Šiais laikais rašyti apie šeimas, kurios vaikų susilaukė po dirbtinio apvaisinimo, - jokia sensacija, tačiau atvirumo dar trūksta. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pasidžiaugė, kad pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Jeigu labai laukiate stebuklo, bet pastoti nepavyksta 6-12 mėnesių laikotarpyje, nenaudojant apsaugos priemonių, o lytiniai santykiai vyksta reguliariai - tai yra ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tuomet rekomenduojame atlikti išsamesnius poros tyrimus. Reikėtų nedelsti ir kreiptis jau po 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų.
Taip pat, jei yra tokie rizikos veiksniai kaip policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus menstruacinis ciklas, atliktos dubens organų operacijos, diagnozuota ar operuota endometriozė, persirgtos lytinių takų infekcijos ar vyrui nustatytos sveikatos problemos, galinčios paveikti vaisingumą, reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai pora jau turi vaikų, tačiau susiduria su sunkumais bandydama susilaukti dar vieno. Tai vadinama antriniu nevaisingumu. Šiai diagnozei galioja tie patys laiko ir amžiaus kriterijai - jei nepavyksta pastoti per rekomenduojamą laikotarpį, verta kreiptis į specialistus, kad būtų nustatytos galimos priežastys ir pasiūlyti tinkami sprendimai.
Išsamūs Tyrimai Abiem Partneriams
Daugelis negalinčių pastoti porų į konsultaciją atvyksta jau pasiruošusios, tai yra susipažinusios su informacija ir galimybėmis. Tačiau jei kyla klausimų, kokių tyrimų reikia, parenkamas individualus ištyrimo planas. Vaisingumo tyrimai atliekami abiem partneriams, nes tai - bendras poros „projektas“.
Svarbiausia įvertinti tokius pagrindinius aspektus, kaip ar vyksta ovuliacija? Tai nustatyti padeda ultragarsinis tyrimas ir progesterono kiekio kraujyje rezultatai. Kiaušintakių pratakumo tyrimas padės nustatyti ar gali susitikti lytinės ląstelės. Dar vienas svarbus aspektas, ar gimda ir jos gleivinė yra tinkamos embrionui įsitvirtinti ir vystytis. Moterims atliekami kraujo hormonų tyrimai (FSH, LH, estrogenai ir kiti hormonai ciklo pradžioje, progesteronas - likus 7 dienoms iki menstruacijų), gimdos ir kiaušidžių ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių praeinamumo įvertinimas. Jei reikia, atliekamos minimaliai invazinės diagnostinės operacijos tokios kaip histeroskopija (gimdos ertmės ištyrimas) ir laparoskopija (mažojo dubens bei pilvo ertmės įvertinimas).
Vyrams svarbiausias tyrimas yra spermograma, kuri padeda nustatyti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių. Tyrimo metu vertinama spermos kokybė, spermatozoidų kiekis, judrumas ir jų forma. Jei spermogramos rezultatas pakitęs, tuomet vyrą gali tirti ir konsultuoti urologas, endokrinologas ar genetikas. Šių specialistų pagalbos kartais prireikia ir moterims - tai priklauso nuo nevaisingumo priežasčių. Tyrimai paprastai pradedami po 6-12 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.
Dažniausios Nevaisingumo Priežastys
Daugiausiai nevaisingumą lemia įvairios priežastys. 1/3 priežasčių gali lemti moters ligos - ovuliacijos sutrikimai (apie 25 proc. atvejų), policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės veiklos sutrikimai, padidėjęs prolaktino kiekis, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, gretutinės ligos, kiaušintakių problemos (apie 20 proc.), endometriozė (10-15 proc.). Kitą 30 proc. lemia vyrų nevaisingumo priežastys, susijusios su spermos kokybės sutrikimais, tarp jų tai yra sumažėjęs spermatozoidų kiekis, pakitęs spermatozoidų judrumas, netaisyklinga jų forma. Likusius 30-40 proc. sudaro abiejų partnerių veiksniai ar neaiškios priežastys.
Moterų ir Vyrų Atsakomybė - Vienoda
Moteris dažnai kaltinamos, kad būtent jos negali pastoti, tačiau nevaisingumas yra bendra poros problema, todėl ją spręsti reiktų kartu. Statistika rodo, kad maždaug 30 proc. atvejų priežastis slypi moters organizme, 30 proc. - vyro, o dar 30 proc. - abiejų partnerių sveikatoje arba lieka nenustatyta. Gydytojai sako, kad moterų kaltinimas yra nepagrįstas ir pasenęs požiūris ir džiugu, kad šiandien šis klausimas kyla vis rečiau ir vis daugiau porų į specialistus kreipiasi kartu, suprasdamos, jog vaisingumo ištyrimas - abiejų partnerių atsakomybė.
Partnerių Nesuderinamumas Gali Paveikti Pastojimo Galimybę
Partnerių suderinamumas yra plati tema, apimanti kelis svarbius aspektus. Yra imunologinis nesuderinamumas, kuomet tam tikri antikūnai gali trukdyti pastojimui, tuomet yra genetinis, kai tam tikri genetiniai pokyčiai gali turėti įtakos vaisingumui. Yra psichologiniai veiksniai - stresas, įtampa santykiuose, kas gali neigiamai veikti pastojimo galimybes. Ir yra lytinių santykių įpročiai ir dažnis - skirtingi partnerių poreikiai gali turėti įtakos pastojimo procesui. Šie veiksniai gali trikdyti natūralų pastojimą, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti galimus sutrikimus, įskaitant autoimunines ligas ar celiakiją. Jei pastoti nepavyksta, efektyviausią pagalbą dažnai suteikia pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Tiriant nevaisingumo priežastis, beveik pusėje atvejų nustatomi tam tikri genetiniai pokyčiai. Šie pokyčiai gali būti susiję su krešėjimo sistemos sutrikimais, turinčiais įtakos nėštumo eigai, policistinių kiaušidžių fenotipu ir priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu, Y chromosomos mikrodelecijomis, veikiančiomis spermos kokybę, MTHFR geno pokyčiais, susijusiais su folinės rūgšties apykaita, genais, lemiančiais hormonų receptorių pokyčius, kurie gali daryti įtaką vaisingumui. Genetinių tyrimų dėka galima geriau suprasti nevaisingumo priežastis, tačiau genų redagavimas išlieka ateities gydymo perspektyva.
Vyresnės Moterys Turi Įvertinti Rizikas Ir Tirtis
Moters amžius veikia vaisingumą ir natūraliai mažėja - ypač po 35 metų, tačiau kiekvienos moters situacija yra individuali. Vyresnėms poroms rekomenduojama nedelsti kreipiantis į specialistus, tačiau tyrimų esmė išlieka ta pati. Vyresnėms moterims didėja persileidimo, nėštumo ir vaisiaus vystymosi sutrikimų rizika, tačiau šiolaikinė medicina siūlo vis tikslesnius tyrimus ir pažangią diagnostiką, leidžiančią šias rizikas įvertinti, laiku diagnozuoti ir rasti geriausią sprendimą, svarbiausia nedelsti ir nebijoti kreiptis į specialistus.
Planuojant nėštumą vyresniame amžiuje svarbu įvertinti moters kiaušidžių rezervą ir jose esančių folikulų skaičių. Tam įvertinti atliekamas AMH hormono tyrimas. Tai ypač svarbu toms moterims, kurios dar tik planuoja motinystę ateityje, o rezervas yra sumažėjęs. Jei moteris yra sulaukusi 35 metų, verta apsvarstyti galimybę išsaugoti lytines ląsteles ateičiai. Pastojus vyresniame amžiuje, taip pat dažnai rekomenduojami papildomi genetiniai tyrimai bei genetiko ar perinatologo konsultacijos. Dėl pažangios medicinos šiandien saugiai susilaukti vaikų gali ir vyresnės moterys, todėl svarbiausia - laiku įvertinti savo vaisingumą ir priimti tinkamus sprendimus.
Sveikas Gyvenimo Būdas Didina Pastojimo Tikimybę, Tačiau Jos Negarantuoja
Nors gyvenimo būdas daro didelę įtaką sveikatai ir yra reikšmingas, tačiau tai nėra lemiantis vaisingumą veiksnys. Sveikesni įpročiai didina pastojimo tikimybę, tačiau jos negarantuoja. Vienas iš svarbių veiksnių yra mityba ir kūno svoris: tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris gali trukdyti pastoti. Kūno masės indeksas (KMI) yra svarbus rodiklis: per mažas KMI gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus, todėl rekomenduojama priaugti svorio. Didelis KMI išbalansuoja hormonų sistemą, mažina kiaušidžių atsaką į gydymą, didina nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką, taip pat gali neigiamai paveikti vaisiaus raidą.
Taip svarbus yra fizinis aktyvumas. Vidutinis fizinis aktyvumas yra naudingas, tačiau per didelis sportinis krūvis gali išbalansuoti hormonų sistemą, trikdyti menstruacinį ciklą ir sekinti organizmą. Tiek stiprus, tiek ilgalaikis stresas gali turėti neigiamos įtakos tiek natūraliam pastojimui, tiek vaisingumo gydymo rezultatams. Dėl to kartais rekomenduojama psichologo pagalba. Kantrybė, pasitikėjimas gydymo procesu ir įsiklausymas į specialistų rekomendacijas taip pat prisideda prie geresnių rezultatų.
Žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos neigiamai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą ir lytinių ląstelių kokybę. Elektroninės cigaretės nėra išimtis - jos taip pat mažina vaisingumą. Planuojant nėštumą rekomenduojama visiškai atsisakyti šių įpročių. Pernelyg didelis kofeino vartojimas (daugiau nei 500 mg arba 5 puodeliai kavos per dieną) gali padidinti nevaisingumo ir persileidimų riziką, todėl kofeino turinčius gėrimus rekomenduojama riboti arba jų atsisakyti.
Folio rūgštis gerina lytinių ląstelių kokybę ir mažina tam tikrų vaisiaus apsigimimų riziką. Vitamino D palaikymas yra svarbus tiek moterims, tiek vyrams. Vyrams gali būti rekomenduojami antioksidantai ir vitaminai, gerinantys spermos kokybę. Esant poreikiui, spermogramai atlikti gali būti papildomai skiriamas oksidacinės pažaidos (MiOXSYS) testas, padedantis įvertinti spermos būklę.
Kaip Gydomas Nevaisingumas
Nevaisingumo gydymas pasirenkamas atsižvelgiant į jo priežastį. Pagrindiniai metodai apima hormoninį gydymą, kuris naudojamas ovuliacijos stimuliacijai, kai nevaisingumą lemia ovuliacijos sutrikimai. Yra chirurginis gydymas, kuris taikomas, kai yra nustatytos endometriozės, miomų ar pakitusių kiaušintakių problemos. Tuomet intrauterinė inseminacija (IUI) - ši procedūra suteikia 4-19 proc. pastojimo tikimybę, priklausomai nuo poros sveikatos būklės. IVF ir ICSI (intracitoplazminė spermos injekcija) yra vieni aktyviausių gydymo metodų. Šiuolaikinės IVF technologijos yra labai pažangios ir saugios, o sėkmės rodikliai nuolat gerėja. Paskutinį dešimtmetį Europoje IVF ciklo sėkmės rodiklis, t. y. gyvo gimusio kūdikio tikimybė, siekia 23 proc.
Pagalbinio Apvaisinimo Mėgintuvėlyje Procedūros Bijoti Tikrai Nereikia
Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra vienas efektyviausių ir saugiausių nevaisingumo gydymo metodų, kurio tikrai nereikia bijoti. Procedūra paprastai trunka apie 4-6 savaites ir prasideda nuo poros ištyrimo. Po poros ištyrimo vyksta hormoninė stimuliacija, kuomet moteriai 10-12 dienų po oda pilvo srityje leidžiami medikamentai, skatinantys folikulų augimą. Tuomet ateina eilė folikulų surinkimui - kai folikulai pasiekia tinkamą dydį, atliekama kiaušialąsčių paėmimo procedūra - punktuojant jas adata ultragarso kontrolėje. Procedūra atliekama su nuskausminimu, todėl moteris nejaučia skausmo.
Tada ateina vyro eilė sudalyvauti procese, nes vyksta spermatozoidų surinkimas - dažniausiai vyras pats surenka spermą, tačiau kartais dėl medicininių priežasčių reikia atlikti sėklidžių punkciją. Po visų etapų vyksta apvaisinimas ir embrionų auginimas - surinktos lytinės ląstelės perduodamos į laboratoriją apvaisinimui ir embrionų auginimui. Embrionai auginami 3-5 dienas, po to paruošiami šaldymui arba perkėlimui į moters gimdą. Tuomet pagal planą atliekamas šviežio arba atšildyto embriono perkėlimas į gimdą.
Gali Užtekti Vieno IVF, O Gali Prireikti Ir Kelių
Sėkmės tikimybė priklauso nuo nevaisingumo priežasties, moters amžiaus ir kiaušidžių rezervo. Kai kurioms poroms užtenka vieno gydymo ciklo, kitoms gali prireikti 2-3 ar net 6 ciklų. Paskutinį dešimtmetį Europos statistika byloja, kad gimusio kūdikio tikimybė po vieno embriono perkėlimo yra 23 proc. iki 35 metų amžiaus ir tik 6 proc. moterims, vyresnėms nei 40 metų.
Sėkmingas moters pastojimas pagalbinio apvaisinimo būdu gali būti pasiektas tiek naudojant savo lytines ląsteles, tiek pasitelkiant donorus. Kartais dėl medicininių priežasčių, naudojamos donorinės kiaušialąstės ar spermatozoidai, o kai kuriais atvejais - ir donorinis embrionas. Poros gali rinktis gydymo būdą pagal savo poreikius, o daugelis porų pasirenka bandyti kelis ciklus. Dažnai dėl moters amžiaus, ligų ar blogo rezervo taikomas kiaušialąsčių ir embrionų optimizavimo arba dvigubo stimuliavimo protokolas.
Argumentais Atremia Sklandančius Mitus
Dažniausiai pasitaikantis mitas apie dirbtinį apvaisinimą, kad IVF vaikai visada gimsta neišnešioti, kas yra netiesa. Dauguma vaikų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, gimsta laiku. Pagrindinė priešlaikinio gimdymo priežastis dažniausiai yra daugiavaisis nėštumas. Skatiname poras įvertinti riziką ir kelti tik po vieną geros kokybės embrioną.
Dar vienas sklandantis melagingas mitas, kad po IVF dažniau gimsta neįgalūs vaikai: Nėra moksliškai patvirtinta, kad pagalbinio apvaisinimo metu gimę vaikai būtų labiau linkę turėti sveikatos sutrikimų. Pasaulyje apie 2 iš 10 vaikų gimsta po pagalbinio apvaisinimo, ir ilgalaikė šių vaikų stebėsena rodo, kad jie gimsta ir auga sveiki.
Dar viena netiesa, kad po IVF negalima natūraliai pastoti. Pasitaiko atvejų, kai poros, kurios jau buvo atlikusios pagalbinį apvaisinimą, vėl pastoja savaime, ypač kai nevaisingumo priežastis yra neaiškios kilmės. Kiti galvoja, kad po dirbtinio apvaisinimo dažniausiai gimsta dvynukai, bet tai irgi nėra tiesa, nes tai priklauso nuo perkeliamų embrionų skaičiaus. Jei perkeliamas tik vienas geros kokybės embrionas, daugiavaisio nėštumo tikimybė yra itin maža.
Dvynukų Gimimo Tikimybė
Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Dvynukų gimimas yra ypatingas įvykis, kurį lemia daugybė faktorių. Nors tikimybė susilaukti dvynukų yra palyginti nedidelė, tam tikri paveldimi, biologiniai ir aplinkos veiksniai gali padidinti šią tikimybę.
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė. Vyresniame amžiuje (ypač po 30 metų) moterys turi didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų.
Daugiavaisiu vadinamas toks nėštumas, kai moters organizme auga du ar daugiau vaisių. Šie sudaro 0,7-1,6 proc. visų nėštumų: dvynukai pasitaiko apytikriai vienąkart iš 80, trynukai - vienąkart iš 6400, o ketvertukas - vienąkart iš 512 000 atvejų. Didžiausios įtakos tam turi paveldimumas ir vyresnis moters amžius. Taip pat daugiavaisio nėštumo atvejų paskutiniais dešimtmečiais daugėjo dėl vis dažniau taikomo nevaisingumo gydymo.
Vaistais stimuliuojant ovuliaciją dažnai vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai. Taip gali atsitikti ir bandant pastoti pirmą mėnesį po ilgesnio geriamųjų kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo. Pagal galiojančius nuostatus, maksimaliai į gimdą galima talpinti 2-3 embrionus. 75 proc. atvejų gimdoje įsitvirtina tik vienas iš jų.
Daugiavaisio Nėštumo Rizikos
Laukiantis vieno vaikelio ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių jau yra pakankamai. Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka kur kas didesnis krūvis nei įprastai, todėl būtina išskirtinė gydytojų priežiūra bei didesnės pačios būsimos mamos pastangos.
Dažniausios daugiavaisio nėštumo problemos - gresiantis persileidimas ir priešlaikinis gimdymas. Gana dažnai moterys dviejų ir daugiau vaikelių neišnešioja iki gimdymo termino. Laukiantis dvynukų, padidėja persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika, tačiau ji nėra labai didelė. Yra pakankamai daug moterų, kurios dvynukus išnešioja iki galo. Vis dėlto, tokio nėštumo metu ginekologo ir akušerio priežiūra turėtų būti dar atidesnė nei įprastai, o pačiai moteriai reikėtų kur kas labiau pasisaugoti. Fizinis krūvis, stresas, naktinis darbas - viso to reikėtų ypač vengti ir skirti sau daugiau dėmesio bei poilsio nei laukiantis vieno vaikelio.
Persileidimo rizika paprastai būna padidėjusi iki 12-os nėštumo savaitės. Nešiojant trynukus moters organizmui tenka gerokai didesnis krūvis. Tik 15-30 proc. moterų nėštumo eiga būna normali, kitoms prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Tyrimai rodo, kad moterims, nešiojusioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus keliolika kartų dažniau pasitaiko širdies priepuoliai ir dvigubai dažniau nustatomos venų trombozės.
Statistika ir Tikimybės
Pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc. Tarkime, jei turime 100 sveikų porų, kurios norėtų šį mėnesį pastoti, tai pavyktų tik 15, kitą mėnesį - dar maždaug tokiam pačiam skaičiui ir per pusmetį pastotų 90 proc. moterų. 10 proc. iš jų taip ir nepastotų. Taigi dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų.
Nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Maždaug iš vieno milijono gyventojų šios procedūros reikėtų maždaug tūkstančiui per metus. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo. Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją.
Dirbtinis Apvaisinimas Lietuvoje
Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų, tačiau jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas.
Vienais atvejais „dirbtinumas“ pasireiškia tuo, kad vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą. Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų. Kadangi paprastai užsimezga daugiau nei vienas embrionas, dalis jų gali būti užšaldomi ateičiai arba pageidaujant į gimdą gali būti įdėti keli embrionai, taip didinant tikimybę pastoti. Vienas arba du embrionai įdedami į gimdą antrą parą, o kiti auginami toliau. Paprastai iki šešių parų išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą.
Mitai Apie Dirbtinį Apvaisinimą
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Dažnai tai jos sieja su tuo, kad dėl įvairių intervencijų organizmas vėluoja tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimda nespėja plėstis taip greitai, kaip vaisius, juolab kad dirbtinio apvaisinimo metu dažnai užsimezga dvynukai. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.
Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai. Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami.
Esminiai Patarimai Poroms, Planuojančioms Nėštumą
Gydytojas akušeris-ginekologas, nevaisingumo gydymo specialistas kviečia poras, norinčias susilaukti vaikų, pirmiausiai atsipalaiduoti, neieškoti vaisingų dienų programėlėse, nesistengti daryti nieko ypatingo - tiesiog leisti gyvenimui natūraliai klostytis ir laukti savo mažojo stebuklo: Neišsigąskite, jei per 6 ar 12 mėnesių nepavyko pastoti. Pasikonsultuokite su vaisingumo specialistu bei atlikite poros ištyrimą. Kartu galime sukurti stebuklą ir pakviesti vaikutį į jūsų šeimą.
Statistika apie nevaisingumą
Pasak statistikos, 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtini faktai apie dvynukų gimimo ūgį, kurių nežinojote!
- Priešlaikinis Gimdymas Dvynukams: Svarbiausi Faktai apie Vieno Vaisiaus Žūtį ir Kaip Išgyventi
- Sužinokite, kada tiksliai galima nustatyti dvynukus ir kokie yra daugiavaisio nėštumo ypatumai!
- Kada Duoti Vandens Kūdikiui? Svarbiausi Patarimai Tėvams!
- Atraskite Kūdikio Miegmaišio Paslaptis: Patogumas ir Saugumas Jūsų Mažyliui