Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra viena iš labiausiai paplitusių virškinimo trakto funkcinių sutrikimų, kuris paveikia apie 10-15 % pasaulio gyventojų. Dirgliosios žarnos sindromas - funkcinis žarnyno susirgimas, pasireiškiantis virškinamojo trakto sutrikimais, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę, ilgainiui gali atsirasti ir psichologinių problemų. Ši būklė nėra susijusi su organiniais pokyčiais ar patologiniais pažeidimais žarnyne, tačiau jos simptomai, pavyzdžiui pilvo skausmas, pūtimas ir tuštinimosi sutrikimai - gali reikšmingai sumažinti gyvenimo kokybę. Dirgliosios žarnos sindromas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Šia liga gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo profesijos, amžiaus, lyties - tai priklauso nuo to, koks yra kiekvieno žmogaus jautrumo slenkstis.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, diskomfortu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu ar jų kaita. Šie simptomai dažnai siejami su tuštinimosi pokyčiais - skausmas gali sumažėti arba padidėti po tuštinimosi, o išmatų konsistencija ir dažnis gali keistis. Daugelis pacientų taip pat praneša apie pilvo pūtimą, gurguliavimą ir nevisiško išsituštinimo jausmą. Pirmieji dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jų yra nemažai, bet nebūtinai pasireiškia visi.
Pagrindiniai DŽS simptomai:
- Pasikartojantis pilvo skausmas ar spazmai (dažnai praeina pasituštinus).
- Pilvo pūtimas (lengvas arba labai matomas) ir padidėjęs dujų kaupimasis.
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas (kai kuriems žmonėms šie simptomai gali kisti, pvz.: vieną dieną pasireikšti viduriavimas, po kelių dienų vidurių užkietėjimas).
- Nepilno išsituštinimo jausmas.
- Staigus noras tuštintis (dažniausiai po valgio ar stresinėse situacijose).
- Rėmuo pykinimas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje (nors DŽS dažniausiai paveikia apatinę virškinamojo trakto dalį, kai kurie žmonės patiria ir su skrandžiu susijusių simptomų).
JAV atlikti tyrimai rodo, kad iki 40 % pacientų su DŽS jaučia didelį stresą dėl nenuspėjamų simptomų, o maždaug 30 % informuoja, kad ši būklė riboja jų socialinę, darbinę ir kasdieninę veiklą.
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys
Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma. Manoma, kad įtakos turi žarnyno mikrobiotos pakitimas, persirgtos virusinės ar bakterinės žarnyno ligos, stresinės situacijos, ilgalaikis nuovargis, depresija, nerimo sutrikimai, labiau pasireiškia tiems, kurie patiria daug streso ir įtampos. Pacientai, kurie serga DŽS - dažnai yra jautresni žarnyno judesiams ir spaudimui. Nervų sistema ir žarnynas yra glaudžiai susiję. Moksliniai tyrimai parodė, kad žmonių, kurie serga DŽS - žarnyno bakterijų sudėtis gali būti kitokia nei sveikų žmonių. Po virškinimo trakto infekcijų dalis žmonių gali patirti ilgalaikius simptomus, kurie atitinka DŽS kriterijus.
Dirgliosios žarnos sindromą gali sukelti genetinis polinkis, infekcijos, psichologiniai veiksniai ir gyvenimo būdas. Šių priežasčių sąveika lemia žarnyno disfunkciją, tačiau tikslūs mechanizmai vis dar tiriami. Dirgliosios žarnos sindromo riziką gali lemti paveldimumas - šeimos anamnezėje esant DŽS atvejams, tikimybė susirgti didėja. Viena iš aiškiai identifikuotų sindromo priežasčių - poinfekcinė forma, pasireiškianti po sunkios virškinamojo trakto infekcijos, ypač kai kartu vartojami antibiotikai. Ši būklė dažniau vystosi žmonėms, turintiems emocinių ar psichologinių sutrikimų.Psichologinė įtampa ir nuolatinis stresas trikdo nervų sistemą ir žarnyno bei smegenų ašį, o tai gali lemti stipresnius simptomus. Tam tikri maisto produktai, ypač pieno produktai, taip pat gali sustiprinti simptomus. Moterims DŽS yra maždaug du kartus dažnesnis nei vyrams. Mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais menstruacinio ciklo metu.
Dirgliosios žarnos sindromo diagnostika
Labai svarbus dirgliosios žarnos sindromo nustatymo kriterijus - kitų ligų su panašiais simptomais atmetimas. Pasak gydytojos G. Milaknytės, vertėtų išsitirti tiems, kieno šeimoje yra sirgusių storosios žarnos vėžiu, kai diagnozuota mažakraujystė, krinta svoris, išmatose yra kraujo. Dirgliosios žarnos sindromo diagnozė dažniausiai grindžiama simptomų analize ir kitų galimų virškinimo trakto ligų atmetimu. Kiti tyrimai, pavyzdžiui, kraujo, šlapimo ir išmatų analizė - gali padėti atmesti tokias būkles kaip celiakija, uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga ar opinis kolitas) ar kolorektalinis vėžys.
Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją. Romos kriterijai. Dirgliosios žarnos sindromo tipas. Gydymo tikslais tokį sutrikimą galima suskirstyti į tris tipus, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, tokius kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu. Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Dirgliosios žarnos sindromo tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose.
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas
Nėra vienintelio būdo, galinčio padėti visiems, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas. Kiekvienas pacientas pajunta, kas yra efektyviausia būtent jam. Dirgliosios žarnos sindromo gydymas dažniausiai apima kelias strategijas, kurios yra pritaikytos individualiems paciento poreikiams. Gydymas taikomas kompleksinis: medikamentinis ir nemedikamentinis.
Pagrindinės gydymo strategijos:
- Mitybos koregavimas. Maistas „vaidina” pagrindinį vaidmenį DŽS valdyme. Dietos keitimas yra vienas pirmųjų žingsnių, kuriuos rekomenduoja gydytojai. Mažai FODMAP turinti dieta, kuri yra sukurta Australijoje, yra laikoma viena veiksmingiausių. FODMAP yra fermentuojami angliavandeniai, kurie sunkiai virškinami ir gali sukelti pilvo pūtimą bei diskomfortą. Šių produktų pašalinimas iš mitybos ir palaipsnis jų grąžinimas padeda nustatyti - kurie maisto produktai pablogina simptomus. Be to, pacientams rekomenduojama reguliariai valgyti, vengti riebaus ir perdirbto maisto, riboti kofeiną ir alkoholį.
- Medikamentinis gydymas. Medikamentais stengiamasi kuo efektyviau sumažinti nemalonius simptomus: „Jeigu pučia pilvą, pacientui skiriame spazmolitikų, kad sumažintų žarnyno spazmus, jei viduriuoja - viduriavimo dažnį kontroliuojančių vaistų, jei užkietėję viduriai - vidurius laisvinančių vaistų. Svarbu gerti probiotikus, nes kai yra mikrobiotos pakitimų, jie palengvina simptomus ir pagerina būklę“, - aiškina gydytoja G. Vaistai naudojami siekiant valdyti specifinius simptomus. Esant vidurių užkietėjimui gali būti skiriami laksatyvai, o viduriavimui - vaistai, kurie mažina žarnyno judesius, pavyzdžiui, loperamidas. Skausmui ir spazmams malšinti dažnai naudojami antispazminiai vaistai, tokie kaip mebeverinas.
- Psichologinės terapijos. Psichologinės terapijos, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), yra veiksmingos valdant DŽS. Šios terapijos padeda pacientams atpažinti ir valdyti stresą, kuris dažnai sukelia arba pablogina simptomus.
- Fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas, toks kaip joga, plaukimas ar vaikščiojimas - gali pagerinti žarnyno motoriką ir sumažinti stresą.
Gydytoja gastroenterologė akcentuoja, kad be gyvensenos korekcijos, net ir vartojantys vaistus, norimo rezultato nepasieks. Sergančiajam būtina koreguoti mitybą, laikytis tinkamų valgymo įpročių, vengti angliavandenių, fruktozės, laktozės, gliuteno turinčių produktų, kurie gali paaštrinti simptomus. Reikalingas fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, meditacija. Reti, bet labai dideli arba pastovūs nors ir maži stresai - taip pat rykštė sveikatai. Vieniems juos įveikti padeda bėgiojimas ar boksas, kitiems - spalvinimas ar nėrimas vąšeliu.
Dirgliosios žarnos sindromo poveikis gyvenimo kokybei
DŽS turi didelį emocinį ir socialinį poveikį. Daugelis pacientų patiria stresą, baimę būti toli nuo tualeto ar gėdą dėl simptomų, o tai riboja jų dalyvavimą socialinėje veikloje, darbinėje aplinkoje ar net šeimos gyvenime. Pacientai dažnai jaučia izoliaciją dėl savo būklės, nes simptomai yra ne tik fiziškai nemalonūs, bet ir emociškai alinantys. Ypač sunkiais atvejais DŽS gali lemti depresijos ar nerimo vystymąsi, o tai dar labiau apsunkina simptomų valdymą.
Nors DŽS yra lėtinė būklė, kuri paprastai trunka visą gyvenimą - tinkamai taikomas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti simptomų intensyvumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Moksliniai tyrimai nuolat ieško naujų sprendimų, kurie padėtų efektyviau valdyti šią būklę. Šiuolaikinė medicina, kartu su psichologine pagalba - siūlo vis daugiau įrankių, kurie leidžia pacientams gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia yra suprasti, kad DŽS valdymas yra nuolatinis procesas. Tai reikalauja bendradarbiavimo su gydytojais, individualaus simptomų stebėjimo ir kantrybės, pritaiko geriausius sprendimus kiekvienam asmeniui.
Panašus:
- Sužinokite viską apie naujagimių dvylikapirštės žarnos stenozę: priežastys, simptomai ir efektyvus gydymas
- Skubus gidas: kaip atpažinti ir gydyti žarnyno uždegimą kūdikiui – svarbiausi simptomai ir priežastys
- Dirgliosios žarnos sindromas nėštumo metu: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Vaiko gimimo registravimas Lietuvoje: svarbiausi žingsniai ir patarimai
- Gimimo Valanda: Atraskite, Kaip Ji Gali Pakeisti Jūsų Sveikatą Ir Likimą!