Pastarieji metai Lietuvoje pasižymėjo išskirtiniais pokyčiais vaiko teisių apsaugos sistemoje, kai buvo uždraustas visų rūšių smurtas jų atžvilgiu.
Vaiko teisių apsaugos pagrindai ir smurto draudimas
Daugelis painiojasi, nes iš tiesų kalbame apie du įstatymus. 2017 m. vasario 14 dieną vienbalsiai Seimas priėmė mano ir kolegos M. Majausko registruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (dabar galiojančio) pataisas, kuriomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pirmą sykį buvo įvardintas psichologinis smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių kenčiantys vaikai daugelį metų buvo nematomi ir negavo pagalbos. Tuo tarpu tą pačią dieną buvo pritarta ir mano registruotam naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto svarstymui. Jo svarstymas užtruko beveik 8 mėnesius ir 2017 m. rugsėjo 28 dieną jis pagaliau buvo priimtas, tačiau įsigalios tik nuo šių metų liepos 1 dienos, nes ministerija ir visos savivaldybės turi labai rimtai pasiruošti jo įgyvendinimui - centralizuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kartu turi būti sukurtas profesionalių, efektyvių ir prieinamų visų rūšių paslaugų bei pagalbos vaikui ir šeimai tinklas, nuo jautrių ir profesionalių socialinių darbuotojų parengimo iki nemokamų pozityvios tėvystės kursų kiekviename Lietuvos kampelyje. Tačiau svarbiausia žinia, kad visų rūšių smurtas prieš vaikus - fizinis, įskaitant fizines bausmes, seksualinis, psichologinis ir nepriežiūra - buvo uždrausti nuo 2017 m. vasario 14 dienos.
Matuko reforma: kodėl ji reikalinga?
2017 metų sausio 25 dieną Kėdainiuose buvo mirtinai sumuštas ketverių metų Matukas. Sistemingai smurtą patyręs mažylis keli mėnesiai prieš mirtį pasiguodė darželio auklėtojai, tačiau nei ugdymo įstaigos, nei vaiko teisių apsaugos, nei teisėsaugos darbuotojai nesugebėjo laiku, tinkamai ir iki galo apginti vaiko. Sausio 27 dieną reanimacijoje mirusio mažylio kraupiais sužalojimais baisėjęsi medikai pažymėjo, kad vaiko kūnas nusėtas įvairaus senumo sumušimų žymėmis. Matukas, deja, nebuvo pirmas taip žiauriai nužudytas vaikas. Nuo Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje buvo nužudyti daugiau nei 500 vaikų. Tokioje mažoje valstybėje, su tiek mažai vaikų.
Matuko reforma reikalinga todėl, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų daugelį metų buvo nematomi, negirdimi ir nesulaukdavo profesionalios, kokybiškos pagalbos laiku - kai dar buvo galima padėti ir jiems, ir, daugeliu atveju, jų tėvams. Kaip rodo ilgametė Paramos vaikams centro, atidariusio Tėvų liniją, praktika - absoliuti dauguma tėvų gali tinkamai auginti savo vaikus, tereikia kokybiškos pagalbos. Mes užaugome smurto kultūroje, kur mušti silpnesnį, mažesnį - buvo norma. Iki šiol teturėjome vaiko teisių apsaugos sistemos fasadą - formaliai institucijos yra, bet nei KOMPETENCIJOS, nei ATSAKOMYBĖS, nei SUSIKALBĖJIMO, nei MOTYVACIJOS nebuvo.
Tad reformos mums nepaprastai reikia - kad pagaliau turėtume realų, praktinį, efektyvų, veikiantį pagalbos teikimo mechanizmą, kuriame dirbantys žmonės turėtų praktinių įgūdžių ir aiškias instrukcijas kada, ką, su kuo, per kiek laiko privalo padaryti, kad išsaugoti vaiką - o jei tik įmanoma, kad išsaugotų vaiką gyvą ir sveiką šeimoje.
Mitai apie naują įstatymą
Mitas Nr. 1: Pagal naują įstatymą vaikai gali nebeklausyti tėvų
Kai susirūpinęs paauglės auklėjimu tėvelis man rėžia „Dėl Jūsų įstatymo nebegaliu su vaiku susitvarkyti!”, tiesiai klausiu - ar norėtumėt sumušti savo dukrą, pykstate, kad atėmiau Jūsų įprastinį „auklėjimo“ metodą - smūgis vietoje žodžio? Tėvelis sutrinka. Abu suprantam, kad taip ir yra. Bet tuomet pasipiktinęs vyras pareiškia, kad įstatyme surašytos tik vaiko teisės, kad jiems leidžiama neklausyti tėvų. Kur taip parašyta? Kuriame straipsnyje? Prašau ir man parodyti, nes tokių dalykų negalima palikti. Po pauzės tėvelis prisipažįsta neskaitęs įstatymo, bet „visi taip kalba“. Po ilgo pokalbio paaiškėja, kad elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiai jo dukrai reikia pagalbos, jam pačiam reikia skambinti į Tėvų liniją ir nueiti į terapinę grupę paauglių tėvams, nes didžioji problema - gebėjimo išgirsti ir suprasti savo vaiką bei pozityvios (nesmurtinės) tėvystės įgūdžių stoka.
O įstatyme NIEKUR neparašyta, kad vaikai neturi klausyti tėvų - atsakingai pareiškiu. Įstatymas skirtas apsaugoti vaikus nuo smurto - tame tarpe ir nuo tėvų smurto, kai šie dėl bejėgystės, dėl nežinojimo, o kartais ir dėl žiaurumo - ne auklėja, o traumuoja vaiką.
Mitas Nr. 2: Pagal naują įstatymą nebegali vaiko net paliesti
Paliesti galima ir reikia - reikia vaiką apkabinti, pageidautina kasdien, ir pasakyti, kad jį mylite ir jis Jums svarbus. O negalima mušti, daužyti, deginti, spardyti, prievartauti ir kitaip žaloti. Nes smūgiai nėra auklėjimas, kaip sako didžiulę patirtį turintys vaikų psichologai - artimiausių žmonių smurtas sugriauna vaiko pasitikėjimą savimi ir pasauliu; kai tie, kurie privalo saugoti ir rūpintis, žaloja ir kelia skausmą, vaikas arba ima nekęsti savęs (iš čia depresijos, priklausomybės, savižudybės ir kiti mažiau pastebimi, bet labai skausmingi savęs naikinimo būdai) arba kitų (iš čia agresija, nusikaltimai, negebėjimas užmegzti ilgalaikių santykių ir kitoks priešiškumas), arba ir tas, ir tas. O kai kitą sykį kils noras vaikui nusukti ausį už dvejetą - pagalvokite, ar tikrai tai skatina efektyvesnį žinių įsisavinimą, pasitikėjimą savimi, atsakinėjant prie lentos?
Mitas Nr. 3: Pagal naują įstatymą privalai pirkti vaikui viską, ko jis nori
Vis dar gaunu piktų laiškų, kuriuose žmonės piktinasi, kad „nenupirksi vaikui mobilaus - ir atims vaiką“. Kaip paaiškėja, įstatymo neskaitė ir dažnai netgi nėra tikri, kur yra gandų šaltinis. O aš žinau. Tie Seimo nariai, kurie aktyviai priešinosi kokybiškai ir efektyviai vaiko teisių apsaugai, dar ne tokių gandų priskleidė. Ne, žinoma, kad vaiko niekas neatims, nenupirkus jam telefono. Atvirkščiai - būtent mano iniciatyva įdėta ir formuluotė, kad jeigu vaiko šeima dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti būtinaisiais vaiko poreikiais - valstybės ir savivaldybės institucijos privalo padėti užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.
Dovilės Šakalienės kritika ir visuomenės reakcija
Nors valdžia įsitikinusi, kad vaiko pinigai turėtų prisidėti prie atžalas auginančių tėvų finansinės gerovės, pasak E. „Akivaizdu, kad tai nėra suma, už kurią vaikai galėtų lankyti būrelius ar logopedo paslaugas. Paslaugų sektorius netampa prieinamesnis dėl papildomų 50 ar 100 eurų“, - pažymi E.
Nors skurdas neretai traktuojamas kaip socialinės ekonomikos problema, D. „Skurdas neleidžia užtikrinti vaiko teisių į sveiką ugdymą ir į jam būtinus dalykus. Vienas iš naujo Vaiko teisių apsaugos įstatymo tikslų buvo suteikti reikalingą pagalbą ir paslaugas skurstančioms šeimoms, tačiau vaikas iš šeimos nepaimamas. Kaip bebūtų, šio reikalavimo įgyvendinimas vis dar stringa. Vaikai Lietuvoje yra labiausiai skurdą patirianti visuomenės grupė“, - tikina D.
„Išsigandome ir daugelį dalykų, susijusių su pagalbos ir paslaugų teikimu, pradėjome įgyvendinti prasčiau. Pataisos, kurias inicijavo marga kompanija nuo Puidoko iki Karbauskio ir Širinskienės, baigėsi rezultatu, apie kurį ponas Kukuraitis sakė: „Mes priversime vaiko teisių apsaugos darbuotojus rinktis - apsaugoti save arba vaiką.“ Šiandien iš gaunamų skundų matau, kad kartais pagalba vaikui nebeteikiama, nes darbuotojas nenori streso ir skandalų“, - tikina D.
Taip pat D. Šakalienė mano, kad tokiomis pataisomis R. Karbauskis politiškai siunčia vaiko teisių veikimo principas yra ne vaiko saugumas, o kiek vaikas dar gali ištverti.„Grįžtama prie įrodinėjimo, kad jei rankos kojos nesulaužytos - viskas normalu. Sėkmingai grįšime prie bylų, kai, pavyzdžiui, ištisus mėnesius ar metus tėvas tvirkino savo dukrytes, nes juk „realaus ir tiesioginio pavojaus sveikatai ar gyvybei“ nebuvo, arba kai alkanas kūdikis išpuvusioje nuo šlapimo lovelėje ištisas paras verkia aplink girtaujant tėvams, bet jis dar nemiršta ir nesumuštas - taigi, viskas puiku“, - kalbėjo D.
Statistika
Pranešama, kad nuo šių metų liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba)nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) - 2034 vaikai, iš jų - 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Gauti pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų (nuo liepos 1 d. iki spalio 29 d.) | 6434 |
| Apsaugoti vaikai | 2034 |
| Paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams | 1128 |
| Nustatytas antrasis grėsmės lygis ir paimti iš atstovų | 906 |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Dovilė Šakalienė: Įkvepianti biografija, karjeros pasiekimai ir asmeninis gyvenimas
- Dovilė Rucytė: Nežinoma Lietuvos Kultūros Žvaigždė, Kurios Biografija Jus Nustebins!
- Neįtikėtina Dovilės Krupickaitės gyvenimo istorija – sužinokite jos paslaptis!
- Sauliaus Prūsaičio Biografija: Įkvepiantis Muzikinis Kelias ir Paslaptingas Asmeninis Gyvenimas
- Ozonuotas aliejus nėštumo metu: ar tai tikrai saugu jūsų ir kūdikio sveikatai?