Pirmus tris mėnesius nėščios moterys bijo persileidimo, o paskutinius tris - priešlaikinio gimdymo. Dėl ko kartais vaikučiai nenori išbūti mamos pilvelyje 40 savaičių?
Persileidimas ir priešlaikinis gimdymas: sąvokų apibrėžimas
Priešlaikinis gimdymas - kai nėštumas nutrūksta po 22 savaičių ir iki 37 savaitės pabaigos (36 sav.+ 6 d.), o vaisiaus svoris būna didesnis nei 500 g. Jei nėštumas nutrūksta iki 22 nėštumo savaičių, tai vadinama persileidimu. Tokia riba Pasaulio sveikatos organizacijos pasirinkta neatsitiktinai - 22 savaičių ir 500 g vaisius turi galimybę išgyventi, tik ji daugiau teorinė.
Lietuvoje 2010 m. išgyveno 58 proc. naujagimių, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1000 g, ir 94 proc. naujagimių, kurie gimę svėrė nuo 1000 iki 1500 g. Tai tikrai džiuginantys rezultatai! Kauno klinikose 2010 m. gimė 42 naujagimiai, kurių gimimo svoris buvo mažesnis nei 1000 g, Lietuvoje - 73. Pernai gydėme 62 tokio paties mažiausio gimimo svorio grupės vaikelius.
Labai puiku, jog Lietuvoje kaip ir pasaulyje, pavyko priešlaikinius gimdymus sutelkti perinataliniuose centruose. Įrodyta, jog svarbiausias veiksnys, didinantis tokio mažo naujagimio išgyvenimo tikimybę ir galimybę augti sveikam, yra būtent gimimas ligoninėje, turinčioje specializuotus naujagimių intensyviosios terapijos skyrius ir specialistus, nuolat gydančius tokius mažus pacientus. Jei į perinatalinį centrą tenka pervežti jau gimusį labai mažo svorio neišnešiotą naujagimį, tai gerokai sumažina jo šansą augti sveikam.
Pakanka pasakyti, jog neišnešiotiems vaikams cerebrinis paralyžius pasitaiko 10 kartų dažniau nei išnešiotiems, o 40-60 proc. Jie nesiskiria. Beveik kiekviena besilaukianti moteris per 9 nėštumo mėnesius jaučia nugaros, pilvo skausmus, nereguliarius gimdos susitraukimus. Dažniausiai tai nėra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymiai.
Augant gimdai, tempiasi jos raiščiai; keičiasi stuburo padėtis; ruošdamasis artėjančiam gimdymui ir veikiamas nėštumo hormonų plečiasi dubuo ir šiek tiek ima skirtis visi jo sąnariai. Šie pojūčiai, nors ir vargina nėščiąją, nėra pavojingi. Todėl šiais laikais, norėdamas įvertinti priešlaikinio gimdymo riziką, akušeris ginekologas matuoja ir vertina gimdos kaklelį ultragarso davikliu pro makštį. Gimdos kaklelio pro makštį pirštais dabar niekas nebetiria. Tai nesaugus ir netikslus būdas.
Bandymas kaklelį išmatuoti pro pilvą įprastinio ultragarso tyrimo metu yra netikslus, todėl norėdamas nuraminti nėščiąją, gydytojas renkasi kaklelio matavimą ultragarsu pro makštį. Nors pastaraisiais metais labai daug mokslinių tyrimų atliekama bandant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, jos dažnai lieka neaiškios. Prieš laiką gimsta didžioji dalis dvynukų ar trynukų, vaisių, sergančių chromosominėmis ligomis ar turinčių vystymosi ydų.
Priešlaikinis gimdymas dažnai neišvengiamas, jei prasideda kraujavimas dėl placentos atšokimo ar pirmeigos, nėščiajai vystosi preeklampsija (kyla kraujo spaudimas ir pakenkiami inkstai), sulėtėja vaisiaus augimas. Vis dėlto 60 proc. atvejų tokių aiškių priešlaikinio gimdymo priežasčių nustatyti nepavyksta. Galvojama apie genetines priežastis, nes pastebėta, jog moterys, kurios praeityje gimdė prieš laiką, neišnešiotus naujagimius gimdo gerokai dažniau. Įtakos turi ir gyvenimo būdas.
Priešlaikinio gimimo „stimuliatoriais“ tampa stresas, rūkymas, alkoholis, nepakankama mityba. Pati svarbiausia priežastis, kuri, manoma, kad sukelia apie 40-60 proc. priešlaikinių gimdymų, yra infekcija. Dažniausiai tai jokių simptomų nesukeliantys mikrobai, gyvenantys moters lytiniuose ar šlapimo takuose, rečiau - vadinamoji sisteminė, t.y.
Pastaraisiais metais smarkiai keitėsi gydytojų požiūris šiuo klausimu. Dar prieš dešimtmetį nėščiosios, kurias vargindavo įvairūs skausmai ar gimdos susitraukimai, ištisas savaites ir mėnesius praleisdavo ligoninėje, kur joms kasdien buvo skiriamos įvairios (dažniausiai - magnio sulfato ar net etilo alkoholio) infuzijos, griežtas lovos režimas. Dabar elgiamasi kitaip. Pastebėta, jog griežtas lovos režimas, deja, nepadeda išnešioti vaikelio. Ilgai gulint didėja trombozės rizika, blogėja dubens ir gimdos kraujotaka ir, aišku, moterį apima depresija… O priešlaikinio gimdymo tikimybė nesumažėja!
Todėl dabar nebesiūlome „neišlipti iš lovos“, ir, tik esant tikrai priešlaikinio gimdymo grėsmei, tiesiog vadovaudamiesi sveiku protu rekomenduojame sumažinti darbų skaičių, nekeliauti, nesportuoti, o skirti papildomo laiko poilsiui ir miegui, ramybei. Kitas svarbus mokslinių tyrimų rezultatas - magnio sulfatas neturi jokio gimdos susitraukimus slopinančio poveikio. Ar skyrus jį, ar vadinamąjį placebą, prieš laiką pagimdo vienoda dalis moterų. Kodėl taip yra?
Jie būtini, kai jau prasidėję sąrėmiai, ir nėštumas mažesnis nei 34 savaitės, kad padėtų „nudirbti“ du svarbius darbus. Vienas jų - pervežti nėščiąją į tą akušerinį stacionarą, kuriame neišnešiotam naujagimiui gimti saugu. Nėščiąją vežti daug saugiau, nei neišnešiotą vaikelį… Kitas darbas - spėti skirti vaistus (gliukokortikoidus), kurie per kelias paras padeda subręsti vaisiaus plaučiams. Juos skyrus iki gimimo, ne tik gerokai padidėja neišnešioto naujagimio kvėpavimo galimybės, bet jiems rečiau kraujuoja į smegenis (o tai reiškia geresnes neurologinio vystymosi galimybes), rečiau būna enterokolitas ir sepsis po gimimo.
Kadangi dažniausia priešlaikinio gimdymo priežastis - infekcija, anksčiau bandyta jį stabdyti skiriant antibiotikų. Pastaraisiais metais to atsisakyta, nes pastebėta, jog kol nėra nutekėję vaisiaus vandenys, antibiotikai tik užmaskuoja infekciją, o sergančio vaisiaus neišgydo, neapsaugo jo nei nuo priešlaikinio gimimo, nei nuo infekcinių komplikacijų po gimimo, bet sutrikdo normalią jo žarnyno mikroflorą.
Lietuvoje labai populiaru priešlaikinio gimdymo, persileidimo profilaktikai ar gydymui vartoti geriamuosius magnio preparatus. Su jais ir placebo preparatais atlikti didžiuliai tarptautiniai tyrimai įrodė, jog jokio teigiamo poveikio nėštumo eigai jie neturi. Tyrimai parodė, kad net ir mėšlungį jie gydo ne veiksmingiau nei placebas.
Gresiantis priešlaikinis gimdymas nėra rizikos veiksnys kitų nėštumų metu, jei moteris pagimdė išnešiotą naujagimį. Bet priešlaikiniai gimdymai, ypač ankstyvieji, linkę kartotis. Prieš laiką pagimdžius vieną kartą, kito nėštumo metu prieš laiką gimdo 15 proc. moterų, po patirtų dviejų priešlaikinių gimdymų ši rizika išauga iki 30 proc., o po trijų - iki 45 proc.
Kaip jau minėjau, vaisiaus plaučiai brandinami iki 34 savaitės, vėliau juos „subrandina“ pats vaisiaus gimimas natūraliais motinos takais. Pastaraisiais metais pradėta brandinti plaučius net iki 37-38 savaičių vaisiams, gimstantiems cezario pjūvio būdu. Pastebėta, jog šie net ir išnešioti vaikeliai kartais nenori savarankiškai kvėpuoti, tenka juos gydyti intensyvios terapijos skyriuose, nes gimimas operuojant jų neparuošia savarankiškam gyvenimui.
Tai tik liaudies prietaras, neturintis jokio medicininio pagrindo. Vaisius motinos įsčiose auga ir bręsta kiekvieną dieną, todėl kuo ilgiau iki savo brandumo pavyksta jam augti mamos gimdoje, tuo mažiau gydyti ir slaugyti jį tenka po gimimo.
Apie surfaktantą reikėtų klausti gydytojų neonatologų. Jie šį brangų preparatą naudoja tais atvejais, kai vaikučio plaučiai nesubrendę, juose dar nėra natūraliai pasigaminusio surfaktanto, tad plaučiai bliūkšta, ir vaikutis negali savarankiškai kvėpuoti. Pats priešlaikinis gimdymas mamai nekenksmingas. Dažnai jis net lengvesnis nei savalaikis, nes tenka išstumti kur kas mažesnį vaikelį, tad jos neišvargina.
Problema ta, kad dažnai priešlaikinis gimdymas prasideda ar sukeliamas dėl mamos ligos - kraujavimo dėl atšokusios placentos, infekcijos, dėl kurios nėščioji karščiuoja, preeklampsijos, dėl kurios nėščiąją vargina aukštas kraujospūdis. Šios priešlaikinio gimdymo ligos ir tampa priežastimi, dėl kurios priešlaikinis gimdymas dažnai būna sunkus ar net ir grėsmingas pačios gimdyvės sveikatai.
Daugiavaisis nėštumas ir priešlaikinis gimdymas
Laukiantis vieno vaikelio ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių jau yra pakankamai. Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos. Daugiavaisiu vadinamas toks nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių. Šie sudaro 0,7-1,6 proc. visų nėštumų: dvynukai pasitaiko apytikriai vienąkart iš 80, trynukai - vienąkart iš 6400, o ketvertukas - vienąkart iš 512 000 atvejų. Didžiausios įtakos tam turi paveldimumas ir vyresnis moters amžius.
Taip pat daugiavaisio nėštumo atvejų paskutiniais dešimtmečiais daugėjo dėl vis dažniau taikomo nevaisingumo gydymo. Vaistais stimuliuojant ovuliaciją dažnai vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai. Taip gali atsitikti ir bandant pastoti pirmą mėnesį po ilgesnio geriamųjų kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo.
„Pagal galiojančius nuostatus, maksimaliai į gimdą galima talpinti 2-3 embrionus. 75 proc. atvejų gimdoje įsitvirtina tik vienas iš jų. Anot jos, pastaraisiais metais atsirado galimybė kontroliuoti daugiavaisio nėštumo tikimybę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Tai daroma embrionus inkubatoriuje auginant iki blastocistų stadijos. Po 5 parų į gimdą patalpinama viena blastocista. Tokiu būdu moteris „apsaugoma" nuo dvynukų ar trynukų.
Kai kurioms pacientėms embrionai po pagalbinio apvaisinimo procedūros talpinami 2 kartus per vieną gydymo ciklą: praėjus 2-3 paroms po pagalbinio apvaisinimo ir pakartotinai 5-ąją parą. Taip pastojimo tikimybė padidinama iki daugiau nei 50 proc., tačiau tokiu atveju daugiavaisio nėštumo tikimybė nesumažėja.
Dvynukai gali formuotis ne tik iš dviejų vienu metu apvaisintų kiaušinėlių, bet ir iš vieno, jei jis dalijasi netipiškai. Mokslo yra ištirta, kaip tai vyksta, tačiau, kodėl taip nutinka - nežinoma. Dvynukai iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių visuomet turi atskiras placentas, vaisiaus vandenų pūsles ir vandenų pūslės dangalus. Abu vaisiai formuojasi savarankiškai ir gali būti vienos arba skirtingų lyčių, turėti vienodas arba skirtingas kraujo grupes (net jei yra to paties tėvo) ir nebūtinai panašūs kaip du vandens lašai, o tik kaip paprasti broliai ir seserys. Dvynukai iš dviejų apvaisintųkiaušinėlių sudaro du trečdalius visų dvynių. Trynukai gali būti tiek vienos lyties, tiek skirtingų lyčių, panašūs ir ne itin.
Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos - gresiantis persileidimas ir priešlaikinis gimdymas. Gana dažnai moterys dviejų ir daugiau vaikelių neišnešioja iki gimdymo termino. „Laukiantis dvynukų, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika, tačiau ji nėra labai didelė. Yra pakankamai daug moterų, kurios dvynukus išnešioja iki galo. Vis dėlto, tokio nėštumo metu ginekologo ir akušerio priežiūra turėtų būti dar atidesnė nei įprastai, o pačiai moteriai reikėtų kur kas labiau pasisaugoti. Fizinis krūvis, stresas, naktinis darbas - viso to reikėtų ypač vengti ir skirti sau daugiau dėmesio bei poilsio nei laukiantis vieno vaikelio", - pataria gydytoja G. Bogdanskienė. Persileidimo rizika paprastai būna padidėjusi iki 12-os nėštumo savaitės.
Pasak G. Bogdanskienės, trynukus išnešioti yra kur kas sunkiau nei dvynukus ir savaiminio persileidimo rizika yra dar didesnė. Taip pat dažnai pasitaiko, kad iki 12-os nėštumo savaitės vienas iš trynukų žūva. „Etiniu požiūriu tai galbūt ir neteisinga, tačiau tiek vaikelių, tiek moters sveikatos atžvilgiu taip yra geriau", - teigia medikė. Nešiojant trynukus moters organizmui tenka gerokai didesnis krūvis. Tik 15-30 proc. moterų nėštumo eiga būna normali, kitoms prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų.
Tyrimai rodo, kad moterims, nešiojusioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus keliolika kartų dažniau pasitaiko širdies priepuoliai ir dvigubai dažniau nustatomos venų trombozės. Mažiau susipažinę su galimomis daugiavaisio nėštumo rizikomis kartais svarsto, kad norėtų susilaukti dvynukų ar trynukų. Išgirdę, kad pagalbinis apvaisinimas tokią tikimybę kiek padidina, juokauja, kad galbūt įmanoma tuo pasinaudoti ir neturintiems vaisingumo problemų.
„Dirbtinio apvaisinimo procedūrą taikome tada, kai yra indikacijos - kiaušintakių nepratekamumas, maža spermos koncentracija ar blogas judrumas. Žinoma, tokia procedūra norint dvynukų įmanoma ir teoriškai, ir praktiškai. Visgi per 20 mūsų praktikos metų dar niekas nesikreipė su tokiu prašymu", - šypsosi G. Esant daugiavaisiam nėštumui, svarbiausia nepraleisti vizitų pas savo ginekologą, akušerį - jų priežiūros reikės dažniau nei laukiantis vieno vaikelio. Taip pat moteriai būtina saugoti savo sveikatą, kasdien sekti savijautą. Pilnavertė mityba - labai svarbus momentas, nes keliems vaisiams reikės žymiai daugiau maistinių medžiagų ir mikroelementų.
Ypač reikalingas papildomas folio rūgšties, proteinų, geležies, cinko, vataminų C, D ir kalcio šaltinis. Pastarojo galima gauti vartojant daugiau pieno produktų, natūralių apelsinų sulčių, brokolių ar kalcio turinčio kito maisto. Visgi nereikia pamiršti, kad vitaminus ir mikroelementus taip pat reikia vartoti saikingai - pakankamai, bet ne perdaug!
95 proc. Dvynių motinos ilgiau gyvena po menopauzės. Anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80. Šiuo metu tikimybę susilaukti dvynių turi viena pora iš 60. Identiškų dvynių dažnumas įvairiose šalyse beveik vienodas - apie 3-5 iš 1000 gimdymų. Tikimybė susilaukti neidentiškų dvynių priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šalies, paveldimumo ir net nuo moters amžiaus bei praeityje buvusių gimdymų skaičiaus.
Per pastaruosius dešimtmečius daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys. Viena iš jų - nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai jo metu į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas. Antroji priežastis - vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Šiuo metu tik apie 60-70 proc. Esant daugiavaisiui nėštumui, motinai ir vaisiui gali būti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos.
Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi. 2020 metais pirmą kartą Lietuvoje Kauno klinikose sėkmingai išgydytas dvynių transfuzijos sindromas. Procedūroje dalyvavo gydytojas iš Olandijos Leideno universiteto ligoninės doc. F. J.
Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, mes patiksliname nėštumo trukmę, nustatome kiek yra vaisių, išmatuojame jų dydį, ieškome, ar nėra chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų, kurias jau patikros metu įmanoma pastebėti.
Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Jei nėštumo pradžioje sužinoma, kad laukiamasi identiškų dvynių, 16-ąją nėštumo savaitę moteris turi atvykti konsultacijai ir ultragarsiniam ištyrimui į perinatalinį centrą. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių.
Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras.
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija.
Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams. Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį. Daugiavaisio nėštumo metu problemų kyla nemažai, tačiau, jei moteris atidžiai stebi savo būklę, domisi ir jai teikiama atitinkama pagalba nėštumo bei gimdymo metu, net ir esant rizikai, viskas dažniausiai baigiasi sėkmingai.
Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumą komplikuojančių ligų sektoriaus vadovo, gydytojo akušerio-ginekologo doc. Vlado Gintauto, daugiavaisio nėštumo tikimybė pastaraisiais dešimtmečiais tik didėja.
Statistika
Tikimybė susilaukti dvynių:
- Anksčiau: 1 iš 80 porų
- Šiuo metu: 1 iš 60 porų
- Identiški dvyniai: 3-5 iš 1000 gimdymų
Priešlaikinio gimdymo rizika:
- Dvyniai: 40-50 proc. gimsta anksčiau nei 37 savaitės
- Šešis kartus didesnė nei laukiantis vieno vaisiaus
Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė.
Žinia apie tokį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėkime vieni su kitais ir dalykimės savo rūpesčiais.
Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkimės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį.
Rekomendacija moteriai (porai), išgyvenančiai krizinį nėštumą: kreipkitės konsultacijai. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus.
žymės: #Gime
Panašus:
- Neįtikėtini faktai apie dvynukų gimimo ūgį, kurių nežinojote!
- Priešlaikinis Gimdymas Dvynukams: Svarbiausi Faktai apie Vieno Vaisiaus Žūtį ir Kaip Išgyventi
- Sužinokite, kada tiksliai galima nustatyti dvynukus ir kokie yra daugiavaisio nėštumo ypatumai!
- 6-ąją Nėštumo Savaitę Kraujavimas: Svarbiausios Priežastys, Rizikos Signalai ir Kada Skubiai Kreiptis į Gydytoją
- Neįtikėtini Kalio Permanganato Naudojimo Būdai Nėštumo Metu Ir Saugumo Patarimai