Daugiavaisis nėštumas kai kuriose šeimose vyrauja, o kai kuriose išvis nėra. Tai rodo genetinę (paveldėjimo) sąsają.
Jei abiejų, vyro ir moters, šeimose yra dvynių, tuomet tikimybė susilaukti dvynukų taip pat didėja, ypač dizigotinių.
Pagal ASRM duomenis, jei moteris turi dvynę, jai pagimdyti dvynukus yra 1,6% tikimybė (1 iš 60).
Pradėjus taikyti pagalbinį apvaisinimą, daugiavaisio nėštumo atvejų daugėja.
Taip pat, vyresnis moterų amžius, didesnis ūgis bei KMI, ankstesnių nėštumų skaičius yra susiję su didesne daugiavaisio nėštumo tikimybe.
Daugiavaisis nėštumas yra laikomas didelės rizikos nėštumu.
Kadangi dažniausiai tai pasitaiko dėl nevaisingumo gydymo, sumažinti riziką yra įmanoma.
Gydymas turi būti gerai apgalvotas ir įrodymais pagrįstas, ypač atkreipiant dėmesį į stimuliaciją gonadotropinais ir IUI ciklus - svarbu taikyti tinkamas dozes ir sekti kiaušidžių atsaką.
Jei įtariama rizika, stimuliacija gali būti atšaukiama ir gydymas šiek tiek nukeliamas.
Technologijoms ir specialistų įgūdžiams tik gerėjant, pasaulyje vis daugiau šalių ir institucijų taiko vieno embriono perkėlimo techniką.
Tai visiškai panaikina daugiavaisio nėštumo ir su juo susijusių rizikų tikimybę.
Visgi kiekvieną atvejį yra svarbu įvertinti atskirai, atsižvelgiant į moters amžių, embrionų kokybines savybes bei kitus aspektus. Tam yra net sudarytos oficialios instrukcijos.
Tam tikri veiksniai didina tikimybę susilaukti dvynių, tačiau šimtaprocentinių garantijų duoti neįmanoma, rašo curejoy.com.
Neretai susilaukiama neidentiškų dvynių.
Identiški dvyniai gimsta atsitiktinai, tik 3-4 atvejais iš 1 000 gimimų.
Identiškų dvynių susilaukiama, kai apvaisintas kiaušinėlis pasidalina perpus, kūdikiai atrodo praktiškai vienodai, nes jų genai yra beveik identiški.
Neidentiški dvyniai gimsta, kai du kiaušinėliai apvaisinami dviem spermatozoidais ir tuo pat metu prasideda nėštumas.
Veiksniai, Didinantys Tikimybę Susilaukti Dvynių
- Dvynių gimimas giminėje. JAV Sveikatos apsaugos departamento Moterų sveikatos klausimų poskyrio duomenimis, neidentiškų dvynių gimimo tikimybę didina tokie atvejai giminėje. Moterims, kurių seserys ar motinos yra pagimdžiusios neidentiškus dvynius, dvigubai didesnė tikimybė susilaukti dvynių. Taip yra dėl genetinių veiksnių - hiperovuliacijos, kurios metu moters organizme subręsta daugiau nei vienas kiaušinėlis. Mokslininkai identifikavo dviejų genų variacijas, kurios 29 proc. didina tikimybę susilaukti identiškų dvynių. Vienas iš šių genų skatina folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), kuris susijęs su ovuliacija, gamybą, kitas veikiausiai turi įtakos tam, kaip kiaušidės reaguoja į FSH. Dalis tyrimų rodo, kad neidentiški dvyniai gali gimti ir dėl itin geros tėvo spermos kokybės. Identiški dvyniai gimsta atsitiktinai, tad tai nesusiję su genetika ir nėra giminės ypatumas. Kita vertus, JAV nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, nedideliame kiekyje giminių pastebimas dažnesnis identiškų dvynių gimimas, tai rodo, kad čia galima ir genetinė sąsaja. Iki šiol neaišku, kodėl susiformuoja identiški dvyniai. Yra teorija, kad galbūt tai susiję su genais, turinčiais įtakos ląstelių sulipimui.
- Jei moteriai daugiau nei 35 m. Statistiniais duomenimis, vos 2 proc. vyresnių nei 25 m. moterų pagimdo dvynius, o jau 5 proc. 35-39 m. moterų susilaukia dvynių. Jei esate vyresnio amžiaus ir vis dar vaisinga, tikimybė susilaukti dvynių padidėja - net 7 proc. vyresnių nei 40 m. moterų pagimdo dvynius. To priežastis gali būti folikulus stimuliuojantis hormonas, kurio vyresnių nei 35 m. moterų organizme gaminasi daugiau, todėl menstruacijų ciklo metu susiformuoja keli kiaušinėliai.
- Jei moters ūgis didesnis nei 1,67 m. Jei jūsų ūgis didesnis nei 1,67 m, padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Amerikiečių akušeris Gary‘s Steinmanas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 129 dvynių motinos, ir pamatė, kad visų šių moterų ūgis buvo didesnis nei 1,67 m. Tai susiję su polipeptidu (IGF), kuris panašus į insuliną. Šį polipeptidą stimuliuoja žmogaus augimo hormonas, o IGF didina ovuliaciją. Aukštesnių žmonių organizme didesnis kiekis IGF.
- Jei moters kūno masės indeksas daugiau nei 30. Netikėtas veiksnys, didinantis šansų susilaukti dvynių, yra kūno masės indeksas (KMI). Vieno tyrimo duomenimis, nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius.
- Jei neseniai liovėtės vartoti kontraceptines tabletes. Šansų pagimdyti dvynius padaugėja ir tokiu atveju, jei neseniai nustojote vartoti hormonines tabletes. Kol organizmas pratinasi prie hormonų lygio, nustojus vartoti kontraceptines piliules, didėja tikimybė, kad per ovuliaciją organizmas pagamins kelis kiaušinėlius. Tiesa, šiai teorijai pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai.
- Jei jau kelis kartus gimdėte. Toliau - dar įdomiau. JAV nėštumo asociacijos duomenimis, jei moteris ne kartą gimdžiusi, didesni šansai susilaukti dvynių. Tiesa, medikams ir mokslininkams ne visai aišku, kodėl taip yra. Anekdotiškai skambantys duomenys rodo, kad po persileidimo irgi padidėja šansų susilaukti dvynių. Mokslas šios teorijos nepagrindžia, bet gali būti, kad po persileidimo organizme tvarkantis hormonams, moters organizmas ovuliacijos metu pagamina daugiau kiaušinėlių.
- Jei anksčiau gimusius vaikus maitinote krūtimi. Dar vienas įdomus mediko G. Steinmano tyrimo faktas - pasirodo, jei maitinote krūtimi pirmus savo kūdikius, vėliau daugėja šansų pagimdyti dvynius. O kuo ilgiau žindėte, tuo didesnė tikimybė pagimdyti dvynius. Taip yra dėl didelio IGF polipeptido lygio krūtimi maitinančių moterų organizme.
- Dirbtinio apvaisinimo atveju. Apskritai dvynių gimimų padaugėjo, kai padažnėjo dirbtinio apvaisinimo atvejų. Manoma, kad nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimimų pagausėjimas dviem trečdaliais susijęs su dirbtiniu apvaisinimu ir ovuliaciją stimuliuojančiais vaistais.
- Jei vartojate daug folio rūgšties ir vitaminų. Jei prieš pastojimą ir po jo vartojote daug folio rūgšties papildų, tai didina tikimybę susilaukti dvynių. Dabar mokslininkai teigia, kad padėti gali ir multivitaminai. Vieno tyrimo duomenimis, folio rūgšties ir multivitaminų prieš pastojimą ir po jo vartojusioms moterims buvo daugiau šansų pagimdyti dvynius. Tačiau buvo ir įrodymų, kad didelės folio rūgšties ir multivitaminų dozės prieš pastojimą ir nėštumo pradžioje kelia persileidimo riziką. Bet kokiu atveju, didelės minėtų vitamnų dozės ilgalaikėje perspektyvoje turi nepageidaujamų poveikių, taigi nereikėtų viršyti medikų rekomenduojamos folio rūgšties dienos normos.
- Jei valgote pieno produktų. Yra tyrimų, rodančių, kad valgant pieno produktų moterims penkis kartus padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Galbūt taip yra todėl, kad piene yra polipeptido IGF, o jis didina kiaušidžių jautrumą folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH) ir skatina ovuliaciją. Po augimo hormono injekcijų gyvūnų organizmas ima gaminti daugiau IGF, paskui IGF patenka į pieną. Šalyse, kuriose galvijams leidžiama augimo hormono, gali būti didesnis dvynių gimstamumo lygis. Pavyzdžiui, tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl JAV padažnėjo dvynių gimimų.
Kiti mitai ir faktai
Batatų, ananaso šerdies ir peruvinės pipirnės šaknies miltelių valgymas negarantuoja dvynių gimimo. Nėra garantijų, kad susilauksite dvynių, net jei vartosite ananaso šerdies, batatų ir peruvinės pipirnės šaknies miltelių.
Nigerijoje, Jorubalando regione, kuriame valgoma daug batatų, pastebėta didesnis dvynių gimstamumas, bet iki šiol ši teorija moksliškai nepagrįsta.
Gali būti, kad Jorubalando moterys turi tam tikrų genetinių ypatumų, todėl dažniau gimdo dvynius.
Jokia seksualinė poza nedidina šansų, kad gims dvyniai.
Yra veiksnių, kurie kiek didina tikimybę susilaukti dvynių, bet šimtaprocentinių garantijų nėra.
Viskas priklauso nuo laiko, nuo biologinių veiksnių derinio - būtent tai sukuria tinkamą terpę moters organizme.
Belieka susitaikyti su tuo, kad kai kurie dalykai mums nepavaldūs, tai priklauso nuo gamtos.
Rizikos, Laukiančios Dvynukų
Nėštumas visada susijęs su tam tikrais pavojais, tačiau laukiantis dvynukų šie pavojai gali būti didesni.
Dvynukių nėštumas dažniau susijęs su ankstyvu gimdymu, cukriniu diabetu ir kitais sveikatos sutrikimais tiek mamai, tiek kūdikiams.
Verta nepamiršti: nuolatinė medicininė priežiūra padeda ženkliai sumažinti komplikacijų riziką ir suteikia galimybę džiaugtis sveiku nėštumu.
Dažnesnės rizikos:
- Ankstyvas gimdymas. Daugiau nei pusė dvynukų gimsta per anksti, t. y. iki 36 nėštumo savaitės. Kuo anksčiau gimsta kūdikiai, tuo didesnė rizika įvairioms sveikatos problemoms po gimimo. Kai kurie gali susidurti su ilgalaikiais sunkumais.
- Mažas gimimo svoris. Dažniau nei kas antras dvynukas sveria mažiau nei 2,5 kg. Mažas svoris dažniau pasitaiko, jei gimstama iki 32 savaitės arba mažiau nei 1,5 kg. Tokie kūdikiai turi didesnę riziką susirgti regos ar klausos sutrikimais, judėjimo sunkumais arba protine negalia.
Specifinės komplikacijos dvynukams:
- Twin-to-twin transfuzijos sindromas. Šis sindromas gali išsivystyti vienodų dvynukų nėštumo metu, kai abu kūdikiai dalijasi ta pačia placenta ir tarp jų susiformuoja nenormalūs kraujagyslių ryšiai. Dėl to vienas kūdikis gauna daugiau kraujo, o kitas - per mažai. Gimus kūdikiams oda gali būti skirtingų atspalvių: vienas būna labai blyškus, kitas - raudonas. Laikui bėgant jų kraujo rodikliai dažniausiai susilygina. Šis sindromas nustatomas apie 10-15 % vienodų dvynukų nėštumų. Gydymas gali būti atliekamas nutraukiant kraujagyslių ryšį lazeriu arba pašalinant dalį vaisiaus vandenų.
Kitos galimos rizikos:
- Preeklampsija. Dvynukų besilaukiančioms moterims rizika susirgti preeklampsija dvigubai didesnė nei laukiantis vieno kūdikio. Ši būklė pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu, tinimu, regos pokyčiais. Jei nesuteikiama pagalba, preeklampsija gali pakenkti motinos organams ir sutrikdyti vaisiaus aprūpinimą deguonimi bei maisto medžiagomis. Kartais nėštumą tenka užbaigti anksčiau.
- Nėštuminis diabetas. Padidėjęs cukraus kiekis nėštumo metu pavojingas tuo, kad vaisiai gali užaugti per dideli, todėl gali būti sunkesnis gimdymas ar prireikti cezario pjūvio. Taip pat gimus kūdikiams, jiems gali pasireikšti kvėpavimo sunkumai ir sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje. Subalansuota mityba ir gydytojų rekomendacijos padeda suvaldyti riziką.
- Geležies stokos anemija. Dvynukų nėštumo metu labai svarbu gauti pakankamai geležies, nes dėl jos trūkumo gali sumažėti sveikų kraujo kūnelių kiekis ir padidėti priešlaikinio gimdymo tikimybė.
Kaip sumažinti riziką?
Nors visos šios rizikos atrodo rimtos, daug galima padaryti jas sumažinant.
Laiku atliekami tyrimai, reguliarūs vizitai pas gydytoją ir tinkama mityba leidžia greičiau pastebėti galimus pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Rūpinkitės savo sveikata ir klausykitės medicinos specialistų rekomendacijų - taip užtikrinsite geriausias sąlygas sau ir savo kūdikiams.
Naujagimio kūno masė
Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas. Tam yra naudojamos įvairios kreivės.
Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus.
Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu).
Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio.
4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio.
Motinos Kūno Masė ir Naujagimio Svoris
Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti.
Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip.
Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos.
Tyrinėtojų duomenimis nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g.
Cezario Pjūvis ir Gimdymo Sunkumai
Pagal Lietuvos statistikos duomenis gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją vis daugėja (nuo 11,3 proc. 1997 metais išaugo iki 19,4 proc. - 2005 metais).
Tai rodo, jog beveik kas penkta moteris negalėjo pagimdyti natūraliais takais.
Be abejo, gimdymo operaciniu būdu priežastis reiktų nagrinėti atskirai.
Negalima teigti, kad operaciją teko atlikti vien tik dėl didelės naujagimio masės, tačiau tai - viena iš priežasčių.
Atitinkamai labai gilių tarpvietės plyšimų gimdymo metu padaugėjo nuo 0,05 proc. iki 0,09 proc.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc.
Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta.
Rekomendacijos Nėščioms Moterims
- Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
- Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg.
Hipotrofija
Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė.
Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo.
Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai.
Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus).
Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje.
Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija.
Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai.
Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių.
Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki.
Echoskopiniai Matavimai
Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta.
Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi.
Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc.
Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų.
Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan.
Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos.
Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka.
Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas.
Mityba
Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį.
Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių.
Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio.
Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį.
Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos.
Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę.
Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis.
Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”.
Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą.
Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau.
Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas.
Žindomas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val.
Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.
Gera būtų, kad šias pasenusias žinias pakeistų nuo amžių amžinųjų žinotos ir šiuo metu mokslo įrodymais pagrįstos žinios.
žymės:
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Kaip išrinkti tinkamą dviračio dydį vaikui: patarimai ir lentelės
- Nepraleiskite! Echoskopijos ir Siuntimo Svarba Krikščioniškuose Gimdymo Namuose Nėštumo Priežiūrai
- Globo Metai Darbo Stažui: Viskas Apie Sąlygas ir Apskaičiavimą
- Neįtikėtina obuolių kompoto nauda vaikams: sveikata ir energija kiekviename gurkšnyje!