Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje apžvelgiami tyrimai, susiję su Dziugas sūriu, atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).

LSMU Tyrimų Apžvalga

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) atlieka įvairius tyrimus, susijusius su maisto produktais, įskaitant ir pieno produktus. Toliau pateikiami kai kurie pavyzdžiai iš LSMU mokslinių publikacijų, nors tiesioginių tyrimų apie Dziugas sūrį čia nėra.

  • Alina Liepinaitienė nagrinėjo tiesiogines studijas Lietuvoje, apžvelgdama organizacinius aspektus.
  • Pernilla Stenbäck su kolegomis tyrė Šiaurės ir Baltijos šalių akušerijos studentų ir dėstytojų įgalinimą per tarptautinį bendradarbiaujantį mokymąsi.
  • Martina König-Bachmann su komanda analizavo sveikatos priežiūros specialistų mokymą, susijusį su pagarbiu motinos priežiūra, pateikdami preliminarius IMAgiNE EURO projekto rezultatus iš 12 šalių.

Studentų Moksliniai Tyrimai Kauno Kolegijoje

Kauno kolegijoje taip pat vyksta įvairūs studentų moksliniai tyrimai, apimantys skirtingas sritis:

  • Aurimas Andriulionis tyrė lytėjimo svarbą kūryboje.
  • Lina Asijavičiūtė analizavo baldų funkcionalumą Lietuvos oro uostų viešose laukimo erdvėse.
  • Kamilė Ažnaitė su kolegomis nagrinėjo savarankiško aprangos vieneto pritaikymą tvarios mados garderobe.
  • Emilija Bakaitytė tyrė su kultūra susijusių elementų vertimą turizmo diskurse.
  • Darija Bakutytė analizavo, kaip sukurti subjektyvumo ir objektyvumo efektą socialinių tinklų diskurse.
  • Justė Baltrušaitytė nagrinėjo perteklinį plastiko naudojimą pakuotėse ir jo žalą aplinkai bei klimato kaitai.
  • Emilė Barauskaitė su kolegomis tyrė sėkmės kultą socialinėje bei pramoginėje medijoje.
  • Ugnė Barsulytė analizavo grožio sampratos raidą, problematiką, stereotipus ir jos vaizdavimą šiuolaikinėje bei ankstyvoje medijoje.
  • Larisa Basova tyrė ankstyvojo amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymą(si) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
  • Jonė Bieliūnaitė su kolegomis nagrinėjo smulkių aprangos vienetų panaudojimą tvariame garderobe.
  • Augustina Bilziukevičiūtė su kolegomis tyrė tvarumu grįstą asmens įvaizdį.
  • Laura Bliuvaitė analizavo visuomenės sveikatos ir klimato išsaugojimą sukurtais oro taršos suvaldymo objektais pakelėse.
  • Fatih Bozar nagrinėjo įvairovę ir multikultūriškumą.
  • Kamilė Čižiūtė tyrė metaforinių posakių vertimą verslo diskurse.
  • Karolina Dargužytė nagrinėjo renovaciją kaip galimybę, projektuodama gyvenamojo buto interjerą.
  • Nojus Didžiokas analizavo oro ventiliacijos sistemų sprendimus ir jų įtaką restoranų erdvių vėdinimui.
  • Kamilė Digrytė su kolegomis tyrė socialinių tinklų fotografiją.
  • Gabija Dobrovolskaitė nagrinėjo pažinimo kompetencijos ugdymo(si) galimybes taikant edukacines technologijas priešmokykliniame ugdyme.
  • Monika Eidukevičiūtė tyrė ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymą(si) taikant informacines ir komunikacines technologijas.
  • Vaida Gailiūnaitė ieškojo laikinojo benamystės sprendimo naudojant 3D spaudos technologiją.
  • Laurita Gedgaudaitė nagrinėjo lietuviškų šriftų specifiškumą.
  • Agnė Gintaraitė tyrė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų informacinių technologijų kompetencijos raišką ugdymo procese.
  • Evita Indrašiūtė analizavo vonios kambario baldų ir įrangos išdėstymo patalpoje įtaką gyvenančiam asmeniui.
  • Greta Janušaitytė nagrinėjo kompozicijos ypatumus.
  • Monika Januševičiūtė kūrė tvaraus ir madingo interjero dizainą, panaudojant tik natūralias, ilgaamžes ir perdirbamas medžiagas.
  • Gustė Jonkutė nagrinėjo individualumo raišką sceniniame įvaizdyje, pasitelkiant spalvų poveikį.
  • Rūta Juodišienė tyrė eksploatavimą senos statybos namuose.
  • Greta Kalinauskaitė su kolegomis nagrinėjo subkultūros šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje (K-pop atvejis).
  • Mantas Kardokas analizavo energijos akumuliavimą „išmanių“ langų ir naujausių technologijų pagalba.

žymės:

Panašus: