodas ir kiekvienai šis laikotarpis būna skirtingas.

Laikysena ir Pusiausvyra Nėštumo Metu

Nėštumo metu įvykę hormoniniai, anatominiai ir fiziologiniai pokyčiai lemia svorio padidėjimą, pilvo raumenų jėgos ir neuroraumeninės kontrolės suprastėjimą, raiščių laisvumo padidėjimą bei padidėjusią juosmens lordozę. Šie pokyčiai lemia pakitusį kūno masės centrą, tai pakeičia laikyseną, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, o tai padidina traumų riziką.

Įvairių tyrimų duomenimis, nėščios moterys griūna reikšmingai dažniau nei moterys, kurios nesilaukia. Teigiama, kad apie 27 procentus nėščiųjų bent kartą nėštumo laikotarpiu griuvo neišlaikydamos pusiausvyros. Todėl laikysenos pokyčių ir kritimo rizikos vertinimas yra ypač svarbus nėštumo metu.

Laikysenos pratimus galima atlikti stovint, sėdint, klūpint ir gulint. Nors kūno masės centras nėštumo metu keičiasi, moterys, kurios tęsia anksčiau praktikuotą veiklą, gali atlikti pratimus, reikalaujančius aukšto pusiausvyros lygio, tačiau moterys, kurios prieš tai nebuvo fiziškai aktyvios, turėtų pasirinkti lengvesnius pratimus. Atliekant tokius pratimus svarbu, kad jie nebūtų sudėtingi, o pati aplinka saugi, nederėtų atlikti pusiausvyrai skirtų pratimų šalia pavojingu objektų, laiptų, dideliame aukštyje, o taip pat naudinga, jog šalia būtų saugi atrama, į kurią galima atsiremti pajutus, kad nepavyko išlaikyti pusiausvyros, pavyzdžiui, prieš save pasistatyti kėdę, į kurios atlošą galima atsiremti rankomis.

Grupinės kineziterapijos mankštos vyksta nedidelėse 4 asmenų grupėse su kineziterapeuto priežiūra. Mankštose didelis dėmesys yra skiriamas liemenį stabilizuojančių raumenų, dubens dugno raumenų aktyvacijai, sėdmenų stiprinimui ir kvėpavimui. Nėščiųjų mankštos - puikus būdas sustiprėti, pasiruošti sklandesniam gimdymui ir atsistatymui po jo. Mankštose atliekami jėgos, tempimo, kvėpavimo pratimai padės ne tik padidinti ir išlaikyti raumenų tonusą, bet ir sumažinti įtampą nugaros, klubų srityje, išvengti skausmo.

Nėštumo Trimestrai ir Vaisiaus Vystymasis

Normalus nėštumas trunka 9 kalendorinius mėnesius arba 10 mėnulio mėnesių (po 28 dienas), arba 280 dienų nuo paskutiniųjų mėnesinių pirmosios dienos. Normalus nėštumas skirstomas į 3 trečdalius (trimestrus):

  • Pirmasis trimestras: pirmosios 12 nėštumo savaičių.
  • Antrasis trimestras: 12-24 nėštumo savaitės.
  • Trečiasis trimestras: nuo 25 nėštumo savaitės iki gimdymo.

Vaisiaus vystymasis:

  • Ikigemalinis laikotarpis: vyksta lytinių ląstelių raida ir apvaisinimas, susidaro diploidinis chromosomų rinkinys, užtikrinama genetinė įvairovė ir nulemiama lytis, užbaigiamas kiaušinėlio brendimas, prasideda tolesnė ląstelių medžiagų apykaita ir dalijimasis.
  • Gemalo laikotarpis: trunka nuo apvaisinimo iki aštuntosios nėštumo savaitės. Nuo trečiosios savaitės vyksta embriogenezė - susidaro trys gemaliniai lapeliai iš kurių vystosi audiniai ir organai. Kiekvienas organas turi savo vadinamąją jautriausią savaitę, kada vyksta intensyviausias konkretaus organo vystymasis ir jis yra labai jautrus teratogenų poveikiui, todėl tuo metu gali susidaryti įvairių sklaidos trūkumų.
  • Vaisiaus laikotarpis (fetogenezė): nuo 9 savaitės gemalas vadinamas vaisiumi, o jo raida - fetogeneze. Šis laikotarpis trunka iki gimimo. Vaisiaus audiniai ir organai, užsimezgę dar gemalo laikotarpiu, auga ir bręsta per visą nėštumą. 16-24 savaitę sparčiai auga vaisiaus kūnas, svorio daugiausia priaugama paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais.

Svorio Augimas Nėštumo Metu

Per visą nėštumą moteriai rekomenduojama priaugti 12-16 kg.

Vaisiaus Judesiai

Vaisiaus judesius pirmą kartą gimdanti moteris pajunta 20 savaitės pabaigoje, pakartotinai gimdanti -18 savaitės pabaigoje. Tuo laiku galima išgirsti ir vaisiaus širdies tonus. Nuo 30 savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus aktyvumo ir miego periodus. Vaisius per vieną ciklą miega apie 23 minutes.

žymės: #Nestumo

Panašus: