Sigitos pasakojimas - viena iš tūkstančių „jeigu“ istorijų. Moteriai pirmas nėštumas buvo nesėkmingas ir baigėsi gydytojų rekomenduotu valymu. Antrasis nėštumas baigėsi gerai, moteris augina dukrelę Eveliną. Už kelių sausų faktų - didžiulė drama. Sigita iki šiol graužiasi, kad nuo pat šios istorijos pradžios buvo neryžtinga ir patikli.
Sigitos patirtis
Dar tą pačią dieną, kai nėštumo testas parodė šią puikią naujieną, man prasidėjo kraujavimas. Nėštumas tada buvo 6 savaičių. Jokio skausmo nejutau, o ir kraujo nebuvo daug. Pati esu medikė, todėl susivokiau, kad taip neturėtų būti, ir nedelsdami su vyru nuvažiavome į vieną Vilniaus ligoninę. Išgirdusi teigiamą atsakymą gydytoja paguldė mane į skyrių nėštumui sulaikyti. Kitą rytą per vizitaciją skyriaus vedėja išrėžė, kad tokio mažo nėštumo niekas nesulaikinės, nes greičiausiai šis vaikelis yra apsigimęs. Ji net supyko ant mane priėmusios gydytojos: „Kodėl šitą moterį guldėte?".
Netrukus vedėja apžiūrėjo mane ultragarsu per pilvo sieną (kaip žinia, tokie maži nėštumai per pilvo sieną silpnai matomi). Sukrėtė jos žodžiai, kad ji nieko nematanti, tik hematomą (išsiliejusio kraujo sankaupą), kuri greičiausiai viską išstums, todėl nedelsiant reikia daryti valymą. Labai verkiau, bet net nekilo mintis prieštarauti gydytojai. Aklai ja pasiklioviau: kas kitas geriau gali išmanyti šį darbą, jei ne ji, be to - nejau linkės man blogo ir tyčia patarinės neteisingai. Svarsčiau - o gal tikrai šis vaikelis apsigimęs, jo apsigimimas yra per didelis, kad jis galėtų išgyventi. Buvau tokia priblokšta, kad nesugalvojau pasitarti su kokiu nors labiau patyrusiu žmogumi, atvirkščiai - norėjosi niekam nieko nesakyti, slėpti.
Viską žinojo tik vyras, bet jis mane galėjo tik paguosti, o ne racionaliai ką nors patarti - buvo dar labiau sutrikęs už mane. Ilgiems apmąstymams nebuvo laiko - tą pačią dieną man atliko valymą. Ėjo lakas, ir mano skausmas prisimiršo. Po metų aš vėl pastojau. Praėjus 8 nėštumo savaitėms vėl pradėjau kraujuoti, bet jau daug gausiau nei aną kartą, lyg per menstruacijas. Galite įsivaizduoti, kaip pasijaučiau. Mano ginekologas pasiūlė man kreiptis ne į tą ligoninę, kurioje buvau apžiūrėta prieš metus. Patarė kreiptis tiesiai į Vilniaus gimdymo namus. Važiavau labai bijodama ir galvodama tik apie blogiausia, bet nusprendžiau laikytis tvirtai ir pačiai priiminėti sprendimus dėl šio nėštumo nutraukimo. Vaikutis buvo gyvas. Kitą dieną kraujavimas sustojo. Lovoje praleidau 3 savaites, hematoma po truputį išsivalė. Likęs nėštumo laikas praėjo kuo puikiausiai. Dabar auginame nuostabią sveiką dukrytę, o blogi prisiminimai lieka tik šiame mano pasakojime.
Kai mintimis grįžtu atgal, norisi sustabdyti laiką ir viską daryti kitaip. Galų gale - jei būčiau išdrįsusi pasitarti su giminaičiais, draugais - galbūt kuris nors būtų pataręs nedaryti valymo, ieškoti kito gydytojo. Šitie „jei“ mane labiausiai slegia. Bet kai pats atsiduri paciento vietoje, išgaruoja visas loginis mąstymas, aklai atsiduodi į gydytojų rankas, nepasinaudoji savo teisėmis, pamiršti, kad ir pats, žmogau, esi atsakingas už savo gyvenimą, o ne gydytojas, kuris mato tave pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. Jokiu būdu neagituoju nepasitikėti gydytojais, tik noriu palinkėti visoms esamoms ir būsimoms mamoms labiau pasikliauti savo nuojauta, kovoti už save ir savo vaikus, nebijoti reikšti savo nuomonę, prisiminti savo teises.
Kraujavimas nėštumo metu
Normalaus nėštumo metu kraujavimo neturėtų būti. Kartais negausus kraujavimas ar tepimas nėštumo pradžioje nėra rimtos ligos požymis. Toks gali būti implantacinis kraujavimas (labai trumpalaikis ir neskausmingas). Jis atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Daug rimtesnis būna kraujavimas dėl persileidimo. Jei persileidimas tik gresia, kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Tokį nėštumą galima išsaugoti, jei taikomas tinkamas režimas ir gydymas.
Jei persileidimas jau prasidėjo, moteris jaučia sąrėmių pobūdžio skausmus, kraujuoja gausiau. Įvykus persileidimui, embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių. Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai. Kraujavimo priežastis gali būti genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai.
Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis - lytiniai santykiai. Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo, kurio požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros.
Antroje nėštumo pusėje gali pasitaikyti kraujavimų dėl placentos pirmeigos - tai tokia patologija, kai placenta prisitvirtina prie apatinės gimdos dalies ir dengia gimdos kaklelio angą. Nėštumo pradžioje placenta dažnai prisitvirtina žemai, bet, augant gimdai, ji dažniausiai pakyla į viršų. Kraujuojama ir prieš laiką atsiskyrus placentai.
Kas yra hematoma?
Hematoma - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Pažeista kraujagyslė gali būti arterija, vena arba kapiliaras, o pats kraujavimas nuo labai mažo (petechijų) iki didelio, galinčio sukelti gyvybei grėsmingą nukraujavimą. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos.
Nors dažnai trauma įsivaizduojamas kaip didelis pažeidimas, bet taip pat gali būti ir mažos apimties pažeidimas, pvz. Net stiprus čiaudėjimas ar kosėjimas gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti nedidelius pakraujavimus. Organizmas dažnai gali pats susitvarkyti su kraujagyslės sienelės pažeidimu aktyvuodamas kraujo krešėjimo kaskadą ir formuodamas fibrino plokšteles. Tačiau jei pažeidimas yra labai didelis, šios sistemos negali kompensuoti pažeidimo ir kraujavimas gali tęstis ilgesnį laiką.
Jei pažeidžiamas nedidelis kapiliaras, vienas ar keli kraujo lašai išsilieję į aplinkinius audinius gali suformuoti petechijas. Jei pažeidžiama didelė kraujagyslė, pavyzdžiui svarbi arterija, kraujas gali tekėti ilgai ir formuoti didelę hematomą, pacientas gali netekti daug kraujo ir jį gali ištikti hemoraginis šokas.
Kraujas, ištekėjęs iš kraujotakos rato, gali būti stiprus organizmo dirgiklis ir sukelti visus uždegimo simptomus: skausmą, patinimą ir paraudimą. Hematomos simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos, dydžio ir ar greta atsiranda patinimas, edema ar gretimų struktūrų (kraujagyslių ar nervų) spaudimas.
Hematomos priežastys
- Traumos (pvz.: autoavarija, didelis smūgis, stiprus kosulys)
- Nežinoma priežastis
Kraujas kraujagyslėse teka nuolatos nesustodamas, dėl to jis nesikoaguliuoja ir nekreša. Kai kraujas išteka iš kraujotakos sistemos ir susidaro jo sąstovis, jis iš karto sukręša, nebent yra vartojami vaistai nuo koaguliacijos (tokie kaip aspirinas, varfarinas, klopidogrelis, dipiridamolis). Šie vaistai padidina spontaninio kraujavimo riziką ir leidžia hematomoms didėti, nes organizmas neturi pakankamai resursų atstatyti pažeistas kraujagysles, todėl kraujas ir toliau išteka į pažeistas vietas. Taip pat kraujavimo tikimybę padidina įvairios autoimuninės ligos ar bakterinės infekcijos, kai sumažėja trombocitų kiekis.
Hematomos simptomai
Hematomos sukelia audinių sudirginimą ir uždegimą. Simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos ir dydžio, bei gretimų struktūrų pažeidimo. Dažniausi uždegimo simptomai yra paraudimas, skausmas ir patinimas.
Hematomos dažniausiai pačios rezorbuojasi per tam tikrą laiką. Pradžioje tvirtos sandaros kraujo trombas palaipsniui tampa klampesnis ir minkštesnis, nes fibrinolitinė sistema jį bando lizuoti. Dėl skysčio drenavimosi keičiasi hematomos forma ir ji plokštėja. Spalva keičiasi nuo rausvai melsvai violetinės iki geltonos ir rudos, kadangi kraujo pigmentai palaipsniui pasišalina ir hematoma išsiskaido.
Priklausomai nuo hematomos lokalizacijos, kintanti spalva gali keliauti per skirtingas audinių plokštumas dėl gravitacijos. Pavyzdžiui kaktos hematoma gali būti mėlynės po akimi priežastis ir atrodo, kad laikui bėgant ir jai gyjant ji keliauja į kaklą. Dažnai hematomos skirtingose kūno vietose būna su specifiniais simptomais.
Komplikacijos
Viena svarbiausių ir sunkiausių hematomų komplikacijų yra kompartmento sindromas. Tai gyvybei pavojinga būklė, kai yra užspaudžiami nervai, kraujagyslės ir raumuo tam tikroje uždaroje kūno vietoje (kompartmente). Jei spaudimas trunka ilgai, audiniai pradeda žūti dėl deguonies stokos, nes užspaudus pažeistos kūno dalies kraujagyslės kraujas neatiteka į audinius ir negali aprūpinti jų deguonimi. Dažniausiai kompartmento sindromas pasireiškia dilbyje arba blauzdoje.
Kompartmento sindromą galima atpažinti iš šių simptomų - labai stiprus nuolatinis skausmas, parestezija, užspaustos vietos pabalimas, paralyžius ir pulso nebuvimas. Kartais gali pasireikšti ir poikilotermija (sutrikusi termoreguliacija). Tik du pirmieji simptomai yra patikimi kompartmento sindromo diagnostikoje, nes visi kiti simptomai jau yra vėlyvieji. Labai svarbu šią komplikaciją atpažinti laiku ir suteikti reikiamą chirurginę pagalbą.
Diagnostika
Daugelis hematomų gali būti įvertintos ir saugiai gydomos be jokių laboratorinių ar radiologinių tyrimų. Dažnai gydytojas gali surinkti anamnezę ir po objektyvios apžiūros nuspręsti, kad joks tolimesnis ištyrimas nereikalingas.
Tačiau priklausomai nuo pažeidimo ar jo pasireiškimo, gali būti atliekamas kraujo tyrimas, nustatant eritrocitų kiekį kraujyje, ir krešumo tyrimai, tokie kaip TNS (tarptautinis normalizuotas santykis) ir ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas). Priklausomai nuo pažeidimo vietos ar gretutinių faktorių, gydytojas gali atlikti ir kitus tyrimus. Kompiuterinės tomografijos testas atliekamas ieškant kraujavimo smegenyse ar pilvo ertmėje. Ultragarsas naudojamas kraujuojančioms nėščiosioms tirti.
Gydymas
Daugelis hematomų, atsiradusių dėl įvairių sutrenkimų, gali būti gydomos ambulatoriškai. Skiriamas poilsis, ledo aplikacijos, pažeistos vietos kompresija ir galūnės pakėlimas (RICE metodika). Hematomos palaipsniui rezorbuojasi pačios. Imobilizacija gali keliomis dienomis paspartinti gijimą, bet reikia išlaikyti balansą tarp gijimo ir pažeistos kūno dalies judrumo išlaikymo.
Iš medikamentinių priemonių hematomų gydymui plačiai vartojamas heparininis tepalas Lioton 1000. Jis ypač tinkamas gydyti hematomas po daugybinių flebotomijų, traumines hematomas bei išplitusias hematomas. Rekomenduojama vaistą tepti du-tris kartus per dieną ant pažeistos vietos. Yra ištirta, kad vietinis gydymas heparininiais tepalais nekeičia protrombino laiko ar dalinio tromboplastino laiko (DTL), reikšmingai pagreitina hematomų rezorbciją, sumažina paviršinių venų trombozių riziką. Lioton 1000 naudojamas ir tromboflebito gydymui.
Klinikškai reikšmingas yra ir priešuždegiminis bei mikrocirkuliaciją gerinantis heparino poveikis, kas taip pat prisideda prie greitesnės hematomų rezorbcijos. Skausmo ir uždegimo mažinimui gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip acetaminofenas, nimesulidas, deksketoprofenas.
Skiriant NVNU reikėtų atkreipti dėmesį į rizikos grupes, pavyzdžiui pacientai, vartojantis kraują skystinančius vaistus, turėtų atsargiai vartoti šios grupės vaistus, nes padidėja kraujavimo rizika. Chirurginis hematomų gydymas indikuotinas tada, kai paciento būklė yra nestabili, stebimi šoko požymiai ar pažeidimas yra grėsmingas gyvybei.
Stebėjimas
Daugelis hematomų rezorbuojasi per kelias savaites ir tolimesnis pacientų sekimas nereikalingas. Kadangi kraujas yra terpė pilna maistinių medžiagų, kai kurios hematomos gali infekuotis. Pacientai turėtų stebėti, ar nestiprėja skausmas, ar hematomos vieta nesidaro raudonesnė ir karštesnė.
Gali būti sunku diferencijuoti šiuos simptomus tarp infekcijos ir pačios hematomos uždegimo. Tačiau infekcija dažniausiai būna susijusi su karščiavimu, taip pat gali pasirodyti pūliai ir ryškėjantis ar besiplečiantis raudonas hematomos apvadas, kas gali rodyti, kad hematoma infekavosi.
Pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turi didesnę riziką tolimesniam kraujavimui, todėl reikėtų monitoruoti hemoglobino kiekį ir TNS.
Prevencija
Įvairūs nelaimingi atsitikimai ištinka nuolat ir daugelis hematomų yra neišvengiamos šiais atvejais. Pacientai, vartojantis antikoaguliacinius preparatus, turėtų vengti veiklos, kuri susijusi su didele susižeidimo rizika. Pacientams, vartojantiems varfariną, svarbu monitoruoto vaistų dozavimą nuolatos tiriant TNS.
Apibendrinimas
Kraujagyslės dažnai yra pažeidžiamos dėl įvairių traumų ar operacijų, ir kaujo ištekėjimas į aplinkinius audinius gali lemti hematomos susiformavimą. Priklausomai nuo hematomos dydžio ir lokalizacijos, jos gali būti nereikšmingos arba kelti pavojų paciento gyvybei. Pacientai, vartojantys kraują skystinančius vaistus, tokius kaip varfarinas, aspirinas, klopidogrelis, turi dideznę riziką kraujuoti po mažų sužalojimų, todėl jie turėtų būti atsargesni ir vengti pavojingų veiklų.
Smulkios hematomos pačios rezorbuojasi ir pagyja be didesnio gydymo, o didesnėms reikalingas papildomas medikamentinis ar chirurginis gydymas. Vienas iš efektyvių gydymo būdų yra heparininiai vietinio naudojimo tepalai, kurie turi antikoaguliacinį, priešuždegiminį, mikrocirkuliaciją gerinantį veikimą ir tokiu būdu reikšmingai paspartina hematomų gijimą.
Parengė gyd. E.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Didelė mašina vaikui: svajonių dovana mažajam vairuotojui
- Kaip efektyviai apšviesti didelę patalpą su vaikais: praktiški patarimai ir kūrybiškos idėjos
- Didelė Šlapimo Pūslė Naujagimiui: Sužinok Priežastis, Tipus ir Efektyviausius Gydymo Būdus!
- Didelis ūgis, didelė pėda: ką tai reiškia vaiko vystymuisi?
- Vaiko prakaitavimas miegant: priežastys ir ką daryti?
- Sužinokite, kada tiksliai nėščiosios pilvas pradeda matytis – stebinantys faktai!