Gyventojai gali kreiptis dėl šildymo kompensacijos, kuri skiriama neatsižvelgiant į šildymo būdą. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir Energetikos agentūra teikia paramą šilumos siurbliams atnaujinti - 50 proc., socialiai remtiniems gyventojams - 85 proc. įsirengimo nuolaida.
Kam skiriama kompensacija?
APVA nurodo, kad kompensacijas gali gauti gyventojai, nuosavybės teise valdantys gyvenamąjį namą. Namo ar buto baigtumas turi siekti 100 proc. ir po statybos pabaigos metų turi būti praėję ne mažiau kaip 5 metai (t. y. 2016 m.). Kompensacinė išmoka neteikiama, kai gyvenamojo namo paskirtis yra sodo namas.
Kokį šildymą galima keisti ir į ką?
Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją. Finansuojami tik atsinaujinančius energijos išteklius naudojantys įrenginiai (biokuro katilai ir šilumos siurbliai). Klimato kaitos programa negali finansuoti iškastinio kuro.
Kompensacijos dydis ir paraiškų teikimas
Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal nustatytus fiksuotus dydžius. Kaip nurodo APVA, kompensacinė išmoka siekia 14,5 tūkst. eurų. Paraiškas kompensacijai gauti gyventojai gali teikti iki lapkričio 3 d.
Šildymo alternatyvų kainų palyginimas
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovas, dr. K. Šiuo metu rinkoje siūlomomis elektros tiekėjų kainomis (0,39 Eur/kWh) šildymas šilumos siurbliu kainuotų apie 2095 Eur arba 1213 Eur mažiau nei naudojant dujinį katilą. Naudojant malkas - vidutinė šilumos kaina 0,054 Eur/kWh, pagal dabartinį kainų lygį, iki 2150 Eur (naudojant granulės 0,114 Eur/kWh).
Svarstant biokuro katilo įsigijimą, svarbu įvertinti papildomas išlaidas kuro sandėliavimui, katilo priežiūrai reikalingo laiko kainą (kuro ruošimas, kūrenimas, pelenų šalinimas, kamino priežiūra ir kita). Atsižvelgiant į vidutines praeities ir numatomas ateities sandorių kainas, galima daryti prielaidą, kad kūrenimas malkomis (kietas biokuras) išliks pigiausiu šilumos gamybos būdu.
Šildymo sistemos modernizavimo svarba
Kauno technologijos universiteto (KTU) docento dr. Tokio modernizavimo ekonominio pagrindimo nėra, kadangi reikalingos investicijos (net ir esant 50 proc. paramai) yra didelės. Tačiau svarbus dar vienas veiksnys - priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro naudojimo mažinimas.
Aplinkosauginis aspektas
A. Bartkus akcentuoja aplinkosaugos svarbą. Su kietuoju kuru žmonės tikrai ganėtinai stipriai teršia aplinką. Mediena ir ši „atsinaujinanti energetika“ pavadinimu biokuras ir anglis yra tikrai tai, ko reikia atsisakyti. Vis dėlto iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius ilgalaikėje perspektyvoje keisti į naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, A. Bartkaus manymu, yra būtina.
Statistika
APVA duomenimis, per 2021 m. daugiau kaip 4,3 tūkst. namų ūkių gyvenamųjų namų šildymui naudotus taršius šildymo įrenginius pakeitė į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius įrenginius. Populiariausi šildymo įrenginiai buvo šilumos siurbliai (oras-vanduo), juos įdiegė 2,4 tūkst. namų ūkių.
Vidutinis Lietuvos dujų vartotojas, naudojantis dujas patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, sunaudoja apie 1880 kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Tokių namų ūkių, kurie šildymui naudoja gamtines dujas, yra apie 75 tūkst.
Panašus:
- Nebūk Nežinantis! Sužinok Visą Tiesą Apie Dantų Breketų Sudėtį ir Tipus
- Kaip Gauti Dirbtinio Apvaisinimo Kompensaciją Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Dirbtinio apvaisinimo kompensavimas Lietuvoje: svarbiausios sąlygos, teisės ir visuomenės nuomonė
- Neįtikėtini kūdikio pledai: geriausi mezgimo raštai ir kūrybingos idėjos
- Geriausi Patarimai Tėvams: Kaip Užauginti Sveiką ir Laimingą Vaiką