Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - šiuolaikinis, saugus, moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas vaikų ir paauglių psichologinio gydymo būdas. KET yra nukreipta į esamą elgesį ir mąstymą bei jo keitimą ten, kur jis nėra adaptyvus. Išskirtinis KET bruožas: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų, sutrumpina jų trukmę ir skaičių.
Kognityvinės terapijos principai
Kognityvinės terapijos principai padeda vaikams suvokti savo būseną bei jausmus ir juos priimti. Dirbant su depresišku vaiku terapijoje siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį.
Elgesio terapija vaikams, turintiems nerimo sutrikimų
Nedidelis nerimas ar baimės vaikystėje yra įprastos ir vertinamos kaip natūralaus vystymosi dalis. Vis dėlto baimės gali tapti perdėtos ir kelti vaikui didelį stresą.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas, paliečia nuo 0.5% iki 1% vaikų ir paauglių. Vaikai gali patirti arba įkyrumus, dar vadinamus obsesijomis (pasikartojančias mintis, vaizdinius ar impulsus, kurie yra įkyrūs ir keliantys stresą) arba vadinamąsias kompulsijas (pasikartojantį elgesį, tokį kaip rankų plovimą, arba mintis, tokias kaip skaičiavimas). Vaikas gali bandyti neutralizuoti savo baimę arba išvengti gąsdinančių įvykių naudodamas ritualus (pavyzdžiui, šokinėja eidamas šaligatviu, kad neužliptų ant tarpo tarp plytelių ir taip apsaugotų tėvus) arba tikrinimą (nuolatos įjungia ir išjungia šviesą, kad “įsitikintų”, jog ji tikrai išjungta).
Taikomoji elgesio analizė (TEA)
Yra daugybė autizmo intervencijos strategijų, tačiau taikomoji elgesio analizė (angl. ABA) yra viena iš efektyviausių. Taikomoji elgesio analizė - tai mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti.
ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija.
ABA programos
ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį.
Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną.
Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.
Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. V.).
Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize.
Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku.
Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą. Lietuvoje pradeda dirbti vis daugiau profesionalų, teikiančių ABA terapijos paslaugas.
Jau dabar galite pasirinkti paslaugos teikėją, kurio filosofinis požiūris į intensyvų elgesio terapijos intervencijos taikymą sutampa su jūsų.
Patarimai dirbant su vaiku
- Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus.
- Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai.
- Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti.
- Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai.
- Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
- Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote.
- Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis.
Motyvacijos skatinimas
- Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t.
- Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi.
- Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių.
Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine.
Gebėjimų ugdymas
Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują.
Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją. Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami.
Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.
Kada pradėti ABA terapiją?
Tai bus vienas pirmųjų klausimų, kurį užduosite ABA specialistams. Tai labai natūralu, nes visi norime kiek galima greitesnio rezultato, o ir išlaidos terapijai nemenkos.
Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.
Tėvų vaidmuo
Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė.
Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.
ABA specialisto pasirinkimas
Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą.
Ką šis sertifikatas reiškia Jums? Jis parodo specialisto kvalifikaciją, o ši - kad galite juo pasitikėti, nes jis dirbs su Jūsų vaiku. Kadangi BCBA sertifikavimo procedūra yra ilga, sudėtinga ir reikalaujanti didelio finansinio indėlio, patartumėme atkreipti dėmesį į tai, kad yra specialistų, kurie dar neturi BCBA profesinio sertifikato, bet daugelį metų aktyviai dirba šioje srityje ir turi daug žinių bei didžiulę patirtį.
ABA terapijos kaina
Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą. Švietimo įstaigą, kurią lanko Jūsų vaikas, reikėtų pakviesti tapti vaiko individualios programos įgyvendinimo komandos nariu.
Kitos terapijos vaikams
Socialinė darbuotoja Asta Dindaitė teigia, kad vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos.
Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai 1 k./mėn. yra teikiamos ir vaiko tėvams.
Psichoterapija
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios.
Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba.
Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Psichodiagnostinis įvertinimas
Psichodiagnostinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichogiagnostinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto.
Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Socialinių įgūdžių ugdymas
Žmogus - sociali būtybė, tačiau kiekvieno žmogaus socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas.
Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus.
Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Muzikos terapija
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui.
Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį.
Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės terapija
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku.
Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti.
Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET) paaugliams
Paauglystė gali būti sudėtingas laikotarpis tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Dažnai šiame amžiuje iškyla emocinės ar psichologinės problemos, su kuriomis susidurti gali būti iššūkis. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš veiksmingų būdų padėti paaugliams ir jų tėvams spręsti savo psichologines problemas.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET) yra psichoterapinė terapinė technika, kuri remiasi keliomis svarbiomis prielaidomis ir principais:
- Kognityvinis aspektas: KET tyrinėja mąstymo modelius. Tai reiškia, kad ji padeda pacientui suvokti, kaip jų minčių ir įsitikinimų sistema gali paveikti jų emocijas ir elgesį. Paaugliai yra pažeidžiami, nes dažnai turi negatyvių įsitikinimų apie save arba savo aplinką ir šios negatyvios mintys gali būti šaltinis jų emociniams sunkumams.
- Elgesio aspektas: KET taip pat susijusi su keičiamu elgesiu. Paaugliams svarbu išmokti, kaip keisti savo elgesį, kad jis atitiktų teigiamus mąstymo modelius.
- Tikslinė orientacija: KET nėra ilgalaikė terapija be konkretaus tikslo. Specialistai nustato aiškius terapinio proceso tikslus, padedančius paaugliams pasiekti tam tikrus rezultatus.
- Savasties kontrolė: KET skatina asmeninę atsakomybę ir savasties kontrolę. Ji moko paauglius ne tik suprasti, bet ir prisiimti kontrolę savo elgesio ir emocijų atžvilgiu.
KET yra lanksčios terapinės technikos, kurios gali būti pritaikytos prie paauglių individualių poreikių ir problemų. Specialistai dirba su klientais, kad sukurtų saugią ir pasitikinčią aplinką, kurioje gali būti atviri ir bendradarbiaudami siekti įveikti savo sunkumus. KET taip pat yra empiriškai pagrįsta terapija, kurią remia daug mokslinių tyrimų rezultatai.
KET specialistai Vilniuje
Vilniuje tikrai galima rasti kvalifikuotus ir patyrusius Kognityvinės elgesio terapijos (KET) specialistus, dirbančius su paaugliais. Prieš pasirenkant KET specialistą, svarbu atlikti kruopštų tyrimą apie specialisto kompetencijas, darbo patirtį. Jeigu turite galimybę - tartis su savo šeimos gydytoju ar kitu medicinos atstovu. Vilniuje veikia daug klinikų ir privačių praktikų, kuriose teikiamos KET paslaugos paaugliams.
Tai gali apimti individualias konsultacijas su specialistais, kurie dirba su paaugliais, siekdami suprasti jų unikalius poreikius ir problemas. „Upės teka“ taip pat siūlo kontaktines ir nuotolines vaikų - paauglių psichologo paslaugas (dėl galimybės teikti terapiją internetu nutariama su specialistu ir paauglio tėvais pirmosios konsultacijos metu). Pastarasis pasirinkimas yra ypač patogus tiems, kurie dėl fizinių ar logistinių priežasčių negali lankytis terapeuto kabinete. Internetinė terapija leidžia paaugliui gauti pagalbą iš bet kurios vietos, kurioje jis turi prieigą prie interneto. Tai gali būti ypač praverčianti galimybė tiems, kurie gyvena toliau nuo didžiųjų miestų.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuotoliniu būdu vykdoma terapija kelia įvairių iššūkių, ypač motyvacinių pačiam paaugliui bei saugumo kalbėti apie savo sunkumus iš namų aplinkos. Taip pat būtina atsižvelgti į paauglio poreikius ir būklę bei pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės jums pasirinkti tinkamiausią būdą, kaip Jūsų paauglys gali gauti reikalingą terapinę pagalbą.
Kognityvinės elgesio terapijos kaina gali skirtis priklausomai nuo specialisto patirties, paslaugų teikimo vietos ir kito veiksnių. Tačiau dauguma specialistų teikia šią terapinę paslaugą paaugliams už konkurencingas kainas.
Kognityvinė elgesio terapija yra vertinga priemonė padedant paaugliams spręsti psichologines problemas ir įveikti stresą. Vilniuje yra daug profesionalių specialistų, kurie gali pasiūlyti šią terapinę paslaugą, o internetinė terapija gali tapti patogia alternatyva tiems, kurie ieško terapinės pagalbos iš namų.
Svarbu pasikonsultuoti su specialistu ir rasti sprendimą, kuris atitiktų paauglio poreikius ir problemas.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
Taikomoji elgesio analizė (TEA, angl. ABA) yra struktūrizuotas ir įrodymais grįstas metodas, padedantis vaikams, turintiems įvairių raidos sutrikimų, tame tarpe ir autizmą, įgyti naujų įgūdžių ir sumažinti iššūkių keliančio elgesio apraiškas. Tai tarsi priemonių rinkinys, padedantis vaikams mokytis ir augti. Jis pagrįstas supratimu, kodėl žmonės elgiasi tam tikrais būdais ir šių žinių panaudojimu mokant naujų įgūdžių ir mažinant probleminio elgesio apraiškas.
ABA terapijos metu apmokyti specialistai dirba su jūsų vaiku, kad išskaidytų sudėtingus įgūdžius, tokius kaip kalbėjimas ar žaidimas su kitais vaikais, į paprastesnius, lengviau įveikiamus veiksmus.
Panašus:
- Vaiko elgesio sutrikimai: kaip atpažinti, suprasti ir padėti savo vaikui?
- Vaiko elgesio problemos: efektyvūs būdai atpažinti, suprasti ir padėti vaikui
- Vaikų elgesio sunkumai: pagrindinės priežastys ir efektyviausi sprendimo būdai
- Prieštaraujančio Nepaklusnumo Sutrikimas Vaikams: Sužinokite Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdų Pasirinkimus!
- Didžiausias Pasaulio Kūdikis: Šokiruojantys Rekordai ir Neįtikėtinos Akušerijos Istorijos
- Anglijoje Gimęs Vaikas: Kaip Tinkamai Užregistruoti ir Gauti Pilietybę?