Namuose auginami augalai į orą neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. Tačiau jų sultys, vaisiai, lapai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ar net mirčių.
Atsargumo priemonės auginant augalus
Kenksmingus augalus reikėtų laikyti aukštai, kur nepasiektų vaikai ir augintiniai. Augalus reikia kruopščiai prižiūrėti, reguliariai valyti.
Kaip elgtis su nuodingais augalais?
- Valant ar persodinant nuodingus augalus būtina dėvėti gumines pirštines.
- Jokiu būdu nelieskite akių ir odos nenusiplovę rankų!
- Taip pat mokykite vaikus, kad augalų negalima čiupinėti.
- Būtinai pasirūpinkite, kad augintiniai nuolat turėtų švaraus vandens ir negertų iš gėlių vazonėlių lėkštučių, mat toksinai gali išsiskirti į vandenį ir apnuodyti jūsų gyvūnus.
Kokių augalų nerekomenduojama laikyti miegamajame?
Miegamajame nerekomenduojama laikyti jukų, krotonų, difenbachijų, karpažolių, fikusų, meilenių, bromelijinių augalų.
Botanikos ir biologijos specialistė T. Jokšienė patikino, kad dažniausiai visos nuodingos augalų medžiagos - jų sultyse. „Visos alergizuojančios medžiagos yra augalų sultyse - jei nulaušime lapą ar šakelę, į aplinką pateks tos medžiagos, kurių įkvėpus gali pasireikšti alergija“, - sako T. Jokšienė.
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Dovilės Jakimavičiūtės teigimu, praryta azalija, šliaužiančioji tramažolė, krokas, pakalnutės, hortenzija, sukutis, amalas, oleandras ir rododendras gali sukelti ligas, kurias privalo gydyti profesionalai. „Kituose augaluose esančios medžiagos gali dirginti odą, burną ir liežuvį, - pripažino ji. - Kartais gali išsivystyti skrandžio opa arba atsirasti kvėpavimo sunkumų.
Palietus amarilį, raudonąjį gvazdiką, vėdryną, ciklamenas, gelsvuosius narcizus, pelargonijas, fikusus, bugienius, vilkdalgius, puasentiją, dyglainę arba tulpės svogūnėlį gali išberti odą. O suvalgius galimas vėmimas, viduriavimas, jaučiami pilvo spazmai. Apsinuodyti galima ne tik palietus augalus ar netyčia nurijus jų dalį. Toksinis yra ir vanduo, kuriame buvo laikomi nuodingi augalai.
Jeigu namie yra mažų vaikų, reiktų rinktis nepavojingus dekoratyvinius augalus (pvz., šparaginius paparčius, Bostono paparčius, kamelijas, hibiskus, spriges, laimės medį ir kt.). Namus galima dekoruoti ir valgomaisiais augalais, pavyzdžiui, virtuvėje naudojamomis žolelėmis ar kitais žalumynais, kuriuos galima dėti į salotas. Gal vaikams ir nepatiks nasturtų, našlaičių ar lobelijos skonis, tačiau šie augalai nepadarys žalos juos pakramčius.
Dėmesio - nuodingi augalai:
- Oleandras: Visos rausvais žiedais pasidabinančio augalo dalys yra nuodingos. Augalui patekus į organizmą prasideda viduriavimas, vėmimas ar širdies aritmija, o vaikus ar gyvūnus oleandras gali net pražudyti.
- Difenbachija: Suvartotas didelis difenbachijos kiekis kai kada baigiasi net mirtimi: nuodų sudirgintas liežuvis taip ištinsta, jog sustoja kvėpavimas.
- Lelija: Gėlės itin nuodingos pūkuotiems keturkojams - suvalgius vos vieną lapelį, gyvūno gyvybė dėl inkstų nepakankamumo gali užgesti per artimiausias 18 valandų.
- Narcizas: Patekę į organizmą sukelia vėmimą, viduriavimą, nereguliarų širdies ritmą, kraujo spaudimą ir drebulį. Tuo tarpu gėlės svogūnėlio suvalgymas gali baigtis net mirtimi.
- Hiacintas: Apsinuodijimo simptomai labai panašūs į tuos, kurie kamuoja suvalgius narcizą.
- Kaladis: Dėl jo sutinsta gerklė ir sutrinka kvėpavimas, todėl apsinuodijimas gali baigtis mirtimi.
- Ciklamenas: Nuodingiausios augalo dalys - sėklos ir šaknys, kurių sultys gali sukelti odos sudirginimą ar uždegimą.
- Amarilis: Nuodingi augalo svogūnėliai, kuriuose yra alkaloido likorino. Mažos likorino dozės lengvina atsikosėjimą, o didelės - sukelia vėmimą.
- Pelargonija: Pelargonijų kvapas gali sukelti astmos priepuolius ar išprovokuoti alergines reakcijas. Šių gėlių nerekomenduojama laikyti nėščioms moterims, žmonėms, turintiems mažą cukraus kiekį kraujyje, mažiems vaikams ir moterims, kurios vartoja kontraceptikus.
- Hortenzija: Jeigu į organizmą pateks šio augalo sulčių, jos sukels smarkų prakaitavimą, skrandžio skausmą, niežulį, pykinimą, raumenų silpnumą bei pablogins kraujotaką.
- Azalija: Azalijos labai pavojingos vaikams, nes jos lapai turi nuodingų junginių.
- Anturis: Vaikui pavojingas net vienas šio augalo lapų sulčių lašelis, patekęs ant jautrios vaiko odos, lengviausia pasekmė - sudirginimas.
- Begonija: Pasiekęs šį augalą ir jo paragavęs, mažylis gali apsideginti burnos gleivinę. Be to, begonijos turi daug oksalo rūgšties ir neretai sukelia alergiją net suaugusiems žmonėms.
- Fikusas: Nuodingos yra fikusų sultys - jos gali sukelti odos uždegimą, taip pat dirgina kvėpavimo takus, todėl gali ištikti astmos priepuolis.
- Monstera: Dideliuose monsteros lapuose kaupiasi toksinai, o nurijus jos sulčių gali prasidėti stiprus seilėtekis, vėmimas, sutrikti skrandžio veikla.
Augalų auginimas globos namuose: nauda ir galimybės
Prieš kelerius metus Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos mokytojai ieškodami galimybių apželdinti vidines erdves, kreipėsi į „Žaliosios stotelės” iniciatorius ir taip įsijungė į šį projektą.
Atskleidžia gražiausias savybes
Technologijų mokytoja Jolanta Kundrotienė, projekto mokykloje iniciatorė bei įkvėpėja, sako, kad draugystė su augalais atskleidžia gražiausias ir jauno, ir brandaus žmogaus savybes. Pasak jos, augalai skatina rūpintis bei jaustis atsakingais, tapti kantriais, kūrybiškais, puoselėja norą bendrauti bei dalintis.
Ypač tai atsiskleidė šiais metais vykusioje Jurbarko miesto ir verslo šventėje - didžiulio bendruomenės susidomėjimo sulaukė vaikų išauginti serenčių daigeliai. J. Kundrotienė pasakojo, kad mokiniai jai ruošėsi ilgai: ,,dar praėjusiais metais surinkome gėlių sėklas, šį pavasarį jas pasėjome, vėliau prižiūrėjome. Iš viso mugei išauginome apie 700 serenčių daigų”.
Bendromis pastangomis puošia aplinką
Dalyvavimas šventėje pravertė ne tik draugėn suburiant vaikus, tačiau ir įtraukiant miestelio gyventojus. ,,Specialiai miestelio gyventojams parengėme stendą apie serenčių auginimą bei naudą. Šventės metu gėlių daigeliais susidomėję jurbarkiečiai patys noriai dalijosi patarimais bei palaikė ir rėmė idėją, nusipirkdami augalus. Po šventės likusius daigelius dovanojome Jurbarko seniūnijai”, - pasakojo Jolanta Kundrotienė, pridūrusi, kad prie mugės prisidėjo visi: mokiniai, jų tėveliai, mokytojai, miestelio bendruomenė, geranoriškai palaikiusi iniciatyvą.
Mokytoja pridūrė, kad tokiam sėkmingam projekto vystymui svarbi mokyklos administracijos pagalba: „Deja, ne visose mokyklose vadovybė supranta šio projekto svarbą. Džiaugiuosi, kad pas mus situacija priešinga. Mes sulaukiame ne tik jos palaikymo, bet ir realios paramos.”
Pats pasodinu - pats prižiūriu
Tos pačios mokyklos mokytoja Elena Bakšienė pastebėjo, kad sąlytis su gamta itin keičia vaikus bei klasę: „dažnai mokykloje sunkiau pritampantys ar turintys elgesio problemų, su augalais elgiasi labai atsargiai. Draugą pastumti gali, o augalo gležnumas juos apramina, vaikai jaučiasi atsakingi. Dirbdami su žeme vaikai visai kitokie, jautresni”.
Ji pasakojo, kad vaikai gina ir vertina savo triūsą: „Kol nedirbome darže, to nepastebėjau. Puikiai veikia principas: „Pats pasodinu - pats prižiūriu”. Šalia mokyklos prisodinome tulpių. Kaip jas saugo! Žiūri, kad kamuolys nenukristų, dar ir kitus sudrausmina. Nors patys, gal kažkur pridarę žalos, čia žaisdami elgiasi atsargiau, juk patys tą grožį puoselėja. Be to, pradėję dirbti darže, patys mažiau laužo gėles mokykloje”.
Teikia pažinimo džiaugsmą
Pernai metais mokytojos mokiniai augino pupeles, o sunokusias visi kartu mokėsi aižyti. Vienas berniukas, itin smalsus, perskaitęs ne vieną enciklopediją, džiaugėsi sužinojęs, kaip atsiranda pupelės: „Matydavau, kad yra maišelyje parduotuvėje, o dabar žinau, iš kur jos atsiranda”. Mokytoja su kolegomis pastebėjo, kad auga karta, pasaulį pažįstanti iš paveikslėlių. Nors daug žino, tačiau to gyvenime nemoka pritaikyti.
„Teoriškai jie žino labai daug, o praktiškai - ne. Reikia parodyti, kad atpažintų gyvenime. Tarkim, atnešiau į klasę purieną. Neatpažino, nors apie ją gali papasakoti daug ir net parodyti paveikslėlyje, kuri tai gėlė”,- sakė Elena Bakšienė.
Kompensuoja bendravimo trūkumą
Mokytoja pastebėjo, kad dirbdami darže vaikai labai nori išsikalbėti: „Dirbame mažomis grupelėmis, po penkis šešis, kitaip ir neišeina. Ir matau, kaip jie nori išsikalbėti. Matyt, kad jiems trūksta pokalbių su artimaisiais. Iš pradžių kalba apie daržo darbus, lygina, ką daro namie, o vėliau pereina prie to, kas slegia jų širdeles.”
E. Bakšienė sako, kad išsikalbėję, išsakę savo problemas mokiniai neskuba namo, ilgai ir po kelis kartus plaunasi rankas, kad tik galėtų pabūti kartu.
Daržas - integruotam mokymui
Elena Bakšienė dalinasi, kad mokyklos daržas puikiai pasitarnauja integruotam mokymui: „mokėmės apie dirvožemį. Kadangi smėlio ir molio mūsų aplinkoje nėra, aš jų atsinešiau. Ėjome į daržą, lyginome, aiškinomės, kuo skiriasi, kaip auga daržovės molyje, smėlyje ir t. t. O per mugę, prekiaudami savo užaugintais serenčiais, kurių ir sėklas patys surinkome, mokėmės matematikos: kiek grąžos atiduoti žmonėms, kiek iš viso surinkta. Ir tai praverčia perteikti daugelį mokomųjų dalykų”.
Jolanta Kundrotienė taip pat pastebi, kad ši veikla tinka taikant įvairias moksleivių žinias. Pavyzdžiui, jau dabar mokykla ruošiasi išradingam gėlių sodinimui darže, kuriame pagal vaikų sukurtą viziją augs apie 30 rūšių augalų. Informacinių technologijų būrelio ,,Fotografija” nariai taikydami savo žinias praktiškai, paruošė net 15 projektų pavyzdžių „Gėlių klombos”.
Vaikai skatina tėvus
Pasak su pradinių klasių vaikais dirbančios mokytojos Elenos Bakšienės, mokinių tėvai labai noriai prisijungia prie jų veiklos. Ir ne tik padeda sėklomis, daigais ar darbais. Mokytoja pasakojo, kad rudens mugėje tėveliai mieliau ėjo ne į jiems skirtą atskirą paskaitą, bet į kūrybines vaikų dirbtuves, kuriose vyresnieji mokiniai mokė jaunesnius įvairių dalykų, tarkim, kaip ištirti nitratus savo darže.
„Vaikai pasakoja, kaip tėvai, įkvėpti jų, ima namie sodinti - ne mokykla ar mokytojai, tačiau patys vaikai skatina. Jei tėvai domisi vaiko veikla, jis supranta, kad tai, kuo jis užsiima, yra svarbu. Tada vaikai labiau trokšta tos veiklos”,- sakė Elena Bakšienė.
Apie tai, kad vaikai daro didžiulę įtaką tėvams ar seneliams, pasakoja ir Jurbarko sėklų parduotuvės „Žalia stotelė” vedėja Saida Burnilaitienė, aktyviai įsijungusi į šio projekto veiklą: parduotuvė ne tik mokyklai tiekia sėklas, įrankius ir žemes, bet ir konsultuoja moksleivius. „Po paskaitos mokykloje ne vienas vaikas į parduotuvę atsiveda mamą ar senelius ir prašo sėklų, kad visi galėtų namie sėti”, - pasakojo S. Burnilaitienė.
Daugiau ne tik darbo, bet ir malonumo
Elena Bakšienė svarstė, kad su mokiniais dalyvauti projekte „Žalia stotelė” sunkiau, tačiau verta: „Žinoma, darbo, įvairaus planavimo mokytojui daugiau. Tačiau paskui ir malonumo daugiau, kai pamatai rezultatą. Atsiperka tas džiaugsmas. Jei mokytojas pats nelabai nori kažkuo užsiimti, vaikai labai greitai tai pajunta. O jei uždegi juos, labai smagu”.
Sėklų parduotuvės vedėja Saida Burnilaitienė taip pat patvirtino, jog dirbti su smalsiais vaikais - labai įdomu. „Ypač domisi pradinių klasių mokiniai. Jie užduoda tiek daug ir tokių klausimų, kurie mums, suaugusiems, atrodo savaime suprantami. Tarkim, kiek sėklyčių berti į žemę, kokiame gylyje ir pan. Bet įdomu jiems atsakyti ir padėti, nes jiems tai rūpi,” - teigė S. Burnilaitienė.
Sujungia draugėn
Kuršėnų vaikų globos namų ir Daugėlių mokyklos bendradarbiavimas - puikus pavyzdys, kaip augalai draugėn subūria kelias bendruomenes. Pasak Kuršėnų vaikų globos namų socialinės pedagogės Elenos Gelažienės, tokia draugystė išsirutuliojo natūraliai: ,,abi įstaigos - netoli viena kitos. Pas mus yra daugiau žemės ir erdvės daržams, o daugėliškiai atsineša daigų. Be to, kai kurie mūsų globos namų auklėtiniai mokosi Daugėlių mokykloje, tad nuolatos bendraujame”.
Vaikai kartu prižiūri augalus, rengia šventes, praėjusiais metais prisodino vaiskrūmių, tarp jų prisėjo vaistažolių, iš kurių ruošia arbatą. Praėjusį rudenį nuo 2008 m. projekte „Žalia stotelė” dalyvaujantys globos namai kartu su Daugėlių mokykla surengė Derliaus šventę. Iš išaugintų daržovių, gėlių ir prieskonių surengė gražią parodą, kuri, pasak E. Gelažienės, atskleidė nepaprastą vaikų kūrybiškumą. Išradingumą rodė ir kiekviena globos namų šeimyna, gaminusi ir vaišinusi savo firminiu patiekalu.
Mokytoja pasakojo, kad į šventę atvyko Šiaulių universiteto studentai, pagal mainų programą mūsų krašte viešėję iš Olandijos, Latvijos, Pietų Korėjos. „Pavasarį studentai padėjo mums pasėti daržoves. O rudenį juos pakvietėme į šventę. Kartu žaidėme, kartu iš savo daržo skynėme šalavijus ir virėme arbatą”, - įspūdžiais dalinosi Elena Gelažienė.
Ruošia gyvenimui
Kuršėnų vaikų globos namuose nuo seno užsiimama ne tik augalininkyste, bet ir gyvulininkyste. Šiuo metu čia gyvulių laikoma nedaug: yra trys žirgai, dvi ponio kumelaitės, kelios karvės ir kiaulės. Turėjo ir povų porelę, tik, štai, lapė įsisuko. Pasak socialinės pedagogės Elenos Gelažienės, „Tokia veikla ugdo kasdienius įgūdžius. Juk mes vaikus ruošiame gyvenimui”.
Susivienijus lengviau
Visuomenininkas, Žali.lt atstovas ir bendruomenės daržų pradininkas Lietuvoje Donatas Vaičius sako, kad augalų auginimas - puiki iniciatyva, leidžianti suburti bendruomenes bendrai veiklai, pasidalinti idėjomis, problemoms spręsti ir net žmonėms šviesti.
„Bendruomenės daržų idėja ir yra suvienyti žmones tam tikroje vietoje: kad sutiktų vienas kitą, bendrautų, dalintųsi ir spręstų problemas. Tai - vieta susiburti. Maisto užsiauginimo tema artima ir priimtina visiems” , - bendruomenės daržų privalumais dalinosi D. Vaičius. Jis įsitikinęs, kad ,,susivienijusiai bendruomenei paprasčiau tvarkyti savo reikalus ar spręsti problemas. Vienas mažai ką padaryti gali. O bendruomenės svoris visai kitas, ypač jei dar papildomos pagalbos kreipsiesi, pavyzdžiui, į nevyriausybines organizacijas.”
Auga pilietiškumas ir mažėja nusikalstamumas
Bendruomenės daržų iniciatorius sako pastebėjęs, kad bendra iniciatyva mažina nusikalstamumą. Tai rodo ir užsienio patirtis: ,,Nepasitaikė, kad daržai būtų nukentėję nuo vandalų. Žinoma, jų teritorijos yra nuošaliau. Be to, bendra veikla užsiimantys žmonės tampa pilietiškesni, jie pradeda matyti vienas kitą ir bendrauti, dalintis informacija, tampa aktyvesni. Kita vertus, ir sąžinė neleis suniokoti pažįstamų daržo,” - svarstė Donatas Vaičius.
Užsienyje bendruomenės daržai - labai reikšmingi. Pasak Donato Vaičiaus, daugelis, ypač megapoliuose, nematę ir nepažįsta augalų, neragavę natūraliai užaugintų daržovių. Tad JAV betono džiunglėse žmonės, radę bet kokį žalią plotelį, iškart apsodina jį.
Stiprių daigų auginimas
Stiprių daigų auginimas yra svarbus žingsnis norint gauti gerą pomidorų derlių.
- Per didelis maistinių medžiagų kiekis gali sukelti šaknų nudegimus, mikroelementų įsisavinimo sutrikimą ir net augalo mirtį.
- Prieš persodinant, dirvą reikia sudrėkinti 1-2 dienas anksčiau, kad ji taptų minkštesnė.
- Kiekvienam augalui yra optimalus persodinimo laikas.
- Per didelis dirvožemio drėgnumas gali sukelti grybelinių ligų vystymąsi ir kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi.
- Po persodinimo sodinukai turi prisitaikyti. Nuskynus, negalima jo iš karto palikti ryškioje šviesoje - tai gali sukelti stresą ir mirtį.
Natūralūs tręšimo būdai
Eksperimentuoti su augalais pamėgusi S. Jokšienė pastebėjo, kad avokadas mėgsta „pasimaudyti“, tad pasirūpina jį apipurkšti. Tačiau kai kam bene įdomiausi gali pasirodyti natūralūs tręšimo būdai: „Žemę su augalu palaistau atvėsintu bulvių ar kiaušinių vandens nuoviru. Dar vietoj trąšų tinka ir vanduo, kuriame nuplaunu skustas bulves. Dar geresnė trąša - sutrinti kiaušinių lukštus, užpilti šaltu vandeniu, o po paros ar kelių dienų palaistyti žemę. Tinka vietoj trąšų naudoti ir nuo česnakų skiltelių nupiltą vandenį. Taip tręšiu daugelį kitų augalų, tarp jų ir retesnius, kurių atžalėlių anksčiau parsiveždavau ir Vokietijos.
žymės: #Globos
Panašus:
- Vaiko auginimo pinigai 2024 m.: viskas, ką reikia žinoti
- Sužinokite, ar seneliai gali imti vaiko auginimo atostogas Lietuvoje – svarbiausia informacija!
- Vaiko auginimo išmokos Lietuvoje: Naujausi Pokyčiai ir Kaip Juos Išnaudoti Maksimaliai!
- Registracija dėl vaiko pinigų: kaip užpildyti prašymą?
- Vaikiškos Betmeno pižamos – komfortas ir saldus miegas kiekvienam mažyliui!