Konfliktai tarp vaikų darželyje - natūrali vaikystės dalis, tačiau svarbu mokyti vaikus juos spręsti tinkamai. Kaip tėvai ir auklėtojai gali padėti vaikams išmokti konstruktyvaus bendravimo ir konfliktų sprendimo įgūdžių?
Kodėl Kyla Konfliktai Darželyje?
Ikimokyklinukai tik pradeda mokytis bendrauti ir draugauti tarpusavyje. Kartu jie mokosi spręsti ir gana dažnai kylančius konfliktus. Vaikai dar tik mokosi socialinių įgūdžių, todėl nesutarimai yra neišvengiami. Pagrindinės konfliktų priežastys gali būti:
- Noras dalintis tuo pačiu žaislu
- Nesusikalbėjimas ar neteisingai suprasti ketinimai
- Pavydas ar konkurencija
- Dėmesio siekimas
Dažniausios Konfliktinės Situacijos ir Sprendimo Būdai
Šioje lentelėje pateikiamos dažniausios konfliktinės situacijos darželyje ir galimi sprendimo būdai:
| Konflikto Tipas | Galima Priežastis | Sprendimo Būdas |
|---|---|---|
| Ginčai dėl žaislų | Vaikai dar neišmoko dalintis | Mokyti dalijimosi ir kompromiso |
| Stumdymasis ar agresija | Emocijų valdymo trūkumas | Skatinti kalbėjimąsi, o ne smurtą |
| Užsispyrimas ir nesutarimai | Skirtingi norai ir poreikiai | Padėti rasti abiem pusėms tinkamą sprendimą |
| Pavydas ir konkurencija | Noras būti geriausiu | Skatinti bendradarbiavimą, o ne varžymąsi |
Kaip Padėti Vaikams Spręsti Konfliktus?
Dažna tėvų ar auklėtojų klaida, pastebėjus konfliktinį vaikų elgesį, - jį slopinti: nukreipti dėmesį, nutraukti veiklą, išskirti vaikus. Toks sprendimas gali būti trumpalaikis ir veiksmingas tik konkrečioje situacijoje, tačiau jis nepadės vaikams išmokti spręsti konfliktus savarankiškai.
- Mokykite emocijų atpažinimo. Vaikai dažnai nemoka įvardyti, kaip jaučiasi. Padėkite jiems suprasti emocijas ir jas išreikšti žodžiais, o ne veiksmais.
- Skatinkite ramų problemų sprendimą. Mokykite vaiką konfliktus spręsti kalbantis, o ne naudojant fizinį smurtą ar pyktį.
- Rodykite pavyzdį. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl parodykite, kaip ramiai ir pagarbiu tonu spręsti nesutarimus.
- Ugdykite dalijimosi įgūdžius. Žaidimai, kuriuose reikia bendradarbiauti, padeda vaikams suprasti dalijimosi svarbą.
- Įtraukti vaiką į sprendimo paieškas. Paklauskite vaiko: „Kaip manai, ką galėtume padaryti, kad abu jaustumėtės gerai?“
Kaip Reaguoti Į Konfliktą?
Kada reikėtų įsiterpti į vaikų konfliktą? Paramos vaikams centro socialinių emocinių įgūdžių programos „Antras žingsnis“ vadovė, psichologė Ieva Dulinskaitė sako, kad suaugusieji turėtų būti šalia, atidžiai stebėti vaikų elgesį ir parodyti kryptį, kaip elgtis kilus konfliktui.
- ✔️ Išlikite ramūs - vaikams reikia suaugusiųjų pavyzdžio.
- ✔️ Neskubėkite bausti - išsiaiškinkite, kas įvyko, prieš reaguodami.
- ✔️ Suteikite galimybę pasitaisyti - leiskite vaikui pasiūlyti sprendimą.
- ✔️ Skatinkite atleidimą - mokykite vaiką atsiprašyti ir atleisti.
Konflikto Sprendimo Pavyzdys
Vieną popietę Emilija ir Aistė darželio kieme statė smėlio pilį. Gerda stebėjo jų žaidimą. Ji paprašė statyti kartu, bet mergaitės atsakė, kad ši pilis yra tik judviejų. Kai Emilija ir Aistė nuėjo ieškoti pagaliukų piliai papuošti, Gerda koja užmynė vieną iš pilies bokštų.
Šioje istorijoje auklėtoja į Gerdos elgesį iš karto sureaguoja: ji sustabdo mergaitę ir paaiškina, kad su kitais žmonėmis reikia elgtis pagarbiai - negalima timptelėti jų drabužių, nes jie gali įplyšti, be to tai gali būti nemalonu. Pirmiausia svarbu vaikus sustabdyti nuo bet kokio pavojingo ar žalingo elgesio.
Paskui auklėtoja gali padėti vaikams nusiraminti: kartu giliai pakvėpuoti, ramiai pastovėti, pasėdėti ir pradėti pokalbį. Konflikto sprendimas nesibaigia tik jo sustabdymu. Labai svarbu yra suprasti konflikto priežastis ir rasti visiems priimtiną sprendimą.
Pirmiausia auklėtoja paklausia: „Kas atsitiko?“ Ji prašo vaikų įvardyti problemą. Bet kurio konflikto atveju šis žingsnis labai svarbus. Kiekvienas iš dalyvių turi teisę išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytas. Taigi auklėtojai svarbu ne tik paklausti, bet ir atidžiai išklausyti visus konfliktuojančiuosius.
Greta šiuo atveju turbūt atsakytų: „Emilija ir Aistė nepriima manęs žaisti kartu.“ Labai svarbu, kad auklėtoja parodytų vaikui, kad išgirdo, ką jis pasakė, ir supranta, kokius jausmus jam gali sukelti konkreti situacija. Tai galima padaryti atkartojant ir apibendrinant, ką sakė vaikas, ir įvardijant jausmus: „Tu norėjai kartu statyti pilį, o mergaitės tavęs nepriėmė.
Tokiose situacijose vertinga parodyti vaikams ne tik tai, kad suprantame, kaip jie jaučiasi, bet ir kaip jaučiasi kitas. Šioje situacijoje auklėtoja galėtų paaiškinti Emilijai ir Aistei, kodėl Greta sumindė jų pilį, o Gretai - kaip Aistė ir Emilija jautėsi, kai ji tai padarė.
Kai visi išsako savo nuomonę ir jausmus, galima žengti kitą žingsnį konfliktui spręsti - ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo. Auklėtoja pirmiausia gali paklausti vaikų, kaip, jų nuomone, būtų galima išspręsti šį nesutarimą: „Ką dabar reikėtų daryti?“ arba „Kas galėtų jums padėti pasijusti geriau?“
Kiekvieną pasiūlymą auklėtoja pakartoja ir paklausia visų dalyvių, ar jis jiems atrodo tinkamas. Jei mato, kad nėra saugių, visiems priimtinų ir tinkamų alternatyvų, auklėtoja pasiūlo savo, pavyzdžiui: „Greta gali padėti mergaitėms pastatyti bokštą iš naujo.“ Jei visi pritaria šiam sprendimui, tiksliai susitariama, kaip jis bus įgyvendinamas: kada bus statomas bokštas ir kas jį statys.
Tokia metodika taikoma tiek sprendžiant sudėtingas darbo pasaulio problemas, tiek darželyje ieškant geriausių išeičių gerinant vaikų santykius.
Svarbūs Aspektai Sprendžiant Konfliktus
- Svarbu įsikišti nedelsiant ir apsaugoti vaikus nuo pavojingo elgesio, jei pastebima, kad taip gali atsitikti, pavyzdžiui - muštynių, psichologinio smurto.
- Neįsikišti per anksti, kai konfliktas tik prasideda. Stebėti vaikų tarpusavio bendravimą ir tai, kaip jie sprendžia nesutarimus, kokiais būdais tai daro.
- Norėdami mokyti vaikus spręsti konfliktus, jau darželyje galite tai daryti ne tik savo pavyzdžiu, bet ir skatindami juos tai daryti savarankiškai pagal minėtų žingsnių metodiką, tik vertėtų parinkti paprastesnius, vaikams suprantamus žingsnių pavadinimus, pavyzdžiui: 1) „Stop“; 2) „Kas nutiko?“; 3) „Kaip jautiesi?
Kadangi dauguma vaikų dar negali skaityti, pavaizduokite šiuos žingsnius ženklais ir pakabinkite piešinius grupėje. Taip pat grupėje galite numatyti tam tikrą erdvę, kuri būtų skirta konfliktams spręsti. Galite sugalvoti jai kokį ypatingą pavadinimą, pavyzdžiui, „Taikos stalas“ ar pan. Ši erdvė būtų skirta nusiraminti, pasikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų.
Kiek vyresniems vaikams gali patikti vaidinti situacijas, todėl mokydami suprasti kito asmens jausmus galite paprašyti vaikų suvaidinti situaciją apsikeitus vaidmenimis. Kitas būdas - tai kartu atradus tinkamiausią sprendimo būdą, arba ką kiekvienas galėjo daryti kitaip konfliktinėje situacijoje, tai išbandyti vaidinant.
Auklėtojai nereikėtų pamiršti, kad konfliktai yra neišvengiami bendraujant, tai natūralus, dažnai būtinas ir normalus bendravimo procesas. Pagal apibrėžimą, tai yra priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar pažiūrų susidūrimas, sukeliantis stiprius išgyvenimus. Kadangi vaikai ir auklėtojai yra skirtingi: skirtingai mąsto, kalba ir siekia skirtingų tikslų, neišvengiamai reikės rasti būdų, kaip su tuo gyventi.
Taigi, ar konflikto pasekmės bus teigiamos, ar neigiamos, priklauso nuo to, kaip pavyks konfliktą išspręsti. Konstruktyviai reaguoti į konfliktus gali padėti ir supratimas, kad bet koks vaiko elgesys slepia tam tikrą vaiko poreikį, pavyzdžiui: jaustis svarbiam, gerbiamam, mylimam, saugiam ir pan.
Taigi, kai vaikas demonstruoja tam tikrą elgesį - tinkamai arba netinkamai, jis siekia patenkinti kokį nors savo poreikį arba kelis. Svarbu to nepamiršti bandant suprasti konfliktą ir jo priežastis.
Probleminių ir konfliktinių situacijų sprendimas - tai kasdienio auklėtojų darbo dalis. Ir, ko gero, nereikėtų tikėtis, kad gali būti kitaip. Tik pati nebijodama ir suprasdama konflikto prasmę, auklėtoja gali padėti vaikui kiekvieną dieną bendraujant išmokti ko nors naujo ir tapti vis savarankiškesniam kuriant santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.
Ką Daryti Suaugusiems?
- Kai reikia padėti spręsti konfliktą, suaugusiems labai svarbu elgtis ir kalbėti ramiai. Tėvų ar mokytojų susitvardymas, ramus nusiteikimas ir reagavimas, moko to paties ir vaikus.
- Taip pat labai svarbu nedaryti skubotų išvadų, nepradėti kaltinti ar moralizuoti. „Pradžioje geriausia įvardinti, ką išgirdote ar pamatėte ir tuomet leisti pasisakyti po vieną. Pavyzdžiui: „Girdžiu riksmus, kas nutiko?“, - pataria Paramos vaikams cento psichologė. - Abiem konflikto pusėms papasakojus situaciją iš savo perspektyvos, svarbu parodyti, kad visi buvo išgirsti.
Atslūgus konflikto įkarščiui, vyresnius vaikus reikėtų mokyti suprasti vienas kito jausmus ir ieškoti galimų sprendimo būdų. Galima paklausti: „Kaip manai, kaip jautėsi brolis, kai užmynei jo pilį?, „Kaip manai, kaip jautėsi sesė, kai ją pastūmei?“. Tai padeda kiekvienam vaikui jaustis išgirstam, suprasti, kad abiejų veiksmai privedė prie esamos situacijos, o išgirdus kito pusę, stiprėja empatijos jausmas.
Tada vertėtų vaikų klausti, ką kiekvienas galėjo padaryti kitaip, kad konfliktas nebūtų kilęs. O paskui paprašyti, kad išvardintų sprendimo būdus, kurie padės susitarti ateityje. Ir pasiūlyti išbandyti tą, kuris atrodo saugiausias bei padės visiems jaustis gerai.
Ko Nedaryti Suaugusiems?
Norint, kad vaikai mokytųsi tinkamo konfliktų sprendimo, atpažinti ir įvardinti jausmus, labai svarbu konfliktinėje situacijoje suaugusiems neprimesti savo sprendimo ir nestoti į vieno iš vaikų pusę. „Primesdami vaikams savo sprendimą, mes vaikų nieko nemokome, jie praranda galimybę bandyti išsakyti savo jausmus, poreikius, įsigilinti į kito poziciją. O tėvų ar mokytojų buvimas kurioje nors vienoje pusėje gali turėti neigiamos įtakos vaikų santykiams ir požiūriui vienas į kitą, sustiprinti konkurenciją, norą keršyti, pamokyti brolį, sesę ar darželio draugą“, - atkreipia dėmesį I. Dulinskaitė.
Ir priduria, kad nereikėtų vaikų versti iš karto po konflikto vienas kito atsiprašyti. Dažnai jiems reikia laiko, kad nurimtų jausmai ir jie galėtų apmąstyti situaciją. Atsiprašymas bus tikresnis ir nuoširdesnis, jei bus išsakomas ne verčiant suaugusiems, mechaniškai, o pasakytas apgalvotai ir tuomet, kai pats vaikas jaučiasi pasiruošęs atsiprašyti.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Lytiškai Plintančios Ligos: Svarbiausi Požymiai, Efektyvus Gydymas ir Patikima Prevencija
- Kaip Lietuvos Diaspora Londone Išlaiko Tautinį Tapatumą ir Stiprina Ryšius su Tėvyne