Šiame straipsnyje apžvelgiama Dovilės Rucytės biografija ir jos reikšmingas indėlis į Lietuvos kultūrą.
Muzikinė veikla ir pasiekimai
Kelrodės dainos, kelią žinodamos, atvedė iki Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ balsui, vaikų chorui, ragams ir vargonams, pagal Sigito Gedos eiles (1978).
Tuometė Mažoji baroko salė (Šv. Kryžiaus bažnyčia) tapo idealia oratorijos atlikimo vieta: žiūrovai, choristų supami, klausydamiesi jų, aplinkui einančių, sustojančių ir vėl ratu einančių, panirę į polifoniškai mirgantį balsų lalavimą, patys jautėsi apeigų dalyviais.
Pradiniai oratorijos ragų šaukiniai, magiškai šimtmečių klodus nukėlę, atvėrė pirmaprades tautos šaknis.
Balandžio 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyko tradicinis, jau 20-asis, Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas.
Laureačių koncerto pradžioje publikai priminusi V. Jonuškaitės-Zaunienės biografiją, muzikologė Beata Baublinskienė pabrėžė, jog klausydamiesi šios tarpukario Lietuvos dainininkės įrašų ne tik girdime balsą, kaip unikaliausią instrumentą, bet ir atpažįstame ypač ryškią, orią asmenybę ir tvirtą charakterį, girdime aukštą profesionalumo lygį.
Saulėtą balandžio 27-osios sekmadienį Lietuvos muzikos akademijos Didžiojoje salėje septynios jaunos dainininkės pagerbė iškilios tarpukario Lietuvos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės atminimą dalyvaudamos jos vardo konkurse, kurį jau 15-ąjį kartą surengė Vydūno fondas.
Birutės Vizgirdienės vadovaujamai vertinimo komisijai ir publikai konkurso dalyvės pateikė barokinę arba klasicistinę ariją, romansą arba Lied, lietuvių kompozitoriaus originalų kūrinį ir liaudies dainą be pritarimo.
Dovilė Kazonaitė, Elzita Girčytė, Renata Dubinskaitė, Birutė Ramonaitė.
Auksinis šių metų rugsėjis Lietuvoje štai jau antrąsyk pasitiko Tarptautinį Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursą.
Šįkart jis kitoks - nebeturime tarp mūsų maestro Noreikos, o ir konkurso sąlygos neįprastos: dėl pandemijos pirmieji du turai buvo klausomi iš vaizdo įrašų.
Pirmasis Virgilijaus Noreikos konkursas rugsėjo 16-22 d. įsiveržė į vėsų Vilnių tarsi gaivus ir galingas pavasario škvalas, pripildęs Lietuvos sostinę daugiau nei pusšimčio balsų iš viso pasaulio.
27 sopranai, 6 mecosopranai, 9 tenorai, 13 baritonų ir 1 bosas-baritonas dainavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje pirmo turo programas.
Į antrą turą pateko 21, o trečią pasiekė tik 7: 3 tapo laureatais, 4 diplomantais.
Kūrybos įvertinimas
Jūratės Katinaitės knyga „Karalių kuria aplinka.
...Pirmieji keli muzikologės Jūratės Katinaitės monografijos apie dainininką Vaclovą Daunorą puslapiai - lengvi ir nerūpestingi, tarsi nelaukto lietaus lašai.
Bet tik šie, pirmieji... Nudžiugintas jų gaivumo seki gausėjantį srautą ir jau nenustembi atsidūręs ties šaltinio versme.
Stiprėjanti ir gilėjanti srovė patraukia keliauti drauge, su šaltiniu įsilieji į upelį, iš jo į didesnį, o tuomet jau į didelę ir plačią, kupiną intakų upę.
Jos vaga gili, nenuspėjama, pilna verpetų, slėpiningų užutėkių, povandeninių srovių ir slenksčių, kupina ir nepastebimų seklumų, o už jų - vėl naujos, neįžvelgiamos gelmės.
Upė kaskart vis kita, kaskart kitokia.
Nejudrūs tik jos krantai.
O ir srovė juk tik į vieną pusę.
Nepretenzinga monografijos pradžia nelauktai stipriai pagauna ir įtraukia paskui save į vis gilėjantį ir vis sudėtingesnį pasakojimą - studiją - tyrimą.
Autorės dalykinį Vaclovo Daunoro profesinio kelio aprašymą keičia paties dainininko išsamus, nuoširdus, ilgas ir vaizdingas gyvenimo ir kūrybos atpasakojimas.
Skaitytojas su knygos herojumi nukeliauja visą jo vingiuotą gyvenimo kelią nuo pat ankstyvos vaikystės Žagarėje iki šių dienų.
Herojaus gyvenimo įvykiai, situacijos ir faktai gyvu žodžiu atsikartoja ir kitų monografijos dalyvių - kolegų muzikų, mokinių, bičiulių, šeimos narių - pasakojimuose, patvirtindami, polemizuodami, papildydami, liudydami.
Kiti kultūriniai įvykiai
Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, įkurtas muzikologės Jūratės Mikiškaitės-Vičienės, nuo 2003 m. vadovaujamas senosios muzikos propaguotojo ir atlikėjo Dariaus Stabinsko, šiemet Vilniuje vyko 29-ą kartą.
Intriguojanti šių metų šventės tema - moters portretas viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje.
Valdovų rūmų menėje susitikome su graikų mitų heroje Andromeda, italų baroko laikų gudruole Vespeta bei legendine Renesanso epochos asmenybe Lukrecija Bordžija.
Kitose Vilniaus istorinėse erdvėse vykę koncertai supažindino su dar keturiomis garsiomis moterimis: viduramžių Vokietijos mistike Hildegarda von Bingen, Italijos viduramžių vienuole šv. Klara Asyžiete, ankstyvojo baroko kompozitorės Chiaros Margaritos Cozzolani ir Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV laikų klavesinininkės virtuozės Élisabeth Jacquet de la Guerre kūryba.
Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“.
Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr.