Endometriozė - lėtinė ginekologinė liga, kurios metu audiniai, panašūs į gimdos gleivinę (endometriumą), atsiduria už jos ribų kituose dubens organuose, tokiuose kaip kiaušidės, kiaušintakiai, žarnos, šlapimo pūslė, o labai retais atvejais gali būti randami ir tolimuose organuose, tokiuose kaip plaučiai ir kt. Šios ląstelės elgiasi panašiai kaip ir gimdos gleivinės ląstelės menstruacijų metu: jos auga, skyla ir kraujuoja. Tačiau, kitaip negu iš gimdos, šis kraujas pasišalinti iš organizmo negali, todėl sukelia uždegimą, spazmus, stiprius skausmus, vėliau gali formuotis cistos, sąaugos, randai, organų funkcijų sutrikimai, nevaisingumas.
Endometriozė įprastai gali pasireikšti moterims nuo menstruacijų pradžios iki menopauzės, kitaip tariant, bet kuriuo moters reprodukcinio (vaisingo) amžiaus etapu, tačiau dažniausia ji 25-40 metų amžiaus moterims. Ši liga nėra itin reta, manoma, kad nuo šios ligos kenčia 10-15 procentų visų vaisingo amžiaus moterų.
Endometriozės Poveikis Vaisingumui
Endometriozė ne visada sukelia nevaisingumą. Nemažai endometrioze sergančių moterų sėkmingai pastoja ir pagimdo, tačiau daugelis autorių nurodo, kad moterys net su minimalia ar nedidelio laipsnio endometrioze rečiau pastoja negu bendros populiacijos moterys, o pastoti užtrunka ilgiau.
Manoma, kad neigiamos įtakos gali turėti prostaglandinų ir kitų biologinių mediatorių, kuriuos gamina endometriozės implantai, poveikis ovuliacijai, geltonkūnio funkcijai ir implantacijai. Kuo didesnio laipsnio endometriozė, tuo didesnė nevaisingumo tikimybė. Pastoti trukdo endometriozės sukeltos mažojo dubens sąaugos ir mažojo dubens organų randiniai pokyčiai, sutrikdantys kiaušinėlio patekimą iš kiaušidės į kiaušintakį (endometriozė sutrikdo kiaušintakių pratekamumą) bei embriono implantaciją gimdoje.
Sergant endometrioze gali būti nepraeinamas kiaušintakis. Tokiu atveju kiaušinėlis negali susijungti su sperma ir įvykti apvaisinimas. Visgi endometriozė visiškai nepašalina pastojimo galimybės. Daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo jos forma, gali pastoti. Dažniausiai tokiu atveju rekomenduojama neatidėlioti nėštumo, nes laikui bėgant būklė gali pablogėti.
Endometriozė ir Persileidimas
Nėra įrodymų, kad endometrioze sergančios moterys dažniau patiria pasikartojančius persileidimus. Taip pat nėra įrodymų, kad dėl endometriozės gydymo rečiau pasikartoja persileidimai, taip pat nėra mokslinių įrodymų, jog endometriozė gali turėti įtakos vaisiaus išnešiojimui.
Endometriozės Simptomai
Endometriozės klinika įvairialypė, o simtomai daugiausia būdingi ir daugeliui kitų ligų. Vis dėlto yra ir tam tikrų specifinių požymių, kurie gali padėti gydytojui įtarti endometriozę. Pirminis endometriozės simptomas - pilvo ar dubens skausmas, dažnai susijęs su mėnesinėmis. Nors mėnesinių metu daugelis moterų patiria spazmus, sergant endometrioze skausmas būna daug stipresnis.
- Skausmingos mėnesinės (dismenorėja).
- Dubens skausmas ir spazmai, galintys prasidėti prieš menstruacijas ir tęstis kelias dienas iki jų.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Skausmas tuštinantis ar šlapinantis.
- Gausus kraujavimas.
- Nevaisingumas.
Tačiau svarbu paminėti, kad net 20-25 proc. endometriozės atvejų moterys gali neturėti jokių išorinių simptomų. Jei pastebėsite kurį nors iš šių simptomų, ypač jei jie trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui arba pasikartoja kiekvieną mėnesį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Endometriozės Stadijos
Yra įvairių būdų, kuriais vertinama endometriozė:
- 1 stadija (minimali): Yra keletas nedidelių, paviršinių židinių ar pažeidimų.
- 2 stadija (lengva): Židinių ir pažeidimų yra daugiau nei 1 stadijoje.
- 3 stadija (vidutinio sunkumo): Yra daug gilių židinių.
- 4 stadija (sunki): Labiausiai išplitusi endometriozė. Yra daug gilių židinių ir storų sąaugų.
Endometriozės Diagnostika
Endometriozės simptomai gali būti panašūs į kitų būklių, pavyzdžiui, kiaušidžių cistų ir dubens uždegiminių ligų. Tačiau jos sukeliamo skausmo gydymui, nevaisingumui koreguoti reikalinga tiksli diagnozė:
- Išsamus sveikatos istorijos tyrimas.
- Ginekologinis tyrimas.
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija).
- Laparoskopija - vienintelis tikslus endometriozės nustatymo metodas.
Ziwig Endotest® yra inovatyvus, neinvazinis diagnostinis tyrimas, skirtas visų tipų endometriozei nustatyti. Šis testas remiasi dviem pažangiomis technologijomis: naujos kartos sekoskaita ir dirbtiniu intelektu.
Endometriozės Gydymas
Endometriozė nėra išgydoma, tačiau yra efektyvių būdų, padedančių valdyti jos simptomus ir galimas komplikacijas. Pirmiausiai paprastai išbandomas konservatyvus endometriozės gydymas. Kiekvienas atvejis yra individualus. Akušeris-ginekologas padės rasti tinkamiausią gydymo būdą.
- Vaistai nuo skausmo.
- Hormonų terapija.
- Hormoniniai kontraceptikai.
- Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai ir antagonistai.
- Danazolis.
- Minimaliai invazyvi chirurgija.
- Histerektomija.
Chirurginis Gydymas
Kai laparoskopijos metu nustatoma tik minimali arba lengvo laipsnio endometriozė, jos židiniai turi būti sunaikinti, o sąaugos - pašalintos, nes tai didina tikimybę pastoti, palyginti su vien diagnostine laparoskopija. Kai endometrioidiniai pokyčiai sutrikdo mažojo dubens organų anatomiją, laparoskopijos metu būtina ją atstatyti, jeigu tai įmanoma.
Laparoskopinis didesnių kaip 4 cm diametro kiaušidžių endometriomų išlukštenimas pagerina pastojimo tikimybę, palyginti su endometriomų drenavimu ir koaguliacija.
Pagalbiniai Apvaisinimo Būdai
Jei moteriai, sergančiai endometrioze, nepavyksta pastoti, pacientė turėtų būti nukreipiama į vaisingumo specialisto konsultaciją. Moterims gali būti taikomi pagalbinio apvaisinimo metodai, priklausomai nuo klinikinės situacijos konkrečiu atveju (IUI, IVF ir kt.).
- IUI su kiaušidžių funkcijos stimuliacija padidina nėštumo tikimybę, tačiau IUI be kiaušidžių funkcijos stimuliacijos efektyvumas nėra aiškus.
- IVF yra tinkamas nevaisingų moterų, sergančių endometrioze, gydymo būdas, ypač tada, kai pažeisti kiaušintakiai, kai kartu ir vyras nevaisingas arba kai paprastesni gydymo būdai nepadėjo pastoti.
Rekomendacijos ir Mityba
Endometrioze sergančioms pacientėms rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie sukelia uždegimą arba didina estrogenų kiekį. Naudinga valgyti daug vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Naudinga vartoti daugiau skaidulų, kurios, priešingai, gali padėti sumažinti estrogenų kiekį.
Persileidimas
Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Pirmojo nėštumo trimestro persileidimai yra vadinami ankstyvaisiais ir įvyksta iki 14 nėštumo savaitės.
Kartais gali būti gresiančio persileidimo požymiai, t.y. mėnesinių pobūdžio skausmas, rusvos arba kraujingos išskyros. Esant nesivystančiam nėštumui pradžioje jokių požymių gali ir nebūti.
Skaičiuojama, kad 10-25 proc. nėštumų baigiasi persileidimais, iš jų apie 80 proc. įvyksta pirmajame trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukiasi.
Po Persileidimo
Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Atpažinkite Nesivystančio Nėštumo Priežastis ir Simptomus – Svarbiausia Emocinė Parama Jums
- Po nesivystančio nėštumo: svarbiausi patarimai sėkmingam nėštumui
- Nesivystančio nėštumo priežastys ir pasekmės: ką svarbu žinoti kiekvienai moteriai?
- Vaikiški Drabužiai Nidoje: Geriausios Parduotuvės Ir Patarimai Tėvams
- Dirbtinis apvaisinimas Anglijoje: Naujausi įstatymai ir jūsų galimybės