Pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus socialinį emocinį intelektą, kuris yra be galo svarbus, nes formuoja vidines nuostatas, vertybes, kurios lemia savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą suprasti kitus, empatiją, padeda kurti gerus tarpusavio santykius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas vystosi nuosekliai, tad jį būtina pradėti ugdyti jau ikimokykliniame vaikų amžiuje.
Emocinis intelektas ir jo lavinimas
VšĮ Kretingos psichikos centro direktorė Inna Viršilienė skaitė pranešimą „Emocinis intelektas ir jo lavinimas“. Lektorė aptarė, kas yra emocinis intelektas, kodėl jį labai svarbu lavinti nuo mažens: „Vaikai turėtų būti skatinami pažinti save bei sąmoningai atskirti ir gebėti išgyventi pačias įvairiausias emocines būsenas. Per savęs pažinimą ugdomi jų pasitikėjimas savimi, geranoriškumas ir atjauta aplinkiniams, socialinio sąmoningumo, atsakingumo ir kokybiško bendravimo įgūdžiai.“ Taip pat akcentavo, jog tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas, emocijų suvokimas, jų valdymas, gebėjimas priimti ir išgyventi įvairias emocijas, yra daug svarbesnis už mokslumą.
Žmogus, kuris turės aukštą emocinį intelektą, daug geriau gyvenime gebės pasinaudoti ir mokslinėmis žiniomis. „Emocinis intelektas yra daugialypis, kintantis, ir nuo mažens būtinai ugdomas. Aukštas Intelekto koeficientas, mokslumas neužtikrina sėkmingo ir laimingo gyvenimo. Gebėjimai suvokti savo ir kitų jausmus, išmokti bendrauti su kitais, suvokti ir vertinti save kaip unikalų asmenį yra daug svarbiau, nes tai užtikrina vidinę harmoniją, stabilumą“, - kalbėjo I. Viršilienė.
Vaikų emocinis intelektas medijų eroje
Kretingos rajono Švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva aptarė vaikų emocinį intelektą medijų eroje. Jos teigimu, šiuolaikinius vaikus drąsiai galime vadinti technologijų ir „google“ vaikais, kurie jau nuo mažens yra puikiai įvaldę išmaniąsias technologijas, bet stokoja socialinių ir emocinių įgūdžių: „Šiandienos vaikai pasižymi didesniais intelektiniais gebėjimais, yra komunikabilūs, trokšta būti lyderiai, bet nepriima kritikos, mieliau veikia individualiai, sunkiai sukaupia dėmesį, geba ir nori dirbti kelis darbus vienu metu, tampa vis agresyvesni, išgyvena dažną nuotaikų kaitą, yra nerimastingesni, stokoja empatijos, netgi vėliau subręsta.“
Psichologė pastebėjo, kad socialinės emocinės problemos kyla dėl lygiaverčių vaikų ir tėvų santykių šeimoje: vaikas nebejaučia, kad tėvai jam autoritetas: „Šiandien tėvai nori būti draugai savo vaikams, besąlygiškai stengiasi užauginti laimingą vaiką, viską duoti, ko tik jis nori, laiko stoką kompensuoti dovanomis… Tėvai turi būti draugiški, empatiški vaikams, bet svarbiausia turi ugdyti jų atsakomybę.
Emocinio intelekto ugdymo metodai ir priemonės
Konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, kad viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios. Taip gali būti žalojamas vaikų jausmų pasaulis, skatinamas nepasitikėjimas savimi.
Mokytoja pasidalino gerąja darbo patirtimi, kaip ugdo savo ikimokyklinio ugdymo grupės vaikų gebėjimus pažinti emocijas, jas įvardinti ir suprasti, kokias naudoja priemones, kokius metodus taiko. Pažymėjo, kad labai svarbu išsiaiškinti kiekvieno vaiko individualius poreikius, nuo kurių ir priklauso sėkmingas emocinis ugdymas. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau programų, kurios ugdo vaiko socialinį emocinį intelektą, tačiau manau, kad prie kiekvieno vaiko reikia prieiti individualiai. Nėra universalių programų, tinkančių visiems grupės vaikais vienodai, todėl į kiekvieno vaiko širdelę būtina ieškoti individualaus kelio. O tai jau yra kiekvienam mokytojui nelengvas iššūkis“, - kalbėjo V.
Apie emocinio socialinio ugdymo galimybes kalbėjo Kauno r. Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ mokytojos Kristina Malinauskienė ir Kristina Pilitauskienė. Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič pristatė, kaip ugdomi vaikų socialiniai emociniai įgūdžiai taikant netradicinius metodus ir etnografinių veiklų metu. Konferencijoje mokytojos Dalia Sakalauskienė ir Algita Rūdienė iš Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ pristatė emocinio intelekto lavinimo priemones bei projektų svarbą ugdymo procese. Socialinio emocinio ugdymo aspektus ikimokyklinėje įstaigoje aptarė mokytoja Justina Valančienė iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas“. Kokios yra galimybės lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius emocinius įgūdžius per žaidimą su Kimochi žaislais kalbėjo mokytojos Asta Sabaliauskienė iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bei Renata Bačiulienė iš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos.
Mindfulness metodika
Šiuolaikiniame pasaulyje vaikams sunku susikaupti, jų dėmesį trikdo daugybė dirgiklių - nuo spalvų ir garsų iki technologijų, tad jau nuo mažų dienų ypatingai svarbu mokėti susikaupti, sutelkti dėmesį bent vienai minutei į mažą dalyką ar reiškinį. VYTURĖLIS, diegiantis Mindfulness metodiką mokykloje, pastebi teigiamų rezultatų ir pasakoja, kaip galima kasdien lavinti vaikų dėmesio koncentraciją ir taip ugdyti sąmoningą mažųjų įprotį būti „čia ir dabar“ bei tinkamai reaguoti į stresines situacijas.
Mindfulness, arba kitaip dėmesingo įsisąmoninimo ir streso valdymo metodika, sukurta 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn. Paprastai, suformavus įprotį, užsiėmimas trunka iki 4-5 minučių. Tačiau pradedant klasėje ar namuose taikyti šią metodiką, veikla gali trukti ir trumpiau nei pusę minutės - tai yra visiškai normalu. Pradžioje vaikai sunkiai sutelkia dėmesį - jiems tai nauja ir neįprasta.
Pavyzdžiai
- Razinos metodas. Pakviečiame vaikus atsisėsti ratu. Mokytoja rato viduryje padeda lėkštutę su razinomis. Razinų turėtų būti tiek, kad jų užtektų visiems klasės vaikams. Mokytoja paima vieną raziną ir tą patį pasiūlo padaryti vaikams. Fone rekomenduojama, jog grotų rami, relaksacinė muzika. Raziną laikome prieš save ant ištiesto delno ir tylint ją apžiūrinėjame iš visų pusių. Mintyse vaikams pasiūlome apsvarstyti - į ką ji panaši? Paprastai ankstyvojo amžiaus vaikai nori išsakyti savo mintis balsu, todėl mokytoja paprašo kalbėti kuo tyliau ir primena vieną iš klasės taisyklių: kai vienas vaikas kalba - kiti klauso. Tuomet raziną pauostome - kuo ji kvepia? Pagalvojame arba savo mintis išsakome pašnibždomis, tyliai. Vėl ramiai primename vaikams, kad kol vienas vaikas kalba - kiti klauso. Tuomet raziną pridedame prie ausytės, įsiklausome - gal ji ką nors kalba? Vėliau įsidedame raziną į burnytę - bet dar nekramtome. Mokytoja pakviečia pajausti razinos skonį, palaikyti ją po liežuviu, ant liežuvio. Pasiūlo įsivaizduoti, kad tai - nuostabiausias skanumynas pasaulyje. Dabar jau galime atsargiai ir iš lėto ją perkąsti. Palengva, neskubant pajusti jos skonį. Pasiūlome vaikams raziną sukramtyti iš lėto ir pajausti, kaip ji nukeliauja į pilvuką.
- 5 pojūčių žaidimas. Mokytoja paprašo vaikų klasėje surasti ir įvardinti: 5 daiktus, kuriuos jie mato, 4 daiktus, kuriuos girdi, 3 daiktus, kuriuos užuodžia, 2 daiktus, kuriuos gali paliesti ir 1 valgomą daiktą/produktą. Įvardinimo principas tinkamas lavinant jaunesniųjų klasių vaikus, kurių amžius yra 2-3 metai. Su mažyliais susėdama ratu ir kiekvienas įvardina po vieną daiktą.
- Istorijos vizualizacija. Mokytoja pakviečia vaikus atsigulti ant nugaros ir skambant ramiai muzikai, užsimerkti, pagalvoti apie malonius dalykius.
- Gėlė ir žvakė. Sėdint drugeliu ištiesiame nugarytes, atpalaiduojame pečius. Mokytoja paprašo vaikų įsivaizduoti, kad kairėje rankoje jie laiko labai kvapnią gėlę, o dešinėje rankoje laiko žvakę. Mokytoja pasilenkia prie savo rankos, kurioje laiko gėlę ir paprašo tą patį atlikti vaikus. Visi įkvepia savo nuostabios gėlės aromato, tuomet pasilenkia prie kitos rankos ir iškvėpdami sulaikytą orą užpučia žvakę. Pratimą vėl paprašoma pakartoti - pasilenkiame prie gėlytės, įkvėpiame, o tada užpučiame žvakę. Pratimas moko vaikus taisyklingai ir giliai iš pilvuko apačios įkvėpti bei iškvėpti, skatina atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį.
- Arbata. Mokytoja pakviečia vaikus susėsti ratu, drugelio pozoje, ištiesti rankas į priekį, delniukus laikyti taip, tarsi laikytų dubenėlį su arbata. Mokytoja atkreipia dėmesį, jog šiame puodelyje - labai karšta ir kvepianti žolelių arbata. Tuomet mokytoja pasiūlo pūsti arbatą taip, kad ji atvėstų. Primena, kad įkvėpiame per nosį, arbatą pučiame burnyte. Kartojame pratimą ne daugiau kaip 5 kartus, kad vaikams nepradėtų svaigti galvytė.
- Kneipo takelis. Rekomenduojama kiekvienoje klasėje kartu su vaikais susikurti savitą taką. Jis gali būti numegztas, pasiūtas, pagamintas iš kartoninių dėžučių, pripildytų gamtinių medžiagų. Vieną kartą per savaitę rekomenduojama pereiti šiuo taku basomis kojomis ar su kojnytėmis (atsižvelgiame į tai, ar takelyje naudojamas vanduo, ledukai ir pan.). Atliekant veiklą itin lavinasi vienas iš svarbiausių pojūčių - lytėjimas. Vaikui einant takeliu jis sutelkia dėmesį, susikaupia.
Vaikų emocinės raidos etapai
- Kūdikystė. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais.
- Ankstyvoji vaikystė. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas.
- Mokyklinis amžius. Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas.
- Paauglystė. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.
Pykčio priepuoliai
Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti.
Kaip suvaldyti vaiko pyktį:
- Suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems.
- Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus.
- Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus.
- Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį.
- Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
Patarimai, padėsiantys ugdyti vaiko emocinį intelektą:
- Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Empatijos ir emocinio intelekto ugdymas
- Rodykite pavyzdį: parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
- Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
Vaiko emocinės raidos puoselėjimas yra labai svarbus sėkmingam vaiko vystymuisi ir gerai savijautai. Suprasdami emocinio vystymosi etapus, atpažindami vaikų patiriamų emocijų įvairovę ir įgyvendindami veiksmingas strategijas pykčio priepuoliams valdyti, tėvai ir globėjai gali sukurti vaikų emociniam intelektui ir atsparumui ugdyti palankią aplinką. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina pritaikyti šiuos metodus pagal individualius poreikius ir asmenybę.
Lauko darželiai
Emocinio intelekto ugdymas ypatingai aktualiu tampa vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Atsiranda natūralus poreikis susirasti draugų, bendrauti su mokytojais, rezultatyviai įsitraukti į ugdomąją veiklą, įveikti sunkumus, atpažinti bei valdyti emocijas. Lauko darželiuose, kurie pripažinti inovatyvia praktika ir neatsiejama ateities švietimo dalimi, gamtinė aplinka išnaudojama maksimaliai. Tai stimuliuoja vaikų sensorinius ir fizinius gebėjimus, pozityviai veikia jų nervų sistemą ir adaptaciją. Vyksta visuminis ir patirtinis vaiko ugdymasis, panaudojant priemones, esančias gamtoje.
Panašus:
- Atskleiskite Vaiko Emocinio Intelekto Paslaptis: „Vaiko emocinis intelektas“ Knygos Apžvalga, Kuri Privers Jus Susimąstyti!
- Atskleiskite socialinio emocinio ugdymo paslaptis darželyje: efektyvios metodikos ir jų svarba vaikų raidai
- Kaip Ugdyti Vaikų Emocinį Intelektą: Paslaptys ir Efektyvūs Patarimai
- Neįtikėtini Emocinio Intelekto Ugdymo Būdai Vaikams, Kuriuos Privalote Išbandyti!
- Tarptautinė Vaikų Gynimo Diena: Kaip Efektyviai Saugoti Vaikų Teises Kiekvieną Dieną!
- Vaikų Konfliktai Darželyje: Efektyvūs Sprendimo Būdai ir Priežastys, Kurias Turite Žinoti