Ankstyvasis gyvenimas ir karjera
E. Čekuolienė gimė 1955 metais. Ji dėstė psichologiją Vilniaus universitete ir buvo labai mylima studentų. Kartą ir jos vyras sumanė apsilankyti jos paskaitose ir pasižiūrėti, kuo ji taip žavi jaunimą. Jis kaip tik pateko į paskaitą, kurioje E. Čekuolienė dėstė, kaip bendrauti su darbdaviu darbo pokalbyje.„Po poros savaičių vėl atėjau į paskaitą, kur susirinko studentai jau atlikę jiems pavestą pokalbį. Visų rezultatas buvo vienodas - visiems studentams, kurie atliko bandymą, buvo pasiūlytas darbas“, - pasakoja A.
Kūrybinė veikla
Jo žmonai buvo pasiūlyta rašyti temas buitinėmis-psichologinėmis temomis. Pirmąjį jos parašytą tekstą vyras, patyręs žurnalistas, žinoma, gerokai pakoregavo. Kai koregavau jos antrąjį tekstą, ji jau nebesiginčijo, o trečią kartą jau viskas puikiai pavyko pačiai.
Be to, žinoma psichologė, dėstytoja, keturių knygų autorė E.Čekuolienė.
Santuoka su Algimantu Čekuoliu
A. Čekuolis ir E. Čekuolienė susituokė 1996 m. Ir iš tiesų, daugiau nei tris dešimtmečius pora gyvena su didžiule tarpusavio pagarba.
„Mes su žmona visuomet vienas į kitą kreipėmės trečiuoju asmeniu. Iš dalies tai susiję su mano bajoriška kilme. Kai su Edita nutarėme tuoktis ir jai pasakiau, kad nuo šiol vienas kitam sakysime „jūs“, ji gūžtelėjo pečiais ir nustebusi pasiteiravo, kodėl, - prisiminimais dalijasi A. Čekuolis.
- Todėl, kad „eik tu po velnių“ supykęs gali pasakyti kiekvienas, o „eikite jūs po velnių“ pasakyti neišeina, tokia frazė neturi savo svorio.
Jis pasakoja, kad tai stebino aplinkinius, o kartais net ir sukurdavo komiškas situacijas. Kartą Čekuoliai autobusu leidosi į tolimesnę kelionę.
„Vėliau man pažįstama pasakojo, jog viena keleivė prie jos priėjo ir sako: „Sakei, kad Čekuolis važiuos su žmona, o jis ne su žmona, o su kažkokia moterimi, kreipiasi į ją „jūs“! Vėliau visam autobusui papasakojau, kad taip pas mus šeimoje yra“, - sako A.
Kai jiedu susituokė, E. Čekuolienė pasakė, jog ji nei verda, nei gamina. „Iš pradžių pamaniau, kad ji juokauja. Kadangi pats buvau virėjas mėgėjas, su malonumu ir gamindavau. Vienas iš mano firminių patiekalų - steikas argentinietiškai. Pusę metų ji stebėjo, kaip aš gaminu, o tada pasakė, kad ir pati norėtų prie viryklės prieiti. Pasirodo, ji stebėjo, skaitė, su pažįstamomis kalbėjo ir pasidarė viena iš geriausių namų virėjų. Kai nustebęs jos pasiteiravo, iš kur ji taip išmoko gaminti, žmona gudriai atsakė: „Aš užauginau du vaikus, kaip aš galiu nemokėti gaminti?“ Vėliau noras gaminti ir drąsa A.
Kova su vėžiu
Dar 2018 m. gruodžio pabaigoje moteris atvirai papasakojo apie savo ligą, ji sirgo vėžiu. Prieš Kalėdas duodama interviu LRT laidai „Stilius“ moteris vylėsi, jog ligą jai pavyks nugalėti. Ji teigė, kad diagnozė buvo netikėta, išgąsdino ir ją pačią, ir jos vyrą Algimantą Čekuolį. Tačiau E. Čekuolienė apie ligą kalbėjo be savigailos - psichologiją išmananti moteris neleido sau pasiduoti ir priėmė tai kaip gyvenimo pamoką.
„Tai vėžys, ne paslaptis. Jis buvo išplitęs, ketvirta stadija. Esu dėkinga gydytojams ir artimiesiems, kurie darė viską, kad padėtų man suprasti, kas aš esu ir kodėl man taip atsitiko, - tuo metu pasakojo ji. - Labai greitai supratau, kiek nedaug turiu laiko.“
E. Čekuolienė tuomet atviravo, jog po paskutinio chemoterapijos seanso ypač blogai jautėsi, ėmė savęs gailėti ir nebenorėjo gyventi. „Pasižūrėjau į suknelę, ji vasarinė. Pagalvojau, o gal numirsiu iki kitos vasaros. Ir jos nepirkau“, - prisiminė ji.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet šia liga Lietuvoje suserga apie 550 moterų.
Ligos simptomai ir diagnozė
Kaip šių metų kovą moteris pasakojo „Lietuvos ryto“ žurnalistei Ligitai Valonytei pasakojo pati E.Čekuolienė, klastingos ligos simptomus - didžiulį nuovargį ir silpnumą ji jautusi jau seniai.
Nuovargis būdavo toks didžiulis, kad moteris sunkiai nueidavo iki parduotuvės, nes staiga išmušdavo karštis, o kūno temperatūra šokdavo iki 38 laipsnių. Ji nebuvo net peršalusi, tad šoktelėjusios temperatūros priežastis buvo sunku suprasti.
„Jeigu atlikdavau kokį nors fizinį darbą, pajudėdavau, temperatūra pakildavo. Netgi praėjusį balandį ir gegužę tikrinausi sveikatą, ir prieš metus man buvo pilvo skausmai, bet kažkaip gydytojai nieko nepamatė.Kraujo tyrimai būdavo geri. Net likus trims savaitėms iki diagnozės patvirtinimo tyrimų rezultatai buvo puikūs. Tuo ir pasireiškė agresyvi vėžio forma. Kol organizmas ginasi, sveikatos rodikliai nieko blogo nerodo“, - ligos klastą perprato psichologė.
Gydymas ir požiūris į ligą
Praėjusių metų liepos 16-ąją E.Čekuolienei buvo atlikta daugiau nei keturias valandas trukusi operacija, per kurią pašalinti vėžio židiniai gimdoje.
Moteriai didelį stresą sukėlė tai, kad vėžio forma - agresyvi. Jai atrodė nesuvokiama, kodėl to nejautė?
„Manęs net neturėjo operuoti, kiek jis (vėžys) buvo paplitęs. Bet ieškodamas paplitimo mano daktaras neabejojo, kad metastazių turėtų būti daug, tuomet ir nutarė operuoti“, - apie staigų sprendimą nedelsiant kovoti su klastinga liga „Lietuvos ryto“ žurnalistei pasakojo E.Čekuolienė.
Kai Edita po operacijos grįžo namo, jos laukė ne tik vyras, bet ir anūkas, kurį reikėjo vesti į vaikų darželį.
Kasdieniais rūpesčiais moteris labai džiaugėsi: „Būčiau tik į savo ligą susitelkusi, o čia reikėjo Algimantui padėti. Buvo ir vaikas, ar man blogai, ar gerai, turėjau jį vesti į darželį.“
Po operacijos Edita ištvėrė šešis chemoterapijos seansus, po kurių jai nuslinko buvusi vešli šukuosena, todėl moteris galvą pradėjo peruku.
Po paskutinio chemoterapijos seanso praėjus trims mėnesiams psichologė vis dar gailėjosi, kad rinkosi tokį gydymą, nes po jo jautėsi labai prastai.
„Truputį gailiuosi, bet, matyt, turėjau tai pereiti. Be to, tradicinį gydymą derinau su alternatyviu“, - patikino E.Čekuolienė, po vėžio gydymo praradusi 18 kilogramų kūno svorio.
Svoris sparčiai krito ir nuo rankų, pilvo, šlaunų.
„Prieš operaciją buvau kaip nėščia, baisu“, - vaizdingai apie pupsojusį pilvą, apaugusį riebalais, kuriuose kaupėsi šlakai, pasakojo Edita.
Paskutinė kelionė
Ketvirtadienį prieš vidurnaktį po sunkios ligos, eidama 65-uosius metus iškeliavo psichologė Edita Čekuolienė. Apie tai, kad tapo našliu, portalui LRT.lt patvirtino žurnalistas Algimantas Čekuolis. E. Čekuolienės gyvybė užgeso ketvirtadienį prieš vidurnaktį.
„Ji išėjo tyliai ir ramiai, pastarąsias kelias dienas jau buvo be sąmonės. Ligoninės personalas sakė, kad buvau paskutinis, matęs ją gyvą, paskutinį kartą pabučiavau ir atsisveikinau“, - portalui LRT.lt sako A.
Pirmadienį šeima atsisveikins su velione ir amžinojo poilsio ji atguls Rokantiškių kapinėse esančiame Čekuolių šeimos kape. To norėjo ji pati. Be to, išeiti norėjo kukliai be jokios pompastikos.
Pasak jos vyro A. Čekuolio, laidotuvės bus kuklios, kaip ji pati ir prašė. Vyras sakė, kad žmonos pageidavimu ji bus kremuota.
„Ji sakė, kad nenori taip atrodyti, kaip atrodė iškamuota vėžio“, - sakė A. Čekuolis.
Pasak vyro, norintieji galės su E. Čekuoliene atsisveikinti pirmadienį, nuo 10-14 val., laidojimo namuose Olandų gatvėje, pirmoje salėje.
Atsisveikinimas ir atminimas
Buvusi E. Čekuolienės vadovė: ji buvo stipri moteris Buvusi Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, kurioje E. Čekuolienė yra dirbusi psichologe, vadovė Vajonė Strimaitienė feisbuke pasidalijo jautriu „in memoriam“, kurį leido publikuoti DELFI.
„Kaip ir daugelį kartų prieš tai, pravėriau jos palatos duris neabejodama, kad gerai nusiteikusi Ji grįš į namus. Ji visada buvo žvali, pozityviai nusiteikusi. Tokia, kokią Editą buvau įpratusi matyti. Atrodė taip viskas įprastai. Ji tyliai palinkėjo sėkmės. Nežinojau, kad tai paskutiniai ištarti žodžiai, nesupratau, kad tai atsisveikinimas. Atrodo, viską suprantu, žinau kuo baigiasi gyvenimas, bet prie mirties priprasti neįmanoma...“, - rašė V. Strimaitienė.
Buvusi E. Čekuolienės vadovė teigė prisiminsianti ją kaip žmogų, kuris „savyje sutalpindavo tiek daug visų mūsų rūpesčių, tiek daug gėrio, tiek daug tvirtybės ir drąsos“.
„Ji buvo stipri moteris ir gebėdavo pasirūpinti viskuo ir visais... Ji rūpinosi savo vaikais, anūkais, vyru... Jai buvo svarbu, kad visi judėtų pirmyn, o pati likdavo šešėlyje. Žmogus šešėlyje, kuris tiek daug darė ir padarė, visą save išdalino po gabalėlį. Edita, mylim Tave. Tu mums buvai, esi ir būsi visada. Būsi visų mūsų pažinojusių širdyse“, - rašė V. Strimaitienė.
E. Čekuolienė mirė eidama 65 metus, 2019 metais. Velionės palaikai bus kremuojami, o atsisveikinti bus galima pirmadienį Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje nuo 10 val. E. Čekuolienė bus laidojama Rokantiškių kapinėse, Čekuolių šeimos kape. Pasak jos vyro A. Čekuolio, laidotuvės bus kuklios, kaip ji pati ir prašė.
Editos Čekuolienės gyvenimo datos
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Gimimas | 1955 metai |
| Santuoka su Algimantu Čekuoliu | 1996 metai |
| Mirtis | 2019 metai |
žymės: #Gime
Panašus:
- Valdo Adamkaus Įkvepianti Biografija: Nuo Prezidento iki Lietuvos Herojaus
- Nefrito Kiaušinis: Ar Editos Esenku Seminarai Iš Tikrųjų Veikia? Atsiliepimai ir Patarimai
- Valerija Edita Davidavičienė atskleidžia tuberkuliozės krizės Lietuvoje paslaptis!
- Efektyvūs Sirupai Vaikams Nuo Temperatūros: Pavadinimai, Dozės ir Saugus Gydymas
- Neįtikėtini kūdikio apetito šuoliai: Sužinokite priežastis ir efektyviausius sprendimus!