Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme. Šie pokyčiai yra būtini, kad būtų sudarytos sąlygos augančiam vaisiui ir pasiruošta gimdymui bei žindymui. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime pagrindinius fiziologinius pokyčius, vykstančius nėštumo metu.
Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai
Nėštumo metu kraujo tūris padidėja apie 30-50%. Tai būtina norint patenkinti augančio vaisiaus medžiagų poreikius. Dėl padidėjusio kraujo tūrio širdis turi dirbti sunkiau, todėl širdies susitraukimų dažnis padidėja 10-20 dūžių per minutę.
Sistolinis kraujo spaudimas paprastai šiek tiek sumažėja nėštumo pradžioje, o vėliau grįžta į normalų lygį. Diastolinis kraujo spaudimas paprastai mažėja labiau nei sistolinis, o tai gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą.
Kvėpavimo sistemos pokyčiai
Nėštumo metu padidėja deguonies poreikis, todėl moteris kvėpuoja dažniau ir giliau. Dėl didėjančios gimdos diafragma yra stumiama aukštyn, todėl plaučių talpa gali šiek tiek sumažėti. Tačiau bendras kvėpavimo tūris padidėja dėl dažnesnio kvėpavimo.
Virškinimo sistemos pokyčiai
Nėštumo metu sulėtėja virškinimas, nes padidėjęs progesterono kiekis atpalaiduoja virškinimo trakto raumenis. Tai gali sukelti pykinimą, vėmimą, rėmenį ir vidurių užkietėjimą.
Šlapimo sistemos pokyčiai
Nėštumo metu padidėja inkstų kraujotaka ir glomerulų filtracijos greitis. Tai lemia padidėjusį šlapimo susidarymą ir dažnesnį norą šlapintis. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl šis noras dar labiau sustiprėja.
Endokrininės sistemos pokyčiai
Nėštumo metu placenta gamina įvairius hormonus, tokius kaip estrogenai, progesteronas, žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG) ir žmogaus placentos laktogenas (HPL). Šie hormonai yra būtini nėštumo palaikymui ir vaisiaus vystymuisi.
Pagrindinių hormonų poveikis:
- Estrogenai: skatina gimdos augimą ir paruošia krūtis žindymui.
- Progesteronas: atpalaiduoja gimdos raumenis, kad būtų išvengta priešlaikinio gimdymo, ir skatina krūtų liaukų vystymąsi.
- HCG: palaiko geltonkūnį nėštumo pradžioje, kuris gamina progesteroną.
- HPL: padeda reguliuoti motinos medžiagų apykaitą, kad vaisius gautų pakankamai maistinių medžiagų.
Skeleto-raumenų sistemos pokyčiai
Nėštumo metu padidėjęs svoris ir besikeičiantis kūno svorio centras apkrauna skeleto-raumenų sistemą. Padidėjęs relaksino hormono kiekis atpalaiduoja sąnarius ir raiščius, ypač dubens srityje, kad pasiruoštų gimdymui. Tai gali sukelti nugaros skausmus ir diskomfortą.
Odos pokyčiai
Nėštumo metu dėl hormonų pokyčių gali atsirasti įvairių odos pokyčių, tokių kaip hiperpigmentacija (tamsesnės odos dėmės), striae gravidarum (strijos) ir kraujagyslių „žvaigždutės“.
Imuninės sistemos pokyčiai
Nėštumo metu imuninė sistema šiek tiek susilpnėja, kad motinos organizmas nepriimtų vaisiaus kaip svetimkūnio. Tačiau tai taip pat gali padidinti riziką susirgti tam tikromis infekcijomis.
Metaboliniai pokyčiai
Nėštumo metu padidėja medžiagų apykaita, kad būtų patenkinti augančio vaisiaus poreikiai. Padidėja insulino poreikis, todėl kai kurioms moterims gali išsivystyti gestacinis diabetas.
Šie fiziologiniai pokyčiai yra normali nėštumo dalis. Svarbu suprasti šiuos pokyčius, kad būtų galima tinkamai prižiūrėti nėščiąją ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Įdomiausi Naujagimio Fiziologiniai ir Anatomijos Ypatumai, Kurių Niekada Nemanėte!
- Neįtikėtini Fiziologiniai Nėštumo Pokyčiai: Ką Privalote Žinoti Kiekviena Būsima Mama!
- Šokiruojantys nėštumo ir pogimdyvinio laikotarpio pokyčiai: priežastys, kurių nežinojote, ir veiksmingi sprendimai
- Vaisiaus Judesių Skaičiavimas: Atraskite Svarbiausius Patarimus Ir Kodėl Tai Gyvybiškai Svarbu
- Ar Krikštatėviai Turi Dalyvauti Pirmojoje Komunijoje? Sužinokite Viskas!