Velykos - viena svarbiausių krikščionių švenčių, minima visame pasaulyje. Tokie šv. Velykų simboliai kaip kiaušinis, kiškis ir šokoladas yra puikiai žinomi visur. Velykos neturi fiksuotos datos, nes tai vienintelė šventė, kurios data nustatoma pagal Mėnulio fazes. Velykos švenčiamos pirmąją sekmadienį po pirmosios pavasario pilnaties.
Velykų Tradicijos Įvairiose Šalyse
Daugumoje Europos valstybių moksleiviams ir studentams Velykos - dar ir atostogų metas. Vokietijoje atostogos vaikams tęsiasi net 3 savaites, o Didysis penktadienis, Didysis šeštadienis ir Velykų sekmadienis yra nedarbo dienos. Škotijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, yra ridenami margučiai.
Amerikos žemynuose Velykos taip pat turi savų išskirtinumų. Štai Gvatemaloje vietos bendruomenės kuria nuostabius įvairių žolynų, samanų, pjuvenų kilimus, kurie būna daugiau kaip kilometro ilgio. Ryškiaspalviai kilimai pradedami ruošti likus savaitei iki Velykų. Brazilijoje yra laikomasi senos tradicijos, kai iš šiaudų padaromos didelės Judo lėlės, išnešamos į lauką ir su jomis galinėjamasi. Jau daugiau kaip 130 metų JAV sostinėje Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, per Velykas vyksta margučių ridenimo varžybos: virtas margutis ridenamas pasitelkus didelį šaukštą. Taip pat čia vyksta daugybė kitų veiklų, žaidimų, koncertų. Meksikoje Velykos susijusios su dviem reikšmingais įvykiais - Semana Santa ir Pascha. Semana Santa - tai savaitė nuo Verbų sekmadienio iki Didžiojo šeštadienio, o Pascha - tai savaitė nuo Jėzaus prisikėlimo iki kito šeštadienio. Australijoje Velykų simbolis yra ne šokoladinis zuikis, o šokoladinis triušis bandikutas. Bandikutas - tai sterblinis maždaug 30 cm dydžio žinduolis.
Velykų Simboliai ir Jų Istorija
Kiaušinis, kaip gyvybės simbolis, yra neatsiejama Velykų šventės dalis. Senovėje kiaušiniai buvo dažomi, kad simbolizuotų pavasario atgimimą ir naują gyvenimą. Anksčiau žmonės kiaušinius dažydavo su natūraliais dažais, gautais iš augalų, tokių kaip svogūnų lukštai, burokėliai, mėtos ir net žolės. Šokoladiniai kiaušiniai tapo populiarūs tik 19 amžiuje, kai buvo išrasta šokolado liejimo technologija. Velykų zuikis, žinomas dėl savo kiaušinių nešimo tradicijos, taip pat turi senovės šaknis. Jis kilo iš germanų ir keltų mitologijos, kur buvo siejamas su vaisingumu, pavasario atgimimu ir gausa.
Daugelio šalių tradicijose Velykos neapsiriboja tik kiaušiniais. Pavyzdžiui, Anglijoje ir Amerikoje ant stalo dažnai būna Velykų avinėlio patiekalas, kuris simbolizuoja Jėzaus auką. Velykų kiaušinių ridenimas yra tradicija, kuri, kaip manoma, prasidėjo Anglijoje. Tai - linksmas žaidimas, kuriame dalyviai stengiasi savo kiaušinį nustumti kuo toliau nuo starto linijos. Vaikai visame pasaulyje dalyvauja Velykų kiaušinių medžioklėje. Tai tradicija, kai suaugusieji paslepia kiaušinius ir vaikai jų ieško.
Šokolado Istorija ir Belgijos Indėlis
Pagal rašytinius šaltinius, kietasis šokoladas pirmą kartą buvo pagamintas 1635 metais. Būtent belgai pirmieji pagamino kietąjį šokoladą ir gamybos paslapčių išmokė taip pat puikia šokolado kokybe garsėjančius šveicarus. Dabar belgiško šokolado kokybę garantuoja pelnytai užsitarnautas geriausio pasaulyje šokolado vardas. Nė vienas Belgijos gamintojas neleis, pavyzdžiui, vietoj kakavos sviesto naudoti augalinį aliejų, kaip tai daro gamybą atpiginti norintys kiti gamintojai. Save gerbiantis Belgijos šokolado gamintojas tokio greičiausiai nė nelaikys šokoladu. Belgiško šokolado sudėtis įstatymais reglamentuojama nuo 1894 metų.
Nors pirmasis šokoladas Belgijoje pagamintas dar prieš 400 metų - bent jau pirmą kartą tai mini rašytiniai šaltiniai, - šio delikateso gamyba suklestėjo tik XIX a., kai Belgijos karalius Leopoldas II Afrikoje kolonizavo Kongą. Iš čia įkurtų kakavmedžių plantacijų Belgiją pasiekė dideli kakavos pupelių kiekiai, šokolado gamybos paslaptys ėjo iš šeimos į šeimą, o Europą pasiekė ir dvaruose bei aukštuomenėje išpopuliarėjo šokoladas - juodas, tonizuojantis, burnoje tirpstantis desertas.
Šiuo metu Belgijoje yra apie 2 tūkstančius šokolado parduotuvėlių. Šokoladas gaminamas pagal protėvių sukurtus receptus ir mažose manufaktūrose, ir šokolado gamyklose. Gamintojai itin saugo susikurtą vardą, tad jokių nuolaidų kokybės sąskaita tikėtis neverta. Kiekvienos šeimos šokolado gamyklėlės savininkas jus patikins, kad tokio šokolado kaip jo daugiau nerasite niekur, ir bus teisus.
Gurmanai žino, kad Briuselis yra ne tik Europos politikos, bet ir šokolado sostinė, o į šią šalį organizuojamos saldumynų gurmanų kelionės, nes geresnio šokolado ir jo gamybos tradicijų nerasite niekur kitur pasaulyje. Šokolado receptai tobulinami iki šių dienų. Senos tradicijos nereiškia, kad šokolado gamyboje nenaudojamos modernios technologijos. Naudojamos, bet tik tos, kurios natūraliu būdu gali dar labiau pagerinti šokolado skonį.
Šokolado gamybos technologijos - viena priežasčių, padėjusių išsaugoti geriausio šokolado gamintojų vardą. Belgai pirmieji išrado ir sukonstravo mašinas, gebančias labai smulkiai sumalti kakavos pupeles, dėl to belgiškas šokoladas įgavo savitą, švelnią ir lengvai burnoje tirpstančią konsistenciją, papirkusią ne tik Europos aristokratiją.
1912 metais Belgijos šokolado gamintojas Jeanas Neuhausas pirmasis išrado būdą, kaip iš šokolado pagaminti kiautą ir jį pripildyti minkšto įdaro. Taip atsirado legendiniai saldainiai „praline“. Šis išradimas padėjo atrasti dar daugiau šokolado spalvų ir atspalvių, o patys belgai J.Neuhausą laiko geriausiu meistru, pakeitusiu šokolado istoriją.
Beje, lietuviai taip pat gali didžiuotis įnešę savo indėlį į šokolado istoriją - mūsų tautiečiai atrado būdą, kaip šokoladu aplieti varškės sūrelius, o tam reikia tikros meistrystės. Belgišku šokoladu Lietuvoje glaistomi vieninteliai sūreliai „Pasaka“.
Šiuo metu Belgijoje kasmet pagaminama beveik 200 tūkstančių tonų šokolado. Nors patys belgai jį vertina, mėgsta ir yra viena daugiausia šokoladu besimėgaujančių šalių (žmogui per metus vidutiniškai tenka per 8 kilogramus šokolado), tokio kiekio negali įveikti net jie. Tad didelė dalis šio deserto eksportuojama. Dėl aukštų kokybės reikalavimų šis šokoladas yra brangus.
Velykiniai Gardėsiai ir Mitybos Įpročiai
Velykos neatsiejamos nuo šventinių skanėstų. Mitybos įpročius tyrinėjantys mokslininkai mano, kad mėsa per Velykas atsidurdavo ant stalo nebūtinai dėl džiaugsmo pasninko baigtimi. Kumpis, pasirodo, galėjo būti vienintelė įmanoma mėsa po ilgos žiemos. Mat pavasarį skersti gyvulių nebuvo priimta, o žiemą mėsa būdavo sušalusi. Vėliau kumpis tapo įprastiniu Velykų patiekalu. Kiaušiniai kartu su mėsa ir pienu, taip pat būdavo draudžiami valgyti iki Velykų trukusios Gavėnios laikotarpiu. Tad Velykos buvo puiki proga šių produktų pagaliau prisikirsti iki soties. Kiekvienas simbolis turi prasmę, kurią norima perteikti, perduoti artimam žmogui lyg palinkėjimą.
Šiaurės Amerikoje Velykų vakarienei dažnai patiekiamas kumpis. Europoje neretai ant Velykų stalo „sutiksite“ avienos patiekalų. Graikijoje kepama tradicinė pynė ir sviestiniai sausainiai. O štai Velykinių gėrimų tradicijų nėra daug. Žinoma, krikščioniškose šalyse geriamas raudonas vynas, dar įvardijamas kaip Kristaus kraujas. Norvegijoje galima rasti specialaus velykinio alaus - Paskelbrygg.
Vien kiškių pernai pardavėme apie 100 tūkst. vienetų, o kiaušinių - dar apie 50 tūkst. Be to, prekiaujame mažais sveriamais saldainiais - iš Italijos importuojamais kiaušinukais - jų paklausa irgi labai didelė, kasmet parduodame apie 50 tonų. Šokoladinių kiškių Didžiąją savaitę iki Velykų nuperka dešimtimis kartų daugiau nei kalėdinių senių.
Šokoladinių Kiaušinių Kainos ir Pirkėjų Nuomonės
Pasipiktinę tokia „Kinderio“ kaina, lietuviai nuotraukas ėmė siųsti į kainų palyginimo portalą. Kartu pridėjo ir nuotraukas, kuriose matyti, kad Vokietijos „Kauflande“ lygiai toks pat didelis „Kinder“ kiaušinis kainuoja perpus pigiau - 11 eurų. „Tai yra lietuviška kainodara. Žmonėms per brangu Kainą „Rimi“ parduotuvė nuleido iki 16-os eurų. „Viskas, kas virš 11-os eurų ir su didele nuolaida, tai yra tiesiog mulkinimas, „scam'as“, „fake pricing'as“, - sako A. Vizickas.
Štai ką apie šokoladinius kiaušinius už 16 ar 13 eurų mano pirkėjai: „Nepirkčiau. „Kiekvienai rinkai yra skirtingi kiti bruožai, kurie nulemia tą kainą“, - sako „Rimi Lietuva“ atstovė Eglė Krasauskienė. Lietuviai stebisi ir velykinių lietuviškų želė saldainių su kiškučiais kainomis. Mat skirtingose parduotuvėse kainos stipriai skiriasi. Tame pačiame prekybos tinkle šių saldainių kilogramo kaina iš pradžių krito nuo 9 iki pusseptinto euro, tada iki pusketvirto.
Kainodaroje klastos nemato „Tie, pas kuriuos buvo fiksuota kaina mažesnė, ją didina. Vyksta manevrai, žaidimai“, - „Pricer.lt“ vadovas. O štai ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prekybininkų kainodaroje klastos nemato. „Labai nustebčiau, jeigu esant tokiai silpnai prekybai maisto produktais, prekybininkai tučtuojau pradėtų kelti kainas, nes jiems norisi pasipelnyti iš Velykų“, - teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Izgorodinas tikina, kad skirtingų produktų kainas skirtingose šalyse lyginti ne visada derėtų. „Mažesnė rinka reiškia mažesnį tiekėjų susidomėjimą, kuris gali lemti ir aukštesnes kainas“, - sako ekonomistas.
Vilniaus Kulinarinis Paveldas ir Tortų Istorija
2023 metais Vilnius minės 700 metų jubiliejų. Istorikai miestų gimtadienius skaičiuoja nuo jų pirmojo paminėjimo rašytiniuose dokumentuose. Vilniui taip nutiko 1323 m. sausio 25 d. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose paminėta, jog jis surašytas „mūsų mieste Vilniuje“. Taigi, sausio 25-oji yra mūsų sostinės gimtadienis.
Žodis tortas, ko gero pirmą kartą buvo ištartas prieš kokius 2000 ar daugiau metų, dar Senovės Romos imperijoje. Tortus lietuviai turėjo pažinti kartu su krikščionybe. XIV a. pabaigoje jie valgyti Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dvare. Tačiau iš dokumentų žinome, kad anuometiniai tortai dažniau priminė apvalius kvietinės duonos papločius, nei įdarytus pyragus. Įdaryti tortai į Lietuvą turėjo patekti su itališka gastronomine kultūra. Tortai Lietuvoje išpopuliarėjo baroko epochoje. Jie valgyti didikų rūmuose, turtingesnių miestiečių namuose, vienuolynuose.
XVIII a. Europoje buvo sukurta dar viena, nauja, šiais laikais mums labiausiai įprasta, torto rūšis - sluoksniuotas pyragas. XIX a. jie išpopuliarėjo. Anuometinė kavinė buvo daugiau socialinė erdvė - susitikimo „prie kavos“ vieta. Tačiau XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje jose randame nemažai ir saldumynų.
Tarpukario laikotarpiu Boleslovui Štraliui priklausiusiame „Raudonajame Štralyje“ torto porcija be kremo kainavo 50 anuometinės Lenkijos grošų, o su kremu - 85. Tai buvo pats brangiausias konditerinis kepinys. Apie to laikotarpio vilnietiškus tortus nemažai informacijos randame anuometinių kavinių lankytojų atsiminimuose. Pavyzdžiui, tai pačiai Štralių šeimai priklausęs Baltasis Štralis Pilies gatvėje garsėjo tortu Stefanija. Kaip ir priklauso belgiškam tortui - tortas Stefanija yra šokoladinis.
Senais Istoriniais laikais tortai buvo neatskiriama šventės dalis. Juk saldumas - retas ir prabangus skonis. O ir torto paruošimui reikėjo aukštos kvalifikacijos virėjo. Tad, pasiturinčiuose namuose jie puikuodavosi ant stalo per Velykas, Kalėdas ar vardines. Lietuvoje gimtadieniai plačiau pradėti švęsti tarpukariu.
žymės:
Panašus:
- Didelis pilvas nėštumo metu: ar tai normalu? Priežastys ir patarimai
- Sužinokite vaikų enurezės paslaptis: pagrindinės priežastys ir efektyviausias gydymas
- Didelis Svoris Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvias Rekomendacijas
- Kaip Gauti Finansavimą Vaikų Globos Namų Projektams Lietuvoje – Veiksmingi Patarimai ir Galimybės
- Vaikiški Nameliai: Atraskite Geriausias Pramogas ir Žaidimus Jūsų Vaikams!