Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą.
Kas yra nesivystantis nėštumas?
Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.
Persileidimo tipai:
- Ankstyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės.
- Vėlyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.
Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu.
Priežastys
Persileidimo priežasčių neretai nepavyksta tiksliai nustatyti. Tačiau dažniausiai persileidimą sukelia:
- Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai.
- Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos.
- Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos.
Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino.
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė. Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau.
Prof. D. Ramašauskaitė įvardijo ir persileidimo rizikos veiksnius: moters ir vyro amžius, moters virusinės infekcijos, diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas. Anot pašnekovės, stresas tiesiogiai neveikia nėštumo, tačiau juos galima sieti netiesioginiais ryšiais. Pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui, padidėja kortizolio kiekis, o jis silpnina moters imuninę sistemą.
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė pabrėžia, kad kitos ankstyvo persileidimo priežastys būna labai retos - pavyzdžiui, motinos gimdos anomalijos ar netinkamoje vietoje įsitvirtinęs būsimas nėštumas. „Trauma nebent tokia tiesioginė - kulka pataiko į gimdą ir taip pažeidžiamas nėštumas, - tokios priežasties retumą pabrėžiantį pavyzdį pateikia prof. D. Ramašauskaitė.
Simptomai
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kurį laiką moteris gali tik jausti, kad išnyko jos jaučiami subjektyvūs nėštumo požymiai. Tarkime, moterį labai pykino, buvo šleikštulys, buvo padidėjusios ir jautrios krūtys. Šie požymiai pradeda silpnėti arba išnyksta.
Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Persileidimo simptomai:
- Tepimas, išskyros su krauju.
- Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros.
- Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu).
- Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas.
- Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.
- Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas.
- Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos.
- Nėštumo simptomų išnykimas.
Ką daryti įtariant persileidimą?
Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.
Gydymas
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Prof. D. Ramašauskaitė aiškina, kad persileidimas taip pat gali būti skatinamas medikamentais, atliekama ir chirurginė operacija - gimdos išgramdymas. „Jeigu mes diagnozuojame, kad nustojo vystytis embrionas, ne iš karto prasideda kraujavimas. Tai reikia labai pasverti, kokią taktiką rinktis.
Emocinė parama
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą.
„Svarbiausia - parama, nes fiziškai dažniausiai didelių problemų nėra, jų dažniau atsiranda tik per patį persileidimo procesą, kada kraujavimas stiprėja, skausmai didėja, tuomet fizinės pagalbos reikia daugiau. O šiaip tuo atveju daugiau kalbame apie emocinę paramą“, - teigia prof. D.
Emocinė savijauta po persileidimo
Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą.
Psichologė taip pat paminėjo, kad net 15 proc. moterų išsivysto potrauminio streso sindromas. „Šitie duomenys leidžia manyti, kad iš tikrųjų tai labai emociškai intensyvus išgyvenimas ir gali reikėti pagalbos. Kalbant apie psichologinių sutrikimų riziką, mes nustatėme, kad daugiau nei pusei dalyvių pasireiškė postnatalinės depresijos požymių net praėjus ilgam laikui po persileidimo“, - teigia M.
Dažnai, anot pašnekovės, moterys patiria sunkumų santykyje su savo kūnu: „Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti. Dalyvės minėjo, kad jautėsi išduotos savo kūno, ne tokios moteriškos, kaip turėtų teoriškai, „pagal vadovėlį“, būti.
M. Kukulskienė atskleidžia, kad nors ši moterų grupė yra pažeidžiama, moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių tokia emocinė savijauta dažniausiai ima silpnėti, didžioji dalis porų šią patirtį sugeba integruoti į savo gyvenimą ir su ja susitaiko.
M. Kukulskienė atkreipia dėmesį, kad tokio skaudaus išgyvenimo moterims reikėtų stengtis nenukreipti į save. „Nesigėdyti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį. Jokiu būdu nenusiteikti prieš save, savo kūną ar save pačią.
„Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas. Normalu, kad gali nesinorėti iškart galvoti apie kitą nėštumą. Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas.
Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau“, - nurodo M. Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje. „Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė?
O padėti norintiems artimiesiems, anot M. Kukulskienės, būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms.
Pastojimas po persileidimo
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus.
Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo.
Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
„Aš viską perkėliau į savigraužą“, - patirtimi dalijasi Jonė. Po dviejų apsilankymų pas gydytojus moteris išgirdo - jos nėštumas nesivystys. Ji pasakoja, kad nors ilgiau nei savaitę trukęs persileidimo procesas buvo itin skausmingas fiziškai, emocinis sukrėtimas buvo daug stipresnis. Liūdesys, apmaudas ir pyktis ant savęs - taip ji įvardijo tuomečius jausmus. Dabar Jonė kreipiasi į panašią patirtį turėjusias moteris, ragindama šių išgyvenimų nenukreipti į save ir dalintis panašia patirtimi su kitomis.
Pirmas apsilankymas pas gydytojus, sužinojus apie nėštumą, prasidėjo džiugia nata, prisimena Jonė. Tuomet ji buvo nusiteikusi, kad viskas bus gerai. „Tikimybė, kad viskas bus gerai, yra, bet kad neišsivystys, irgi yra. Paaiškinimas buvo paprastas, bet kartu, priduria moteris, ir sunkiai suprantamas - „gamta“.
Savaitę laukdama antro apsilankymo pas gydytoją, pašnekovė viduje prisimena išgyvenusi chaosą - jautė nusivylimą, kaltę ir gėdą: „Gal man kas nors negerai, gal ko nors nepadariau, gal ko nors nežinojau, nepasiruošta tam.
Gydytojai vėliau patvirtinus, kad nėštumas visgi nesivystys, Jonė pasakoja nežinojusi, kaip priimti šią patirtį. Ar ją tiesiog pamiršti? „Vis tiek sužinai, kad kažkokia gyvybė tarsi mezgasi tavyje ir toks jausmas: „oho, čia jau stebuklas kažkoks“. Paskui sužinai, kad tai gyvybei nesiseka megztis tavyje. Tu negali šito ištrinti visiškai, - pasakoja moteris.
„Kai kuriems tik po tam tikro laiko papasakojau, nes net nežinojau, kaip kalbėti apie tai. Mano sesuo net iki dabar nežino. Nežinau, kodėl aš jai to nepasakoju. Tiesiog noriu išvengti teisimo ar nuomonės, kurios nenoriu girdėti.
Ji pabrėžia, kad tokio skaudaus išgyvenimo moterims reikėtų stengtis nenukreipti į save. „Nesigėdyti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį. Jokiu būdu nenusiteikti prieš save, savo kūną ar save pačią.
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Sužinokite, kaip kūdikis juda gimdymo metu – stebuklingas gyvenimo pradžios kelias!
- Kiek Mėnesių Kūdikis Turi Miegoti? Išsamus Tėvų Vadovas Optimaliai Vaiko Miego Trukmei