Kol visuomenėje netyla diskusijos apie mokslininkų siūlomą socialinį modelį, vaikus auginantys tėvai pokyčių laukia nerimaudami. Grįžta pasiūlymai mažinti išmokas vaikus auginančioms ir dirbančioms mamoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią bet kurį išmokų mokėjimo modelį pasirinkę tėvai visas išmokas gautų tik tada, kai nedirba. Kitaip tariant, jeigu asmenys turi draudžiamųjų pajamų, jiems norima kompensuoti tik prarastas pajamas. Tai reiškia, kad uždirbdamas daugiau už išmoką, toks asmuo išvis praras valstybės paramą vaikui auginti.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, dalyvavęs rengiant naują Lietuvos socialinį modelį, teigia, kad šiuo metu galiojanti tvarka, pagal kurią antraisiais vaiko priežiūros metais mokama 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa vienam iš tėvų, kuris dirba ir realiai neprižiūri vaiko, yra ydinga. „Manome, kad tai yra nesąmonė iš prigimties, nes socialinis draudimas turi pakeisti prarastas pajamas, jeigu žmonės dirba, pajamos - neprarastos ir nėra pagrįsta jas mokėti“, - kalbėjo R. Lazutka.
Antraisiais metais tėvams, auginantiems vaikus, suteikta lengvata dirbti neprarandant išmokos, buvo skirta kriziniu laikotarpiu - auklei ar darželiui apmokėti. Tad krizė baigėsi, laikas grąžinti skolas.
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Žemaitė įsitikinusi, kad nėra prasmės iš konteksto ištraukti vienos pataisos. „Viso vadinamojo socialinio modelio pasekmės dirbančioms šeimoms būtų žiaurios“.
Anot jos, svarbu paminėti, kad daugelis partijų deklaratyviai teigia apie rūpinimąsi dirbančiomis šeimomis, tačiau rinkiminiai pažadai lieka pažadais. „Akivaizdžiai rodoma, kad šioje valstybėje dirbantis, vaikus auginantis ir aukštesnių pareigų neužimantis žmogus yra nepageidaujamas. Daug dirbančių ir vaikus auginančių šeimų buvo priverstos emigruoti. Emigracija buvo tas išsigelbėjimo mechanizmas, kuris sumažino nedarbą. Taip pat atitinkamai papildė biudžetą. O tai patiko politikams.
Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius pasipiktinusius tėvus skuba raminti. Kiek anksčiau žiniasklaidai ir ekonomistas R. Lazutka teigė, kad diskusijų dėl pateiktų pasiūlymų nebijo. „Aišku, visuomenė bus sujudinta, nepasitenkinimas kils. Daug žmonių nėra pakankamai išprusę šioje srityje. Vadovaujasi vadinamąja buitine logika ir iškart tokį ribojimą vertins kaip sprendimą prieš šeimas, vaikus ir taip toliau. Bet taip nėra.
Remiantis statistikos departamento duomenimis, 40 proc. nuo vidutinio atlyginimo tėra kiek daugiau nei 200 eurų. Viena auklių paieškos agentūrų vadovių Kristina Celiešiūtė „Lietuvos sveikatai“ yra sakiusi, kad Vilniuje dėl darbo susitariančios auklės orientuojasi į maždaug 400-580 eurų mėnesinį atlyginimą už dešimt darbo valandų. Privačių darželių kainos svyruoja nuo kiek daugiau nei 200 eurų iki daugiau nei 400 eurų už ugdymą, lankant darželį visą dieną.
Seime jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl vaiko priežiūros antraisiais metais. Tokia praktika ne visai atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo paskirtį, nes šis draudimas turi kompensuoti dalį prarastų pajamų. Kita vertus, esant dabartinėms demografinėms tendencijoms Lietuvoje, turi būti visokeriopai skatinamas gimstamumas, sudaromos palankesnės sąlygos šeimoms auginti vaikus. Tik stabili valstybės politika šiuo klausimu gali pagerinti vaikų gimstamumą.
Gąsdinimai emigracija turbūt yra perdėti - kažin ar vien tokie pokyčiai priverstų šeimas keisti gyvenimo šalį. Tačiau poveikis gimstamumui ir darbo jėgos kiekiui Lietuvoje turbūt būtų neigiamas. Reikia pripažinti, kad tokie siūlymai prasilenkia su ekonomine logika ir kastų dar gilesnę duobę po Lietuvos demografinėmis tendencijomis.
Šiuo metu galiojanti tvarka suteikianti galimybę antraisiais vaiko priežiūros metais ir dirbti, ir gauti socialinę išmoką (nors ir labai simbolinę), leido tėvams greičiau, bent iš dalies, sugrįžti į darbo rinką. Kitaip sakant, iki šiol darbo santykių reguliavimas šiuo aspektu buvo lankstesnis. Tėvai galėjo rinktis ilgesnes vaiko priežiūros atostogas, gauti jiems priklausančią socialinę draudimo išmoką, bet kartu ir dalyvauti ekonominėje veikloje, mokėti mokesčius.
Atsisakius tokio principo turėtume ne lankstesnį, o labai suvaržantį ir neefektyvų darbo santykių reguliavimą. Skaičiuojama, kad artimiausiu metu ši pataisa paveiks apie 285 tūkst. dirbančių porų, susilaukusių atžalų.
Teisės aktai nuo šiol suteikia progą tėvams gauti iki 50 savaičių atostogų ir 37 savaičių apmokamų atostogų. Teisės aktai nurodo, kad motinystės atostogų metu už vaiką mokama 139,58 svarų (191,57 eur) per savaitę arba 90 proc.
Tokią galimybę numato antradienį Seimo priimtos Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos. Už naujas nuostatas balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Įsigaliojus pakeitimams, teisę gauti vaiko priežiūros atostogas ir išmoką turės buvęs vienas iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų).
Įstatymų pataisas inicijavo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujančios Seimo narės Guoda Burokienė ir Aušrinė Norkienė. „Džiugu, kad įstatymas pagaliau priimtas. Vaikus išauginę globėjai taip pat galės išeiti motinystės, tėvystės atostogų ir taip palaikyti savo globojamus vaikus, kurie nėra užmiršti ir kai jiems sukanka 18 metų”, - antradienį Seimo posėdyje sakė G. Burokienė.
Naujas reguliavimas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
žymės:
Panašus:
- LSMU Rezidentūra: Viskas, Ką Privalote Žinoti Apie Tėvystės ir Motinystės Atostogas!
- Dziugas Sūris: Naujausi LSMU Tyrimai ir Neįtikėtinos Įžvalgos
- LSMU Vaikų Poliklinika: Išsamios Paslaugos, Tikri Atsiliepimai ir Įkvepianti Istorija
- Vaikų Dainos Mamai: Emocingos Ir Širdį Virpinančios Žodžiai, Kuriuos Vertėtų Išgirsti Kiekviena Mama!
- Gimdymo Paslaugos Lietuvoje: Kaip Veikia PSD Draudimas ir Kokios Yra Geriausios Alternatyvos?