Švietimo sistemos tobulinimas - nuolatinis procesas, o diskusijos apie tai, ką reikėtų keisti Lietuvos mokyklose, yra itin svarbios. DELFI inicijuoja diskusiją dėl realaus visuminio ugdymo, žymiai plačiau žvelgia į švietimo sistemos procesus.
Mieli tėveliai ir moksleiviai, pasidalinkite savo patirtimi ir mintimis, ką reikėtų keisti Lietuvos mokyklose, vaikų švietimo srityje nuo moksleivių tarpusavio santykių, jų maitinimo sistemos, mokyklų patalpų būklės iki vaikų švietimo kokybės, ir pan. Mums įdomios visos Jūsų mintys ir pastebėjimai.
Sklandžia lietuvių kalba (su visomis ą, č, ę ,ė) surašytas idėjas nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 18 d. siųskite mums el. paštu. Mes jas publikuosime, o rugsėjį kartu su Nacionaline šeimų ir tėvų asociacija įteiksime švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, kuris žada įdėmiai išnagrinėti visus DELFI skaitytojų siūlymus.
Užduoti klausimą pačiam ministrui ir išgirsti jo sveikinimą naujųjų mokslo metų proga galėsite rugpjūčio 31 dieną - tądien jis dalyvaus šiam projektui skirtoje DELFI konferencijoje.
Tačiau ar pastebėjote, kad daugybė diskusijų įvairiausiais visuomenei svarbiais klausimais labai dažnai pasibaigia siūlymu: mokykloje reikėtų įvesti tokį ar kitokį (pvz., saugaus eismo, ekologijos, verslumo, ekonomikos pradmenų, vairavimo, mažamečių lytinio auklėjimo...) mokymo kursą. Tarytum įvedus dar vieną ir dar vieną ir dar vieną mokymo programą į ir taip apkrautų moksleivių tvarkaraštį, visuomenė jau ir taps doresnė.
Nuoširdžiai tikėkimės, kad ši diskusija taip nebepasibaigs... Kas mums iš tų žinių apie finansus ar ekonomikos dėsnius, jei vaikų nebemokome gebėti visas tas žinias praleisti pro Sąžinės filtrą? Jei nuo auklėjimo pamokose mokytojui jau bemaž oficialiai leidžiama atsiriboti ir viskas išvirto vien į moksleivių rengimą valstybiniam egzaminui?
Kol kas Švietimo sistema ne šviečia ir apšviečia, bet tik sukemša žinias. Švietimo sistema (ar sistema?) nė galvos nesuka dėl to, kaip lavinti vaiką kaip visumą - kaip lavinti ne tik protą, bet ir vaiko mąstymo švarumą, sielą, širdį, sąžinę, dvasią.
Jei Švietimo sistema šviestų, tai tikrai žinotų, kaip tai daroma. Kaip fizikos mokytoja tvirtinu iš praktikos: tai yra įmanoma. Betgi ne, nevalia: sistemos pateiktieji Standartai man leidžia mokyti vien tik perdėm matematizuotos fizikos.
Kviečiame ir tikimės, kad gerbiami tėvai, mokytojai, gimnazistai, kuriuos traukia pedagogika, žurnalistai, įvairių rangų švietimo vadovai - o gal net ir pats švietimo ministras Gintaras Steponavičius! - suras laiko spalio 22-26 d. atvykti į Klaipėdoje vyksiantį Humanistinės pedagogikos autoriaus, Maskvos miesto Pedagoginio universiteto Humanistinės pedagogikos laboratorijos vadovo, Rusijos Švietimo akademijos akademiko, psichologijos m.dr. Šalvos Amonašvilio autorinį seminarą.
Auginu 11 metų dukrą, kuri lanko penktąją klasę ir esu „pašiurpusi“ nuo mokytojų nemeilės mokiniui ir atvirkščiai. Iš pokalbių su dukra suprantu, kad kas antras klasėje nebenori lankyti mokyklos, nesupranta mokytojų dėstomų dalykų.
Vaikai iš mokyklos grįžta kaip „nuvaryti arkliai“, kuprinės pilnos knygų, vadovėlių, mokymo programos penktokams sudėtingos. Kodėl vaikams taip sunkinti tuos krūvius ir išpūsti tas mokymo programas.
Šiais laikais jau būtų metas el. knygoms. labai skurdžios ir ribotos mokytojų galimybės supažindinti vaikus su konkrečiomis profesijomis, PIT veikla tik paviršutiniška. Manau, 5 -6 klasėje galėtų būti dėstomas lytinio švietimo pradžiamokslis.
Mokinių maitinimas - labai rimta problema. Nėra vaikams galimybių mokyklos valgykloje nusipirkti vaisų, jogurtų, racionas tas pats, kaip ir tarybinių laikų valgyklose. Taigi labai daug dar reikės ministerijai padirbėti, kad mokykla tikrai būtų antrieji namai.
Autoriai - skirtingi. Pagrindinė medžiagos dalis - iš esmės ta pati; skiriasi temų išdėstymas, detalės: iliustracijos, klausimai, formuluotės... Medžiaga naujame vadovėlyje naujesnė, bet....tss....šiai dienai jau kažkiek pasenusi - nuolat "pabėgu" į internetą, į pačią rimčiausią biblioteką (ne, ne į mokyklos - ten nerasi "National Geographic", "GEO" ,ar į juos panašių - taupoma?) - į apskrities, kurioje praleidžiu ne vieną turiningą valandą.
Vadovėlius leisti sumažintos apimties - ne šrifto dydžio sąskaita - užtenka be mokytojų tų akiniuočių klasėse. Naujienos, papildoma, nuolat atnaujinama medžiaga (palyginimui- updates) internete visiems smalsučiams 9-10-kams ir kandidatams į juos bei neužgesintiems mokytojams - nemokamai ( atnaujinimų autoriams turėtų užmokėti ŠMM) -- kiek sutaupytume lėšų, popieriaus, laiko, nereiktų kas keli metai leisti naujų ir nuolat senstančių vadovėlių, (pa-)teikiamos žinios būtų šiandieninio lygio, vyktų tikras, nuolatinis žinių žemėlapio atnaujinimo procesas, tai būtų tikra rūpinimosi gabiais mokiniais išraiška...
Manu, kad jos dalinai galėtų būti sugrąžintos ir į šiuolaikines mokyklas. Tuo metu visai nežinojome, kas yra smurtas tarp mokinių ar begalinės patyčios. Mokytojai buvo gerbiami vieni daugiau, kiti mažiau, bet visi turėjo teisę išvyti iš pamokos, jei trukdo kitiems dirbti.
Šiuolaikinėje vidurinėje mokykloje (nekalbu apie gimnazijas) akis bado mokytojų nenoras perteikti mokslo žinias. Mokiniai bijo paklausti, kas neaišku, o mokytojai nerūpi, kad pas mokinį nebūtų jo dėstomo dalyko spragų.
Norėtųsi, kad šiuolaikiniai jauni žmonės, baigę mokyklas turėtų visas reikiamas bendrąsias žinias - nebūtų nei fizikai - profesionalai, nei rašytojai, nei matematikai - akademikai. Viską išmoks besimokydami universitetuose bei akademijose, jei jiems to reikės.
Ačiū už iniciatyvą "Ką reikėtų keisti Lietuvos mokyklose?", tačiau norėčiau papriekaištauti, kad "žaidžiate į vienus vartus", t.y. prašote atsiliepti mokinius ir tėvelius, bet ne mokytojus. Deja, mokytojo darbas yra labai kritikuojamas dėl to, kad jam tiesiog nesuteikiamos normalios darbo sąlygos.
Pagal dabartinę reformą, klasės bus jungiamos taupant lėšas pedagogų algoms. Jūs man pasakykit, ar realu išdėstyt naują pamoką klasėje su 25 mokiniais, kurių kokie 3-4 modifikuoti ar adaptuoti, dar tiek pat antisocialių, dar daliai visiškai 'bimbam' ta pamoka nes teikėsi ateiti trečią kartą per mėnesį (ir, kaip taisyklė, į kontrolinį darbą). Kokybiškai dirbant reikia neleisti klasėje būti daugiau 10 mokinių.
Manau, kas mėnesį mokytojams, priklausomai nuo krūvio, reikia skirti tam tikrą kiekį klijų, rašiklių, spalvoto popieriaus, balto popieriaus, kopijų skaičiaus, aplankų vedant apskaitą. Seimo nariai juk tai gauna, galėtų pasidalinti per daug savęs nenuskriausdami.
Dabar daug pamokos laiko skiriama tramdymo veiksmams atlikti, nes mokiniai yra tikri žvėryno gyventojai, ypač trukdantys tiems keliems motyvuotiems mokiniams dirbti. Dažno tėveliai Ispanijoje skina apelsinus, o prižiūrinti pensininkė močiutė ne ką tegali. Keiksmažodžių ar fizinio smurto mokytojų atžvilgiu neturi būti!
Po pamokų dirbti niekas nenori, mokytojai irgi žmonės, jie nori tylos ir ramybės. Gal pradėkim save gerbti, tėveliai? Tikrinkit vaikų namų darbus, kontroliuokite elgesį, lankykitės susitikimuose mokyklose, būkit aktyvūs, kelkit problemą jai pasirodžius, o ne mokslo metų gale atsibuskit iš letargo miego. Tada ir korepetitorių nereikės.
Konkurso dalyviai skirstomi į 3 amžiaus grupes (1-4; 5-8 ir 9-12 klasių). Kiekvienai amžiaus grupei skiriamos pagrindinės prizinės vietos, teminės nominacijos ir paguodos prizai.
Konkurso metu dalyviai mokosi bendrauti su auditorija, išklausyti komisijos vertinimus, gerbti besivaržančius drauge. Ne veltui pasirinkta varžybų forma - ji skatina dalyvaujančiųjų entuziazmą ir azartą.
2017 metais į Konkursą įtrauktos Mažeikių, Telšių, Plungės, Joniškio ir Kelmės savivaldybių bibliotekos. 2018 metais Konkurso dalyvių skaičius toliau augo, ribos plėtėsi - prisijungė Akmenės, Pakruojo, Gruzdžių bibliotekos. 2019 metais nauja projekto partnere tampa Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės - Bitės viešoji biblioteka kartu su kitais Panevėžio regiono miestais ir miesteliais.
ŠAVB siekia padėti ASS turinčių vaikų šeimoms rengdama sensorinius skaitymus ir taip mažinti ASS vaikų socialinę ir kultūrinę atskirtį, suteikti jiems galimybę socializuotis ir gauti turiningą laisvalaikį.
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Kaip Vaiko Pinigai Keičia Lietuvos Šeimų Gyvenimus: Šeimos Politikos ir Socialinės Paramos Paslaptys
- Naujagimių Radimas Lietuvoje: Šokiruojančios Priežastys ir Neįtikėtinos Aplinkybės
- Vaikams apie Čiurlionį: įdomiai ir suprantamai apie didį menininką
- Ar saugu dažyti plaukus nėštumo metu? Svarbiausios saugumo taisyklės ir natūralios alternatyvos