Nėštumas - tai fiziologinė sveikos moters būsena. Nėštumas - tai laikotarpis moters gyvenime, kai užsimezgusios ir besivystančios gyvybės egzistavimą nuo pat pirmųjų dienų įtakoja daugelis įvairių veiksnių.
Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumo metu fizinis aktyvumas dažniausiai mažėja, keičiasi medžiagų apykaita, endokrininės ir kitų fiziologinių sistemų veikla, bendras kūno masės centras, raumenų ir stuburo apkrova.
Fizinio aktyvumo svarba nėštumo metu
Norint išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą prie nėštumo metu organizme vykstančių pokyčių gali padėti prisitaikyti fizinis aktyvumas. Įvairūs fiziniai pratimai nėštumo metu padeda reguliuoti nėščiųjų kūno svorį ir teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi, sumažina nugaros ir dubens skausmus, šlapimo nelaikymo tikimybę. Dubens dugno raumenų pratimai turi būti atliekami kasdien, tikslu sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę.
Rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo
Fizinio aktyvumo krūvis priklauso nuo moters fizinio pasirengimo. Jeigu prieš nėštumą moteris nesportavo, pradėti mankštintis reikėtų nuo 5 min. fizinio aktyvumo per dieną ir laipsniškai ilginti mankštos trukmę iki 10 - 15 minučių, kol galiausiai pasieksite 30 minučių vidutinio intensyvumo per dieną. Geriausia rinktis tokias fizinio aktyvumo rūšis, kurios mažiau apkrauna sąnarius. Puikiai tinka vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimas stacionariu dviračiu.
Dėl didėjančios svorio masės pasikeičia moters kūno masės centras, tai turi didelės įtakos nėščiųjų pusiausvyrai. Pirmus tris nėštumo mėnesius rekomenduojama pasisaugoti ir sumažinti fizinio krūvio intensyvumą, nes būtent šiuo laikotarpiu vaisius įsitvirtina gimdoje. Taip pat nepatariama pradėti intensyviai sportuoti toms besilaukiančioms moterims, kurios iki nėštumo nesportavo.
Kada sportuoti nerekomenduojama
Sportuoti nerekomenduojama jeigu turite širdies ir kvėpavimo problemų, taip jeigu turite padidėjusį kraujospūdį nėštumo metu, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, ūmus karščiavimas, atsiranda sunki toksikozė, membranos įtrūkimai.
Sportuojant nėštumo metu itin svarbu objektyviai įvertinti jėgas ir nepersistengti. Sportuojant širdies dažnis negali viršyti 140 dūžių per minutę, nes gali pristengti tiek mamai, tiek vaisiui deguonies.
Stresas nėštumo metu
Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą.
Streso priežastys nėštumo metu
Nėštumas gali būti džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių.
Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai.
Kaip apsaugoti save ir kūdikį nuo streso?
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą. Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą. Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą. Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutė. Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite.
Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove.
Literatūra
- Bacevičienė, R., Janušonienė, L., Karpavičienė (2007). Fizinių pratimų poveikis nėščiosios sveikatai, kūno svorio kaitai ir naujagimio svoriui.
- T., Horvath, B., Szilagyi, E., Nemeth, D. M., Sandor, J. (2011). Association Between Health Beliefs and Health Behavior in Early Pregnancy.
- Deshayne, F., Joseph, K., Armson, B., Linda, L. (2009). The Impact of Pregnancy on Physical Activity Level. Maternal & Child Health Journal, 5 (13), 597-603.
- Dorothy, B., JoAnne M., Y., Drąsutienė, G., Arlauskienė, A. (2011). Nėštumas - natūrali fiziologinė būsena.
- Dudonienė, V., Vaškevičiūtė, R., Kesminas, R. (2012). Fizinio aktyvumo poveikis nėščiųjų gyvenimo kokybei.
- Susan, J. J., Jan, M. N., Leonie, K. C., Lynne, A. D. (2013). An observational study of nutrition and physical activity behaviours, knowledge, and advice in pregnancy. Pregnancy & Childbirth.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Didelis pilvas nėštumo metu: ar tai normalu? Priežastys ir patarimai
- Sužinokite vaikų enurezės paslaptis: pagrindinės priežastys ir efektyviausias gydymas
- Didelis Svoris Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvias Rekomendacijas
- Dideli Automobiliai Vaikams: Atrask Geriausius Modelius Ir Ekspertų Pasirinkimo Patarimus!
- Baltos išskyros nėštumo pabaigoje: svarbiausios priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Atrask Vaikišką Dviratį Cube Cubie 160 RT: Patvarumas, Stilius ir Komfortas Mažiesiems Dviratininkams!